Naujausios
Savižudybės šešėlis profesinėje mokykloje
Šiaulių profesinio rengimo centre (ŠPRC) tik per plauką neįvyko tragedija. Dvi šio centro moksleivės po konflikto su Technologijų skyriaus administracija bendrabučio kambaryje mėgino nusinuodyti vaistais. Skyriaus vadovai incidento ne tik nesureikšmino, bet ir mėgino nuslėpti.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nebenorėjusios gyventi
Dvidešimtmetės Daiva ir Sonata (vardai pakeisti) šiandien, praėjus trim savaitėms, vėl lanko paskaitas. Moksleivės sako dabar jaučiasi gerai. Dėl incidento, kuris įvyko ŠPRC Technologijų skyriaus bendrabutyje, merginos prieš gerą savaitę iš šio bendrabučio perkeltos gyventi į Buitinių paslaugų skyriaus bendrabutį.
Visai kitokią Daivą „Šiaulių kraštas“ rado šių metų sausio 20-ąją, kai išvakarėse iš Technologijų skyriaus bendrabučio greitosios pagalbos automobiliu ji buvo atgabenta į Šiaulių apskrities ligonininės Nefrologijos skyrių. Medikai nesteroidiniais vaistais apsinuodijusiai merginai padėti suspėjo. Tik po keletos dienų, kai Daivos organizmas ėmė atgauti jėgas, gydytojai užsiminė, kad dar dvi papildomos tabletės merginai būtų buvusios lemtingos.
— Daiva, kodėl taip padarei? — klausiu merginą.
— Nemačiau kitos išeities, apėmė neviltis. Nebenorėjau gyventi. Man ir Sonatai Technologijų skyriaus vedėjas pasakė, kad be kalbų skrisime iš bendrabučio, nes dalyvavome gimtadieny. Mes jame net išgėrusios nebuvom. Prieš vidurnaktį miegot nuėjom. Vedėjas mums liepė parašyti pasiaiškinimą, įsakė nurodyt, kad gėrėm. Vedėjas neleido paaiškinti, kaip viskas tą vakarą buvo. Jis net neklausė budėtojos aiškinimo, kad mes bendrabučio taisyklių nepažeidėm.
— Sonata, tu irgi norėjai nusižudyti? O gal siekėt sugraudinti, pagąsdinti administraciją?
— Kai mums pasakė, kad abi būsime tikrai išmestos, pradėjom verkti. Pagalvojom, už kokius pinigus reikės pragyventi. Prisipirkom analgino, citramono tablečių ir išgėrėm visas iš karto. Daivai pasidarė bloga, pradėjo vemti. Ją išvežė greitoji. Aš irgi pradėjau vemti, paskui užmigau. Nieko negąsdinom, tik nenorėjom gyventi. Pačios išsigandom, nebežinojom, ką mums reikės daryti.
— Ar skyriaus vadovybė bent kiek susirūpino dėl tokio poelgio?
— Niekas nieko neklausė. Išgirdom kalbų, kad esame psichės. Vedėją J. Abromavičių bandėm įtikinti, jog prie gimtadienio triukšmo nesame prisidėjusios. Jis net neklausė. Tik pasakė: abi būsit išmestos.
Diagnozė: neviltis
Nusinuodyti vaistais bandžiusios merginos ir medikams, ir ligoninės palatoje apsilankiusiam „Šiaulių kraštui“ prisipažino: bandė žudytis, nes nerado žmogaus, kuris patikėtų jomis ir išklausytų.
Medikai ligoninėje stebimai Daivai diagnozavo ūmią reakciją į stresą, kurią išaukė apėmusi neviltis.
Sunku buvo patikėti, kad visoje mokymo įstaigoje neatsirado pedagogų, kurie dvi jaunas merginas bent išklausytų. Ar gali būti, kad daugybę metų mokytojaujantis ŠPRC Technologijų skyriaus vedėjas J. Abromavičius taip paprastai apsispręstų iššveisti dvi merginas iš bendrabučio, jų net neapklausęs?
„Esu nusistatęs prieš...“
Tuojau po incidento „Šiaulių krašto“ žurnalistai aplankė ŠPRC Technologijų skyriaus vedėją J. Abromavičių. Pokalbis buvo trumpas, čia pat, prie vedėjo kabineto durų.
J. Abromavičiaus atsakė iškart, net nespėjęs išgirsti pokalbio temą: „Esu nusistatęs prieš žurnalistus. Su spauda nebendrauju.“
Nusistatęs tai nusistatęs... Kaip bendrauti su žmogumi, kuris žino atsakymą, dar neišgirdęs klausimo?
Savižudybė — tai „nieko rimto“
ŠPRC direktorius Saulius Dargužas „Šiaulių krašto“ žurnalistams prisipažino esąs apstulbintas:
— Esu šokiruotas. Privalėjau apie tai sužinoti ne iš jūsų, o iš mokyklos darbuotojų. Va čia tai man pasakėt naujieną, — sakė vadovas.
