Naujausios
Gruodžio 15 dieną Šiaulių istorijos muziejuje 2022 metų savivaldybių kultūros indeksą pristatė kultūros politikos tyrėja, Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Mažeikaitė.
Kultūros indeksas buvo sudarytas antrus metus iš eilės. Šiaulių miesto savivaldybė pagal 2022 metų Savivaldybių kultūros indeksą nukrito vienu punktu žemiau ir yra 58 vietoje iš 60-ies savivaldybių, Šiaulių rajono savivaldybė – 52 vietoje (nukrito iš 45).
Susitikime K. Mažeikaitė atkreipė dėmesį, kad sudarytas indeksas yra stimulas diskutuoti – pranešėja pasidžiaugė, kad jau buvo pakviesta ne į vieną savivaldybę.
Savivaldybių kultūros indeksas sudarytas remiantis 12 duomenų šaltinių, 40 kultūros rodiklių, 7 subindeksais.
K. Mažeikaitė išsamiai pristatė tyrimą ir gautus rezultatus, akcentavo kai kuriuos skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra registruota beveik pusė – 49 procentai – visų Lietuvos kultūros organizacijų, Šiaulių mieste – 2 procentai visų Lietuvos organizacijų.
K. Mažeikaitei, sudarant antrą indeksą, rezonavo atotrūkiai tarp didžiųjų miestų. Palyginti su Vilniumi, Kaunas yra beveik du kartus mažesnis, o kultūros organizacijų Kaune trimis kartais mažiau. Klaipėda – beveik keturis kartus mažesnė už Vilnių, o organizacijų mažiau dešimt kartų. Šiaulių miestas mažesnis daugiau kaip penkis kartus, o pagal kultūros organizacijų skaičių atsilieka 22 kartus.
Tūkstančiui gyventojų Vilniuje tenka per 6 kultūros organizacijas, o Šiaulių mieste – 1,67.
K. Mažeikaitė paaiškino, kodėl tyrime muziejų skaičius Šiauliuose – tik trys. Pasak tyrėjos, tai oficialioji statistika, kurioje muziejų skaičius nurodomas be padalinių.
„Prisimenu, kai dirbau Lietuvos kultūros taryboje, formavome tolygios kultūrinės veiklos prioritetus. Man iš visos Lietuvos labiausiai įstrigo, kad Šiauliai – tai muziejai, – sakė K. Mažeikaitė. – Noriu jus nuraminti, kad padalinių skaičius indekse yra įtrauktas per tradicines kultūrines veiklas vykdančių kultūros įmonių padalinių statistiką, taip pat jis ir kitais instrumentais atlieptas – per muziejų lankytojus, darbuotojus.“
Pasak K. Mažeikaitės, indeksas yra galimybė apskritai kalbėti apie kultūros duomenis, jų tinkamą pristatymą statistikos portaluose, kad būtų aktualesni šiandieniniam gyvenimui.
Dar vienas iškalbingas skaičius – 53 procentai viso Lietuvos nevyriausybinio sektoriaus yra Vilniaus mieste. Šiaulių mieste tokių organizacijų yra 25 kartus mažiau nei Vilniuje.
Kultūros organizacijų subindekso reitinge Šiauliai liko 56 vietoje. Pasak K. Mažeikaitės, Šiaulių mieste silpniausia grandis – kultūros centrų, bibliotekų skaičius tūkstančiui gyventojų: „Galiausiai tai tampa žemomis pozicijomis dėl to, kad neatsveria kitos kultūros organizacijos ar nebiudžetinis sektorius.“
Vilniaus mieste gyvena net 58 procentai visos Lietuvos profesionalaus meno kūrėjų, o Šiauliuose – 23 kartus mažiau nei Vilniuje.
Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 11 profesionalių menininkų, o Šiauliuose 11 profesionalių menininkų teks jau 4-iems tūkstančiams gyventojų.
K. Mažeikaitės pasiūlymas Šiauliams – menininkus kviesti pagyventi kažkuriam laikui, pavyzdžiui, organizuoti rezidencijas, tarptautines menininkų muges.
Dar viena dedamoji – organizacijų pritrauktas finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Šiaulių mieste finansuoti 49 projektai. K. Mažeikaitės nuomone, dėl finansavimo turėtų kreiptis gerokai daugiau Šiaulių organizacijų. Tyrėja pasigedo ir įvairovės: projektų, susijusių su cirku, šiuolaikiniu šokiu.
Pasak K. Mažeikaitės, didžiojo miesto statusas turi įpareigoti. Jei, pavyzdžiui, mieste nėra kultūros paveldo, jį turėtų kompensuoti gyvoji kultūra – menininkai, nevyriausybininkai.
„Visi dar kartą įsitikinome puikiai žinoma tiesa: Vilnius ir visa kita Lietuva, liūdna tiesa“, – apibendrindamas sakė kalbininkas, Šiaulių miesto tarybos narys Juozas Pabrėža. Jis teiravosi, ar indekso rekomendacijos, išvados yra svarstomos, teikiamos į aukščiausias institucijas, ar lieka popieriuje.
K. Mažeikaitė pasidžiaugė, kad pirmųjų metų indeksą buvo pakviesta pristatyti Kultūros komitete Seime. Kitas tyrėjos tikslas – kiek įmanoma daugiau su šiais duomenimis supažindinti Kultūros ministeriją.
Šiaulių rajono savivaldybės vicemerui Eimantui Kirkučiui ir mero patarėjai Ritai Žadeikytei kilo klausimas, kodėl tyrime nebuvo išskirtos žiedinės savivaldybės. E. Kirkutis atkreipė dėmesį į itin ryškų skaičių: Vilniui atitenka net 70 procentų Kultūros tarybos finansavimo, vadinasi, visai likusiai Lietuvai lieka tik 30 procentų.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis ir mero patarėjas Vincas Urbonavičius klausimų neuždavė, tik pranešimo pabaigoje A. Bartulis Kultūros skyriaus vedėjos Dainos Kinčinaitienės buvo pakviestas įteikti dovaną pranešėjai.
Antroje renginio dalyje Šiaulių dailės galerijos direktorė Ernesta Šimkienė pristatė Šiaulių dailės galerijos kuruotas priemones miesto įvaizdžiui gerinti – slapukus, naują meninį akcentą Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare.
Apie Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės erdvės įpaminklinimą kalbėjo architektas Vytenis Rudokas. Siūloma pastatyti 8 meninius akcentus, įprasminančius Šiaulių istoriją.
Renginį baigė Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė, pristačiusi Šiaulių „Aušros” muziejaus parengtą istorinę medžiagą apie aštuonis šimtmečius Šiaulių miesto istorijos.
