Savivaldybes gelbėja paskolų „pagalvės“

Asociatyvinė nuotr.
Šiaulių miesto biudžete stinga daugiau nei 3 milijonų eurų, o apskrities rajonų savivaldybėse nuo kelių šimtų tūkstančių iki 1 milijono eurų.
Šiaulių apskrityje nėra nė vienos savivaldybės, kurios biudžetas būtų surenkamas, kaip planuota. „Šiaulių kraštas“ domėjosi, ar nepristigs Šiaulių miestas ir apskrities rajonų savivaldybės lėšų atlyginimams ir kitoms reikmėms? Kai kurios pinigų gali užtekti tik gruodžio mėnesio avansams, o kai kuriose gali būti ir kalėdinių premijų.
Dauguma savivaldybių apdairiai pasidėjo Finansų ministerijos suteikiamą trumpalaikės paskolos „pagalvę“.

3 milijonų eurų skylė, bet premijų nedraus

Į Šiaulių miesto biudžetą kol kas nesurenkama 3,3 milijono eurų planuotų pajamų.

„Mums jau teko skolintis iš Finansų ministerijos, kad užtikrintume biudžetinių įstaigų finansavimą, – sakė „Šiaulių kraštui“ Antanas Bartulis, Šiaulių miesto savivaldybės Administracijos direktorius. – Gruodį paprastai būdavo didesnės įplaukos. Bet dabar sunku pasakyti, koks bus galutinis rezultatas, kiek iš viso lėšų nesurinksime, kai ekonomika traukiasi, baigiasi ir sezoniniai darbai, žmonės atleidinėjami. Jaučiame, kad 3–4 milijonų eurų galime iš viso nesurinkti. Neturim jokių viršplaninių lėšų, kaip ankstesniais metais.“

A. Bartulis situaciją įvardija sudėtinga, bet patikina, jog „nebus jokios problemos išmokėti gruodžio mėnesio atlyginimus“.

„Vyriausybė sudarė sąlygas skolintis iš Finansų ministerijos ir mes tą darėme, esame paėmę 4 milijonų eurų trumpalaikę paskolą ir dar visos nepanaudoję, todėl net nesvarstėme biudžeto asignavimų mažinimo. Biudžeto asignavimai liko tokie, kokie buvo patvirtinti vasario mėnesį, – visi viešo sektoriaus darbuotojai gaus atlyginimus, kaip ir buvo numatyta metų pradžioje“, – sakė direktorius.

O kalėdines premijos ar bus?

„Mes neišleidžiame direktyvos įstaigų vadovams, kaip elgtis su mokos fondu, – teigė A.Bartulis. – Jeigu mokyklos ar kitos mūsų įstaigos turi sutaupyto mokos fondo (ar dėl darbuotojų sirgimų, ar dėl nesukomplektuotų etatų), tai direktorių prerogatyva spręsti, ar mokėti premijas. Tikrai šiemet to nedrausime ir nesakysime, jog nemokėkite, nes diržus veržtis gali tekti kitais metais. Finansų ministerijos prognozės yra nepalankios, planuoja, jog gausime 10 milijonų eurų mažiau pajamų, nei šiemet.“

Kitais metais mažės biudžetas, mažės ir investicijos į projektus, nes direktoriaus žodžiais, tam tiesiog pritrūks pinigų.

„Šiemet daug investicijų darėme, vien iš vadinamųjų kovidinių lėšų papildomai pritraukėme 8 milijonus eurų įvairiems projektams – nuo oro uosto infrastruktūros iki Bačiūnų gatvės ir Poilsio gatvės projektų įgyvendinimo, – pasidžiaugė direktorius. – Šios lėšos mums leido finansuoti projektus, kuriuos būtų buvę sunku finansuoti per ateinančius dvejus metus. Esame jau aptarę kitų metų žaidimo taisykles: jeigu galime projekto nepradėti, tai ir nepradėsime. Užtikrinsime finansavimą tiems objektams, kurie turi būti baigti 2021 metais, o jeigu dar pinigų trūks, žiūrėsime, ar projektui finansavimas gali būti išdėliotas per dvejus metus.“

Bet A. Bartulis gana optimistiškai žiūri į ateitį: „Po pirmojo karantino ekonomika staigiai atsigavo. Jeigu suvaldysime pandemiją, ekonomika atsigaus per porą trejetą mėnesių, nes tai krizė sukelta išorinių faktų.“

Šiaulių rajonas verčiasi be paskolos

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis pabrėžia, jog „finansinė padėtis normali“ .

