Sąvartyno dujos pakvipo didesne rinkliava

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nebeveikiančio Kairių sąvartyno sukeltos bėdos žlugdo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC), kurio dalininkai yra 7 apskrities savivaldybės, patyrė didžiulį smūgį. Įsiteisėjusia nutartimi teismas priteisė iš įmonės 1,8 milijono eurų restruktūrizuojamos UAB „Energijos parkas“ naudai. ŠRATC pajamos – rinkliava iš apskrities gyventojų. Ar ji dėl šios priežasties turės didėti, niekas šiandien dar atsakyti negali. Siekiama teisinę kovą tęsti.

Dujų rado mažiau nei žadėta

Ši istorija tęsiasi daugiau nei dešimtmetį. 2008 metais ŠRATC paskelbė viešąjį pirkimą – investicinį konkursą, kurį laimėjo UAB „Naujoji šiluma“.

Sutarties objektas – Kairių sąvartyno išskiriamų dujų utilizavimo veiklos vykdymas.

Su ŠRATC pasirašytoje sutartyje buvo susitarta, kad projektui įgyvendinti laimėtojas įsteigs tikslinę įmonę, kuriai bus taikomi visi šioje sutartyje nustatyti įsipareigojimai ir su kuria bus sudaroma analogiška veiklos vykdymo sutartis. Tokia įmone tapo „Energijos parkas“.

Bendrovė įsipareigojo vykdyti Kairių sąvartyno dujų surinkimo ir utilizavimo veiklą bei savo lėšomis instaliuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką, o pasibaigus sutarties galiojimui visą dujų surinkimo įrangą perduoti ŠRATC.

Sutartyje taip pat nustatyta, kad įmonė mokės atliekų tvarkymo centrui 23 procentus pajamų, gautų utilizuojant Kairių sąvartyno išskiriamas dujas.

Kartu su konkurso medžiaga potencialiems investuotojams buvo pateikta ŠRATC užsakymu bendrovės „ENER-G Polska“ 2006–2007 metais atlikta susidarančių dujų kiekio tyrimo ataskaita. Joje buvo nurodyti, kokie dujų kiekiai ir kokiomis sąlygomis Kairių sąvartyne gali būti išgaunami.

2011 metais „Energijos parkas“ pradėjo eksploatuoti dujų surinkimo ir utilizavimo techniką.

Tačiau paaiškėjo, kad Kairių sąvartyne yra žymiai mažiau dujų, nei buvo nurodyta investicinio konkurso dokumentuose.

2015 metais įmonė nusprendė kreiptis į teismą.

Teismų karuselė – ne ŠRATC naudai

Teisme „Energijos parkas“ įrodinėjo, kad 2011-2017 metais kiekvienais metais išgavo kelis kartus mažiau dujų, nei buvo prognozuota tyrimo ataskaitoje. Dėl to pagamino ir pardavė mažiau elektros ir šilumos energijos, todėl kiekvienais dujų surinkimo ir utilizavimo veiklos vykdymo metais patyrė nuostolių.

Iš pradžių minėta įmonė bandė prisiteisti beveik 4 milijonus eurų, tačiau savo ieškinį susimažino iki 1 416 695 eurų ir 6 procentų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendra suma sudarė apie 1,8 milijono eurų.

Žemesnės instancijos teismus ŠRATC laimėjo, tačiau Aukščiausiasis Teismas (AT) panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 metų nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 metų sprendimą.

Teismų karuselė ėmė suktis iš naujo ir ne ŠRATC naudai.

Šiaulių apygardos teismas praėjusių metų pabaigoje jau patenkinto įmonės ieškinį ir priteisė iš ŠRATC reikalaujamą sumą. Apeliacinis teismas paliko galioti šį sprendimą.

Teismas konstatavo, kad ŠRATC neįrodė, jog išgaunamų dujų kiekio ir konkurso sąlygose nurodyto prognozuojamo dujų gavybos kiekio skirtumas susidarė dėl pačios įmonės sukeltų priežasčių.

Paskyręs ekspertizę ir įvertinęs jos išvadas teismas nusprendė, kad „ENER-G Polska“ parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyti prognozuojamų iš sąvartyno gauti dujų kiekiai neatitiko tikrovės, nes atliekant tyrimą buvo naudoti 1999 metų duomenys apie atvežamų atliekų kiekius bei sudėtį, nenurodyta atlikto tyrimo metodika, todėl minėta ataskaita apskritai negalėjo būti naudojama vykdant pirkimą.

