Sei­mo na­rys du­ria ne­vy­kė­liams

Sei­mo na­rys du­ria ne­vy­kė­liams

Sei­mo na­rys du­ria ne­vy­kė­liams

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Kęs­tu­tis Ma­siu­lis vie­šai pa­reiš­kė abe­jo­jan­tis, ar Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio mies­tai „pa­jė­gūs iš­lik­ti“ kaip did­mies­čiai, nes šį ru­de­nį Šiau­liai „ne­te­ko 100-tūks­tan­to­jo gy­ven­to­jo, Pa­ne­vė­žys jau ne­tu­ri ir 90 tūks­tan­čių“. Po­li­ti­ko nuo­mo­ne, Šiau­liai – deg­ra­duo­ja, o oro uos­to te­ri­to­ri­ja „la­biau pri­me­na Do­nec­ko oro uos­tą nei Eu­ro­pos Są­jun­gos cent­rą!“. K. Ma­siu­lis du­ria vie­tos val­džiai: „Apa­tiš­ka, ne­veik­li, tik­rai ne­tu­rin­ti idė­jų“. Dau­ge­lio sa­vi­val­dy­bių me­rai jam at­ro­do „ap­ker­pė­ję“ ir „ne­vy­kė­liai“. Bet vil­tis yra – gal net Ve­ne­sue­lo­je!

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

Did­mies­tis ne­did­mies­tis?

Vie­šai pa­reiš­kęs, kad Šiau­liai jau ne­te­ko 100-tūks­tan­to­jo gy­ven­to­jo, Kęs­tu­tis Ma­siu­lis ti­ki­na ma­tęs to­kią sta­tis­ti­ką ir dėl skai­čių „net ne­no­ri gin­čy­tis“.

Pa­si­do­mė­jus Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je paaiš­kė­jo, kad, Gy­ven­to­jų re­gist­ro duo­me­ni­mis, lapk­ri­čio 1 die­ną mies­te bu­vo dek­la­ruo­ti 106 777 gy­ven­to­jai: 48 841 – vy­ras ir 57 933 – mo­te­rys. Apie 3 000 gy­ven­to­jų su­da­rė to­li­mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jai iš už­sie­nio ša­lių.

Nuo me­tų pra­džios iki lapk­ri­čio 16 die­nos iš­vy­ki­mą iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bu­vo dek­la­ra­vęs 2 421 šiau­lie­tis: mo­te­rų – 1 162, vy­rų – 1 259. Iš jų Lie­tu­vos pi­lie­čiai bu­vo 2 391 gy­ven­to­jas, 18 me­tų ir vy­res­ni – 2 062.

Dau­giau­sia šiau­lie­čiai emig­ra­vo į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (1 233), Nor­ve­gi­ją (245), Ai­ri­ją (200), Vo­kie­ti­ją (158), Šve­di­ją (95), Ny­der­lan­dus (86), Is­pa­ni­ją (70), JAV (64), Da­ni­ją (62), Ru­si­ją (29). Yra pa­su­ku­sių ir į Aust­ra­li­ją (9), JAE (4), Egip­tą (3), Bra­zi­li­ją (3), Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją (2), Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ką (1), Ma­ro­ką (1), Ki­ni­ją (1), Ja­po­ni­ją (1) ir ki­tur.

Tai mies­tas vis dar did­mies­tis?

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2017 me­tų pra­džio­je Šiau­lių mies­te gy­ve­no 101 214 nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų, lie­pos 1 die­ną bu­vo li­kę 100 699 (išanks­ti­niai duo­me­nys). Ti­kė­ti­na, kad šian­dien 100 tūks­tan­čių nuo­la­ti­nių gy­ven­to­jų Šiau­liuo­se ga­li ne­bū­ti, bet Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas skai­čiuo­ja nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo sta­tu­są tu­rin­čius as­me­nis, o ne vi­sus, ku­rie dek­la­ruo­ja gy­ve­na­mą­ją vie­tą mies­te.

„Pas­ku­ti­nės ga­li­my­bės“

– Gal rei­kė­tų nu­sto­ti Lie­tu­vos did­mies­čiais lai­ky­ti 100 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų tu­rin­čius mies­tus ir nu­si­leis­ti ant že­mės? Liks tik Vilnius? – klausėme Seimo nario Kęstučio Masiulio.