„Biudžetas per vienuolika mėnesių renkamas 87 procentais, – sakė jis. – Šalyje iš 60 savivaldybių 40 ėmė trumpalaikes paskolas iš Finansų ministerijos, o mes esame tarp tų likusių 20 savivaldybių, kurios paskolos neprašė. Verčiamės iš savo pinigų. Aišku, priklausys nuo to, kaip gruodį bus renkamos pajamos. Tikimės situacija pagerės ir atsilikimas nuo plano bus padengtas.“

Dėl tokio atsilikimo nenuogąstauja, nes panaši situacija būdavusi ir ankstesniais metais.

Jeigu biudžete ir būtų nedidelis minusas, patikino, jog pinigų gruodžio mėnesio darbo užmokesčiui netrūks.

„Švietimo, kultūros, sveikatos įstaigos yra prioritetas, joms pirmiausia bus sumokėti atlyginimai, jie yra suplanuoti iki metų pabaigos, – sakė G.Karklelis. – Kalėdinių premijų neplanuojame ir nemokame, bet bus priemokų už papildomus darbus, kurių šiemet buvo, už europinių projektų administravimą.“

Gali būti „juodas scenarijus“

Kelmės rajono savivaldybėje jaučiama įtampa. Savivaldybės Administracijos direktorius Stasys Jokubauskas prognozuoja, jog biudžetas gali būti neįvykdytas 7 procentais.

„Apie vieną milijoną eurų nesurenkame, tai labai nemažai“, – sakė direktorius.

Jis neslepia, jog gruodžio mėnesio atlyginimams pinigų gali pritrūkti.

„Tik gruodžio mėnesio avansus tikrai išmokėsime, – patikino direktorius. – Bet atlyginimų mokėjimas, komunaliniai įsiskolinimai greičiausiai kelsis į kitus metus. Didžiausi įsiskolinimai yra už keleivių pavežėjimą.“

Savivaldybėje nėra kalbos apie kalėdines premijas.

„Kaip atrodytume prieš žmones algų kitiems neišmokėję, o sau premijas mokantys, – sakė S. Jokubauskas. – Praeitais metais taip pat pirmiausia algas kitiems mokėjome, o saviems Savivaldybėje pritrūkome.“

Kelmės rajono laikinasis meras Egidijus Ūksas teigia, jog didžiausią įtaką darė nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

„Padarė įtaką verslo ribojimai dėl pandemijos, bet žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčių surinkome net daugiau nei planuota, – sakė jis, vildamasis, kad galbūt GPM netekimai bus kompensuojami iš valstybės biudžeto, nes tokia kalba buvusi Savivaldybių asociacijos valdyboje su finansų viceministru.“

Pakruojo rajono savivaldybė taip pat rengiasi „juodajam scenarijui“. Čia taip pat trūkstama pinigų darbo užmokesčiui.

Saulius Margis, Pakruojo rajono meras, sako, jog lapkričio 1 dienos biudžetas vykdytas 93 procentais. Nesurenkama apie 685 tūkstančio eurų planuotų pajamų. Savivaldybė ėmė trumpalaikę 1,3 milijono eurų paskolą apyvartinėms lėšoms. Iš jų milijonas eurų jau panaudotas, nes šiais metais Savivaldybei nuolat trūko pajamų. Rajono biudžeto pajamų planas buvo įvykdytas tik vienintelį mėnesį – birželį.

„Kai kurioms įstaigoms atlyginimai buvo suplanuoti tik 11 mėnesių, – neslepia meras. – Tarp jų – seniūnijoms ir kai kurioms švietimo įstaigoms, tikėjomės, jog lapkritį-gruodį įplauks pakankamai lėšų ir gruodžio atlyginimams. Dabar mokėtume tik avansus.“

Patikino, jog pedagogai, kuriems darbo užmokestis skiriamas iš mokinio krepšelio, atlyginimus gaus. Tačiau tik avansai būtų mokami švietimo įstaigose dirbantiems darbuotojams, kurių atlyginimams lėšos skiriamos iš Savivaldybės biudžeto.

Mero teigimu, gruodžio mėnesio atlyginimai, jeigu šiemet jiems nebus pakankamai pinigų, būtų sumokėti pirmosiomis sausio dienomis.

Akmenės rajone – optimistinis scenarijus

„Prognozavome, kad tris procentus pajamų galime nesurinkti, – sakė Vitalijus Mitrofanovas, Akmenės rajono meras. – Atsilikimą turėjome maždaug 700 tūkstančių eurų. Bet iš patirties žinau, kad metų pabaigoje tokie atsilikimai nėra baisūs, nes suplaukia žemės mokestis, mokami mokesčiai ir nuo 13 atlyginimų, mokami dividendai. Net lažybas darome, sakau, kad surinksime biudžetą 100 procentų o gal net iki 101 procento.“

Dar vasario mėnesį Savivaldybė apyvartos lėšoms ėmė 1,8 milijono eurų paskolą iš Finansų ministerijos.