Atliekų tvarkymo centras apskundė Apeliacinio teismo nutartį AT, tačiau šis pirmadienį nusprendė nepriimti skundo.

Sprendimų ieškos 7 savivaldybės

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas apgailestavo, kad apie šį teismo procesą ir jis, ir Administracijos direktorius Antanas Bartulis sužinojo per vėlai, kad būtų galima imtis efektyvių veiksmų.

A. Bartulis spaudos konferencijoje aiškino, kad ŠRATC turi dar du mėnesius, kol bus pradėti išieškoti pinigai, ir gali bandyti kreiptis į AT dar kartą.

„Kadangi turime trijų mėnesių laikotarpį nuo balandžio 2 dienos, tęsime šį procesą. Neapsiribosime vienu kreipimusi į AT. Ieškosime būdų sustiprinti teisinę argumentaciją. 1,8 milijono našta ŠRATC vestų į didžiulę komplikuotą situaciją. Pajamos susietos su paslaugų teikimu. Jie neturi jokių šalutinių pajamų, iš kurių galėtų atsiskaitinėti. Situacija po šios pralaimėtos bylos pasidarė labai sudėtinga“, – kalbėjo A. Bartulis.

Miesto vadovai viltis sieja su tuo, kad atliekų pertvarkymo centras pakeitė advokatus ir ėmė naudotis paslaugomis tų advokatų, kurie laimėjo Savivaldybės bylas prieš Menų inkubatorių įrenginėjusį rangovą „Mebą“.

Nors A. Bartuliui šių teisininkų profesionalumas nekelia abejonių, meras galimybę laimėti vertina 50 procentų.

Kas laukia ŠRATC, jei Savivaldybei nepavyks situacijos pakeisti? Administracijos direktorius aiškino, kad sprendimus turės rasti 7 centro dalininkai. Savivaldybės esą neturi pareigos prisiimti žalos naštos.

„ŠRATC neturi kitų lėšų, kaip rinkliava. Nežinau, bet man atrodo, kad už tokius dalykus galiausiai sumoka gyventojai. O kaip bus tiksliai pasakyti negaliu“, – sakė meras A. Visockas.

Direktorė paliko pareigas

Komplikuotoje situacijoje atsidūrusį ŠRATC paliko jo direktorė Jolita Šalkauskienė.

Administracijos direktorius paaiškino, kad direktorė paprašė steigėjų atleisti ją dėl asmeninių priežasčių maždaug prieš mėnesį laiko.

Panašiai prieš tiek pat laiko Apeliacinis teismas priėmė nepalankią ŠRATC teismo nutartį.

J. Šalkauskienė centro direktore buvo patvirtina 2014 metų rudenį, o prieš tai dar kurį laiką šias pareigas ėjo laikinai.

Meras negalėjo pasakyti, kiek atsakomybės už situaciją, kuri atvedė į pralaimėtą teismą ir milijoninius nuostolius, tenka ŠRATC administracijai.

A.Visockas aiškino, kad įmonė „Energijos parkas“ jam skamba kaip tam tikra schema. Esą sąmoningai leista jai patirti nuostolius, žinant, kad tu juos vėliau prisiteisi.

Jo manymu, negalima verslui užkoduoti naudos bet kokiu atveju, jis privalo turėti riziką. Šiuo atveju verslas gauna pinigus bet kokiu atveju.

„Man su ŠRATC yra ir daugiau neaiškumų. Tas dalykas kyla į aukštesnius valdymo sluoksnius, nebūtinai su ŠRATC. Pavyzdžiui, už valstybės lėšas pastatytas MBA (mechaninio biologinio apdorojimo-aut.) įrenginys. Kodėl būtinai operatorius turėjo būti privatus, jei įrenginys pastatytas už valstybės pinigus?“ – klausė A. Visockas.

Jis patvirtino, kad į ŠRATC direktoriaus pareigas bus skelbiamas konkursas. Anot mero, būtų gerai, kad naujas direktorius ateitų iš šalies, kad nebūtų vietinis, nes reikia į šitą įmonę pažiūrėti visai kitomis akimis.

Šiuo metu laikinai direktoriaus pareigas eina pavaduotojas Petras Žaltauskas.

Susijusios naujienos