– Lie­tu­va, skir­tin­gai nuo Lat­vi­jos, tu­rė­jo pen­kis did­mies­čius ir ke­le­tą ne­ma­žų mies­tų. Pra­mo­nė, in­te­lek­ti­nis, dar­bi­nis ir struk­tū­ri­nis po­ten­cia­las bu­vo gra­žiai di­fe­ren­ci­juo­tas po vi­są ša­lį. Tai yra ver­ty­bė, ku­rią rei­kia iš­sau­go­ti.

Be abe­jo, da­bar – pa­sku­ti­nės ga­li­my­bės! Emig­ra­ci­jos pro­ble­ma la­bai stip­riai tirp­do re­gio­nus. Iš­lie­ka tik Vil­nius dėl įvai­rių ap­lin­ky­bių – ir kad sos­ti­nė, ir kad dau­giau op­ti­miz­mo.

Ką pa­da­ry­ti, kad bū­tų gy­vy­bės? Rei­kia, kad ten at­si­ras­tų tam tik­ra spe­ci­fi­ka, su­si­ju­si su tuo mies­tu. Klai­pė­do­je – jū­rų uos­tas, lo­gis­ti­ka. Klai­pė­da yra to re­gio­no va­rik­lis.

– O Šiau­liai?

– Ne man sam­pro­tau­ti, lyg bū­čiau me­ras ar Ta­ry­bos na­rys. Bū­tų per daug pa­si­pū­tė­liš­ka. Šiau­liai tu­ri įvai­rių pra­na­šu­mų ir juos ga­lė­tų at­skleis­ti. Vie­nas iš jų – lo­gis­ti­nis. Yra la­bai ne­stan­dar­ti­nis, mil­ži­niš­kas oro uos­tas su pla­čio­mis ga­li­my­bė­mis. Ir jei­gu to­kia inf­rast­ruk­tū­ra yra neiš­nau­do­ja­ma, yra blo­gai. O ji neiš­nau­do­ja­ma.

Pa­ly­gin­ki­me su Tau­ra­ge. Ten at­si­ra­do pri­va­tus tech­no­par­kas (pri­va­tus Tau­ra­gės in­dust­ri­nis par­kas – red.pa­st.). Jis įkvė­pė gy­vy­bę vi­sai Tau­ra­gei. Per jį atei­na in­ves­tuo­to­jai. Jie su­ge­ba at­vež­ti lie­tu­vių kil­mės emig­ran­tų net iš Kir­gi­zi­jos. Nie­kas ne­lau­kia, kad kaž­kas at­siųs in­ves­tuo­to­ją, pa­tys pa­ren­gia inf­rast­ruk­tū­rą ir ak­ty­viai ieš­ko, kas ga­lė­tų in­ves­tuo­ti. Tai ar Tau­ra­gė mand­res­nė už Šiau­lius?

Aš ma­tau pa­pras­tą da­ly­ką: ak­ty­vus žmo­gus pa­ts va­žiuo­ja į pa­ro­das, su­si­ti­ki­mus, siū­lo sa­vo pa­slau­gas ir in­ves­ti­ci­jos atei­na, nes Nor­ve­gi­jo­je, Da­ni­jo­je ar Vo­kie­ti­jo­je nie­kas ne­ži­no apie Tau­ra­gę. Jei­gu ne­pa­siū­ly­si ga­li­my­bių, nie­kas ir ne­ži­nos apie ta­ve.

– Ar, jū­sų nuo­mo­ne, Šiau­lių mies­to val­džia yra apa­tiš­ka ir ne­veik­li?

– Ir Šiau­lių, ir ki­tų – apa­tiš­ka, ne­veik­li, tik­rai ne­tu­rin­ti idė­jų, kad mes vi­si ži­no­tu­me, jog šiau­lie­čiai tu­rė­tų aiš­kią spe­ci­fi­ką, o aš už­sie­ny­je ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti: va, Šiau­liai tik­rai tu­ri tris stip­rias ap­lin­ky­bes, jie yra pa­ren­gę inf­rast­ruk­tū­rą, tik at­si­vež­kit pi­ni­gus ir in­ves­tuo­kit. Ne, nie­ko pa­na­šaus!

Jei­gu to­kios ži­nios bū­tų, jos bū­tų svar­bios ir žmo­nėms neiš­va­žiuo­ti,. Jei­gu jie ži­no­tų, kad čia plė­to­sis, pa­vyz­džiui, sun­kio­ji pra­mo­nė, ku­ria­si lėk­tu­vų re­mon­to ba­zės ir taip to­liau. Iš kar­to atei­na spau­di­mas ir aukš­ta­jam moks­lui, vi­soms sri­tims, vis­kas pa­si­tem­pia.