„Norėjome apsidrausti, jeigu metų pabaigoje būtų bloga situacija, kad žmonės per Kalėdas ir prieš Naujus metus neliktų be atlyginimų. Tad turime „finansinę pagalvę“ ir jaučiamės pakankamai drąsiai“, – teigė V. Mitrofanovas.

Meras daugiau pergyvena dėl kitų metų biudžeto, nes valstybė savivaldybėms mažina savarankiškų pajamų dalį. Dėl to atitinkamai mažės ir skolinimosi limitai.

„Norėtųsi, kad kardinaliai keistųsi požiūris į savivaldybes, kad nauja valdžia imtųsi funkcijų decentralizavimo, – akcentavo V. Mitrofanovas, kuris yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. – Pas mus tik 17 procentų sudaro biudžetuose dalis, kuria savivaldybės disponuoja savarankiškai, o Europos Sąjungos vidurkis – 36 procentai, kai kuriose šalyse – net 50 procentų. Todėl sakau, kad savivaldos šiandien nėra – savivaldybės vykdo tik vykdomojo komiteto funkcijas.“

„Mums labai nepasisekė, kad naujas biudžetas formuojamas valdžių pasikeitimo metu, kad dar mąstoma peržiūrėti ir DNR planą, – sakė meras. – Pagal šį planą ekonomikos stabilumui užtikrinti ateitų 5 mlr. eurų finansavimas, iš kurių mokesčių pavidalu grįžtų mažiausia milijardas eurų. Pinigai turi būti panaudoti per 2021 metus, o dar konkrečių priemonių nematome, nors po mėnesio jau reikia pradėti planą įgyvendinti.“

Akmenės rajonas už devynis milijonus eurų projektų įgyvendina vien iš kovidinių lėšų. V. Mitrofanovas sako, jog šios lėšos – buvo labai geras nueinančios valdžios sprendimas.

„Tikiuosi Ingrida Šimonytė nepriims sprendimo veržtis diržų – krizės metu kaip tik reikia kuo daugiau investuoti ir palaikyti ekonomikos kvėpavimą,– įsitikinęs Akmenės rajono meras. – Kai manęs klausia, ar jaučiame kovido pasekmes, sakau, jog jaučiame pakilimą, jokio nuosmukio nepajutome.

Atlyginimams nestings lėšų

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė informavo, jog į biudžetą nesurenkama apie 1,3 milijono eurų planuotų pajamų.

„Gruodžio viduryje tiksliau pamatysime, kiek lėšų bus biudžete, – sakė direktorė. – Esame pasirūpinę Tarybos sprendimu imti paskolą, jeigu trūktų lėšų darbo užmokesčiui, bet ta galimybe nesinaudojome, dar neprireikė. Mes dvylikai mėnesių užtikriname darbo užmokestį, visas įmokas „Sodrai“ ir atsiskaitymus už komunalinius patarnavimus – neturim jokių kreditorinių įsiskolinimų.“

„Lėšų stygius, aišku, pasijus, nes kiekvienas euras yra svarbus, bet kol kas galą su galu suduriame ir metus turėtume baigti gerai, – teigė J. Margaitienė. – Tik kalėdinių premijų nebus. Premijų ir šiaip nemokame, o jeigu mokame – labai kukliai, tik kai kurios įstaigos gali jas mokėti.“

Joniškio rajono savivaldybėje situacija taip pat nedramatizuojama.

„Nesame kažkokie išskirtiniai nuo bendrų Lietuvos tendencijų, – sako Joniškio rajono savivaldybės Administracijos direktorė Valė Kulvinskienė. – 8 procentais atsiliekame nuo pajamų plano vykdymo – trūksta 1 milijono eurų.“

Iš Finansų ministerijos trumpalaikės paskolos yra paimta 900 tūkstančių eurų.

Direktorė tik pastebi, jos žodžiais, paradoksalią situaciją – šiemet į rajono biudžetą yra surinkta lygiai tiek pat gyventojų pajamų mokesčio, kiek pernai per tą patį laikotarpį. Per devynis mėnesius ir pernai, ir šiemet įplaukė 9,4 milijono eurų gyventojų pajamų mokesčio.

„Realiai esame 2019 metų lygyje, – sakė V. Kulvinskienė. – Tik šiemet optimistiškai planuotas biudžetas – 13,6 procento didesnis, niekas nežinojo, kad bus tokia situacija.“

Ji pabrėžia, jog darbo užmokesčiui lėšos buvo atsakingai suplanuotos 12 mėnesių atlyginimams, tad gruodžio mėnesio atlyginimai bus išmokėti visoms biudžetinėms įstaigoms.