Direktorių išmušė iš vėžių keletas klausimų, į kuriuos neišgirdom atsakymo Technologijų skyriuje: ar vadovai bandė ieškoti atsakymo, dėl ko kilo konfliktas, galėjęs virsti tragedija? Ar merginoms kas nors pasiūlė psichologą?
Buvo matyti, kad direktorius sutriko: kokia tragedija, kokie psichologai?
Pasirodo, Technologijų skyriaus vedėjas J. Abromavičius apie jokius merginų mėginimus nusižudyti vadovybei nepranešė. Niekas nė puse lūpų apie tai neprasitarė ir bendruose susirinkimuose, kurie šioje įstaigoje būna gana dažni.
Ar mėginimas nusižudyti — tai kažkas nereikšmingo?
Merginoms pavojus negrėsęs
Visgi direktorius šį tą žinojo. Ne apie merginų mėginimą nusižudyti, bet apie Technologijų skyriaus vedėjo J. Adomavičiaus siūlymus šveisti jas lauk iš bendrabučio. Tame bedrabutyje sausio 18 dieną esą būta triukšmingo gimtadienio, merginos kažkur įsipainiojo...
Tačiau direktorius tvirtino nė nemanęs kirsti vienu ypu:
— Žinau apie tą balių ir apie J. Abromavičiaus siūlymą šalinti jas iš bendrabučio. Tikrai nepritariau, kad tai yra būtina. Nepritariau ir sakiau vedėjui, kad viską reikia nuodugniai išsiaiškinti. Tarytum jutau, kad čia kažkas ne taip, kad yra kažkokie asmeniniai sumetimai. Kažkas čia giliau. Aš jokio įsakymo išmesti merginas iš bendrabučio nepasirašiau ir kol kas neketinu pasirašyti. Atvirai kalbant, panašių nesusipratimų su skyriaus vadovu buvę ir anksčiau, — teigė direktorius.
Kas čia gali būti asmeniško?
„Šiaulių krašto“ žiniomis, abi moksleivės neseniai liudijo vienoje teismo byloje, kurios baigtimi suinteresuotas Technologijų skyriaus vedėjas J. Abromavičius.
Po „Šiaulių krašto“ tyrimo būsimos dizaino specialistės Daiva ir Sonata, direktoriaus S. Dargužo įsakymu, yra perkeltos į kitą bendrabutį, toliau mokosi. Maždaug po mėnesio abiem merginoms prasidės baigiamoji praktika.
PSICHOLOGĖS KOMENTARAS:
Gydytoja psichiatrė Odeta Bulvinaitė įsitikinusi, kad greta jaunų esantys suaugusieji neretai lieka abejingi.
— Mes, suaugusieji, dažnai nesureikšminame neretai labai svarbių dalykų — pritrūkstam laiko išsiaiškinti, išklausyti ir išgirsti.
Nejauku netgi galvoti, jei tas „neišgirdimas“ ŠPRC būtų pasibaigęs tragiškai. Manau, kad šiuo atveju dviejų merginų bandymas nusinuodyti galėjo būti savotiškas protestas — tai jauno žmogaus beviltiškumas, jo nesugebėjimas savarankiškai išspręsti problemos, negavimas suaugusiojo pagalbos ir išklausimo. Tuo momentu merginas greičiausiai užklupo netikrumo dėl ateities jausmas, jos nebesijuto saugios, pagaliau kilo abejonių dėl galimybės baigti studijas.
Ši situacija parodė, kad mokyklos vadovai, pedagogai, socialinė darbuotoja turėjo ne numoti ranka, o itin sunerimti. Vedėjas turėjo pats rodyti iniciatyvą, pradėti kalbą, aiškintis, analizuoti situaciją, o ne elgtis drastiškai. Dar blogiau slėpti incidentą nuo aukštesnes pareigas užimančių vadovų.
Tad ar šiuo atveju buvo tinkamai sureaguota? Akivaizdu, kad nebuvo elementariausio žmogiško ryšio. Sakykit, kada mes išmoksim ne tik žiūrėti, bet ir matyti, ne tik klausyti, bet ir girdėti? Gaila, kad tokio sprendimo būdo kaip klausyti ir girdėti pedagogai nerado.
SKANDALAI: Šiaulių profesinio rengimo centras įsisuko ne tik į savižudybių, bet ir į paslapčių skandalus.
NUSISTATYMAS: Technologijų skyriaus vedėjas Jonui Abromavičiui vos tragedija nevirtusio incidento nesureikšmino, sakė „esantis nusistatęs prieš žurnalistus“.
NUOJAUTA: Šiaulių profesinio rengimo centro direktorius Saulius Dargužas išsitarė jutęs, kad pastangos dvi moksleives išmesti iš bendrabučio, gali būti nepamatuotos.
ĮVERTINIMAS: Psichiatrė Odeta Bulvinaitė įsitikinusi, kad derėtų mokytis pirmiausia įdėmiai išklausyti, o tik paskui įvertinti ir daryti sprendimus.