Kai nė­ra ži­nios, vis­kas mer­di. Pro­fe­si­nės mo­kyk­los ruo­šia kir­pė­jus ir na­gų la­kuo­to­jus, nes ki­tų ne­rei­kia.

Ma­nau, kad spe­ci­fi­kos, stra­te­gi­nio vaiz­do ne­ma­ty­mas, kuo mies­tas bus stip­rus po 20-30 me­tų re­gio­ne ir Lie­tu­vo­je, tai – bė­dos. Jei­gu ma­ty­tų, tik­rai ras­tų ir pa­sam­dy­tų du tris ko­mu­ni­ka­bi­lius va­dy­bi­nin­kus.

– O ko­kią ma­to­te Kel­mės, ku­rio­je esa­te gi­męs, per­spek­ty­vą?

– Ab­so­liu­ti ka­tast­ro­fa! Per 27 me­tus – nė vie­nos tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. Kel­miš­kiai gi­ria­si, kad tu­ri 500 vers­li­nin­kų, bet iš jų gal 95 pro­cen­tai yra vie­no žmo­gaus vers­las. Vi­siš­kas mie­gas.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus Kel­mės de­le­ga­ci­jos su­dė­ty­je man te­ko bū­ti vie­na­me Vo­kie­ti­jos mies­te­ly­je, ku­ria­me yra daug sun­kio­sios pra­mo­nės. Vie­nu me­tu aš net ver­tė­ja­vau de­le­ga­ci­jai su­si­ti­ki­me su įmo­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ji aiš­kiai pa­sa­kė sa­vo no­rą iš­kel­ti da­lį ga­my­bos. Do­mė­jo­si, ko­kie ga­li bū­ti at­ly­gi­ni­mai, ar pa­kan­ka elekt­ros sro­vės. Ir kaip jūs ma­no­te, ar kas nors po to pa­ju­dė­jo?

Rei­kia mo­kė­ti už­sie­nio kal­bas, rei­kia bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­liam, iš tik­rų­jų kaž­ką da­ry­ti. Ar me­ro at­ly­gi­ni­mas nuo to kei­čia­si? Ar skau­da gal­vą, kad per jo ka­den­ci­ją dar mi­nus try­li­ka pro­cen­tų iš­va­žia­vo? Nes­kau­da. Ar jam šir­dis su­dre­ba? Ne. Ar jo sė­dy­nė ma­žiau šil­do­ma? Ne, tik pa­siū­lys dar nau­jes­nę sė­dy­nę, nau­jes­nį au­to­mo­bi­lį.

Nei idė­jų, nei su­pra­ti­mo.

O gy­ven­to­jai ne­nu­baus jo, kad nė­ra in­ves­ti­ci­jų, nes jie ne­sup­ran­ta, jog in­ves­ti­ci­jų ga­li bū­ti.

– Gal­būt gy­ven­to­jų ma­žė­ji­mas yra ir na­tū­ra­lus pro­ce­sas? Dar­bo jė­ga lais­vai mig­ruo­ja po vi­są pa­sau­lį.

– Ga­lima sa­ky­ti, kad tai neiš­ven­gia­ma, bet yra vals­ty­bių, ku­rios pa­su­ko prie­šin­gai. Ai­ri­ja nu­ta­rė, kad vals­ty­bė taps ži­nių eko­no­mi­kos ly­de­re ir da­bar ten vei­kia gar­siau­sios kom­piu­te­ri­nės įmo­nės.

– Jūs kal­ba­te apie vals­ty­bės lyg­mens kryp­tis, o ne re­gio­no ar sa­vi­val­dos.

– Iš tos mil­ži­niš­kos ne­vil­ties, ma­ty­da­mas, ko­kie yra ap­ker­pė­ję, ne­vy­kė­liai dau­ge­lio sa­vi­val­dy­bių me­rai, aš dar kri­zės me­tu sa­kiau, kad rei­kia ins­ti­tu­ci­jos „In­ves­tuok re­gio­nuo­se“, nes mū­sų me­rai ne­su­ge­bės nie­ko pa­da­ry­ti ir ne­da­rys.

Už sa­vi­val­dy­bių gy­ve­ni­mą yra at­sa­kin­ga sa­vi­val­da. Pa­tys tu­ri spur­dė­ti, plu­šė­ti, mąs­ty­ti, ieš­ko­ti ga­li­my­bės. Tau­ra­gės pa­vyz­dys ro­do, kad ga­li­ma! Tai pa­da­ro vie­nas pri­va­tus žmo­gus. Jei­gu taip dirb­tų sa­vi­val­dy­bė, bū­tų re­zul­ta­tų.

Štai Ma­ri­jam­po­lė – 30 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, 15 tūks­tan­čių dar­bo vie­tų! Ma­ri­jam­po­lės lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je ne­bė­ra lais­vos vie­tos.

Prik­lau­so nuo to, kas val­do ir kaip val­do.

– Lie­tu­viai emig­ruo­ja ne tik iš konk­re­taus kai­mo ar mies­to, jie emig­ruo­ja iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos. Vals­ty­bė at­sa­kin­ga, kas da­ro­si re­gio­nuo­se?

– Ne­per­kel­ki­me pro­ble­mos nuo ser­gan­čios gal­vos ant svei­kos ar apy­svei­kės.

Vil­nius iš es­mės mai­ti­na ki­tus re­gio­nus, įskai­tant Šiau­lius. Tai vyks­ta Vil­niaus en­tu­ziaz­mo ir vers­lu­mo są­skai­ta.

Dar dau­giau atim­ti iš to, kas dir­ba, su­ge­ba, au­ga ir ati­duo­ti in­ves­tuo­ti į ke­lius, inf­rast­ruk­tū­rą, į ką? Į ką in­ves­tuo­ti Kel­mė­je, pa­sa­ky­ki­te?! Ša­li­gat­viai ge­res­ni ne­gu Vil­niu­je. dau­gia­bu­čiai na­mai re­no­vuo­ti be­veik vi­si. Ir ko­kia per­spek­ty­va? Po 20 me­tų mes ten ma­ty­si­me kaip Kra­žiuo­se, kas ant­rą pus­tuš­tį bu­tą.

Su­ti­ki­te, kad in­ves­tuo­ta į tai, kas po 20 me­tų bus mi­rę. Gal ge­riau in­ves­tuo­ti ten, kur dar ne­nu­mi­rę? O jei­gu po 20 me­tų Šiau­liuo­se bus tik 60 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų, ką da­ry­ti su inf­rast­ruk­tū­ra? Aiš­kin­ti, kad jie sten­gia­si, bet nie­kas ne­si­gau­na?

– Ar jūs ne­bi­jo­si­te iš­va­žiuo­ti iš Vil­niaus, jei­gu Lie­tu­vo­je liks tik dyk­ros?

– To­kių da­ly­kų pa­sau­lis yra ma­tęs ir ma­to. Esu kny­gų pri­si­skai­tęs apie tai, kaip iš­nyks­ta mies­tai, Ame­ri­ko­je taip yra įvy­kę.

– Gal tai tie mies­tai, ku­rie bū­da­vo vie­nos ga­myk­los mies­tais?

– Vie­nos ga­myk­los ar­ba vie­nap­la­niai. To­kie ir iš­nyks­ta. Mies­tas tu­ri bū­ti dau­giap­la­nis, stra­te­giš­kas, vi­są lai­ką ma­ty­ti sa­vo per­spek­ty­vą po 50 me­tų. Mies­to val­džia tu­ri gy­ven­ti ne da­bar­ti­mi, o stra­te­gi­nė­mis idė­jo­mis, dėl jų tu­ri bū­ti su­ta­ri­mas tų, ku­rie val­do ir ateis val­dy­ti, kad ne­bū­tų taip, jog vie­ni pra­dė­jo, o ki­ti pa­neigs.

Da­bar sa­vi­val­dy­bės yra prie­dė­liai prie mi­nis­te­ri­jų, so­cia­li­nių pa­šal­pų ir ki­tų gė­ry­bių pa­skirs­ty­to­jai, svei­ka­tos pa­slau­gų pa­da­li­nu­kai.

Tik­rai nė­ra ly­de­riai, ku­rie temp­tų sa­vo re­gio­nus į prie­kį. Dar su­ge­ba įsi­sa­vin­ti eu­ro­pi­nius pi­ni­gus, ku­rie tuoj pat baig­sis – į ša­li­gat­vių trin­ke­les, ap­švie­ti­mą. Bet mies­tų ap­švies­ti nak­tį, kaip Kel­mė­je, ne­su­ge­ba.

– Pa­ren­gė­te Grį­ži­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ma­no­te, kad pa­kaks emig­ran­tui nu­pirk­ti bi­lie­tus į Lie­tu­vą ir jis grįš?

– Rei­kia kur­ti grį­ži­mo po­li­ti­ką. Ji tu­ri bū­ti ak­ty­vi. Grei­čiau­siai mes dar ne­pa­jė­gūs su­grą­žin­ti žmo­nių, ku­rie yra iš­vy­kę į sėk­min­gas vals­ty­bes, to­kias, kaip Nor­ve­gi­ja. Bet esa­me pa­jė­gūs su­si­grą­žin­ti ir pri­si­kvies­ti žmo­nes iš to­kių vals­ty­bių, kur Lie­tu­va ga­li at­ro­dy­ti kaip pa­sa­ka. O to­kių vals­ty­bių yra. Ve­ne­sue­la! Ten chao­sas, žmo­nės prie duo­nos sto­vi nuo ry­to iki va­ka­ro. Lie­tu­vių kil­mės žmo­nių ten yra iki 10 tūks­tan­čių, grei­čiau­siai jie is­pa­na­kal­biai, gal da­lis no­rė­tų su­grįž­ti?

– Ar ne to­lo­ka?

– Bet Iz­rae­lis, Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos ir ki­tos vals­ty­bės, ku­rios rū­pi­na­si sa­vo pi­lie­čiais, to­kius da­ly­kus da­ro! Atk­reip­ki­me dė­me­sį į tas vals­ty­bes, ku­rio­se yra blo­gai, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vo­je yra ge­riau – gal jūs no­ri­te su­grįž­ti? Jūs tu­ri­te lie­tu­viš­ko krau­jo, jūs mums rū­pi­te!

Atk­reip­ki­me dė­me­sį į Ru­si­ją, ku­rio­je yra apie 200 tūks­tan­čių lie­tu­vių kil­mės žmo­nių, į Uk­rai­ną,  Vi­du­ri­nės Azi­jos vals­ty­bes.

– Ma­no­te, kad Lie­tu­va tu­ri po­ten­cia­lo aug­ti, nes tuš­čia vie­ta ne­bū­na?

– Taip, aš esu op­ti­mis­tas. La­bai daug pri­klau­so nuo val­džios žmo­nių. Vi­sur – ir ša­lies, ir vie­tos. Jei­gu atei­na drą­sūs ir verž­lūs, mes ma­to­me au­gi­mą. No­rė­tų­si, kad tei­sin­gų kryp­čių pir­miau­sia at­si­ras­tų mies­tuo­se.

Mies­tuo­se yra dau­giau in­te­lek­to, dau­giau op­ti­miz­mo, ga­li­my­bių iš­gy­ven­ti, mies­tuo­se yra mies­tie­tiš­kas gy­ve­ni­mo bū­das. Ne­su tiek nai­vus ti­kė­tis, jog žmo­nės, ku­rie gy­ve­na kai­muo­se ir ne­la­bai tu­ri dar­bo, ir to­liau ga­lės ten gy­ven­ti, tu­rės dar­bo. Ne­bus taip. Pa­sau­lis ta­po mies­tų pa­sau­liu.

– Va­di­na­si, la­bai svar­bu, kad Šiau­liai trauk­tų re­gio­no žmo­nes, kaip mies­tas?

– Taip tu­rė­tų bū­ti, vien dėl to Šiau­liai tu­ri tu­rė­ti po­ten­cia­lą. Jei­gu žmo­nės iš­vyks iš Kel­mės, Kur­šė­nų, tai ne­bū­ti­nai į Vil­nių. Sėk­min­ga al­ter­na­ty­va ga­lė­tų bū­ti Šiau­liai. Bet tam rei­kia, kad Šiau­liai iš­gy­ven­tų. Jei­gu Šiau­liai smigs, tai Kel­mė pa­smerk­ta la­bai grei­tai pra­žū­čiai.

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

„Ar skau­da gal­vą me­rui, kad per jo ka­den­ci­ją dar mi­nus try­li­ka pro­cen­tų iš­va­žia­vo? Nes­kau­da. Ar jam šir­dis su­dre­ba? Ne. Ar jo sė­dy­nė ma­žiau šil­do­ma? Ne“, – sa­ko Sei­mo na­rys Kęs­tu­tis Ma­siu­lis apie me­rus „ne­vy­kė­lius.“

Sei­mo na­rys Kęs­tu­tis Ma­siu­lis ma­no, kad Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bę aug­ti, bet nepanau­do­ja ga­li­my­bių: „Ru­mu­ni­ja šie­met au­ga 9 pro­cen­tais (pa­gal BVP – red. pa­st.), lat­viai – 6, o mes – 3,5! Jei­gu no­ri­me, kad lie­tu­viai neiš­si­bė­gio­tų, mums rei­ka­lin­gas au­gi­mas vel­nio­niš­kais tem­pais. Su 3,5 pro­cen­to au­gi­mu šia­me re­gio­ne esa­me at­si­li­kė­liai.“