Naujausios
Sausio nerimas
Nemažas būrys šiauliečių budėti prie Parlamento pagal grafiką turėjo išvažiuoti sausio 13-osios vakare, kai jau buvo atslūgusi kruvinoji banga, bet liko daug nerimo ir nežinios.
Kaip tas dienas atsimena Mindaugas Končius, 1991 metais buvęs Šiaulių miesto tarybos pirmininko pavaduotojas, dabar — Šiaulių teritorinės ligonių kasos vyriausiasis specialistas.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Dalijosi darbus ir atsakomybę
M. Končius prisipažįsta, kad kai kurios sausio įvykių detalės per 18 metų išblėso iš atminties, liko esminiai dalykai.
Jo manymu, tas detales galėtų atgaivinti filmuota medžiaga, kurios yra, bet Šiaulių televizijos kažkodėl jos nepaieško ir neparodo.
Su buvusiu Tarybos pirmininko pavaduotoju prisiminėme dvi sausio dienas — dvyliktąją ir tryliktąją.
Prasidėjus neramumams Vilniuje, Šiaulių savivaldybėje galvota, kaip reikia pasirengti dirbti pogrindžio sąlygomis: kur laikyti dokumentus, kur rasti rezervines patalpas Tarybai ir Savivaldybės administracijai, kaip garantuoti patikimą ryšį.
Sukurtas scenarijus, kad mieste Taryba dirbs dviejose vietose — centre ir pietiniame rajone. Išvakarėse Savivaldybės tarnautojai į privatų butą išgabeno daug pačių svarbiausių dokumentų.
Tais klausimais rūpinosi miesto Tarybos pirmininkas Jonas Tručinskas. Visi tuometiniai miesto vadovai buvo pasidaliję darbus. Pasidaliję grupėmis, darbų ėmėsi ir Tarybos nariai: vieni buvo atsakingi už ryšius su visuomene, kiti už barikakas, ryšių techniką ir taip toliau.
Tarybos pirmininkas J. Tručinskas išvyko į Vilnių. M. Končiaus uždavinys buvo pasilikus organizuoti budėjimą prie Savivaldybės, pasirūpinti gatvių užtvarais, technika, teikti informaciją gyventojams.
Tai buvo daroma iš Savivaldybės balkono. Savivaldybininkai ir jiems talkinantys žurnalistai įvairiais kanalais rinkdavo informaciją ir tuojau pat ją perduodavo prie Savivaldybės susirinkusiems žmonėms.
M. Končius prisimena, kad sausio dvyliktosios rytą dar nebuvo kviečiami žmonės, nebuvo prie savivaldybės ir technikos. Taip buvo nuspręsta dėl to, kad ryšiai su sovietų kariškiais Zokniuose buvo laikomi patikimais, kariškiai pažadėjo informuoti miesto valdžią apie grėsmę. Laimė, to neprireikė.
Padėtis kardinaliai ėmė keistis po sausio 12-osios vidurdienio, kai Vilniuje sovietų kariškiai pradėjo užiminėti pastatus. Šiaulių radijas ėmė kviesti žmones eiti prie Savivaldybės. Netoli pašto atsirado pirmoji gatvės užtvara iš gelžbetonio blokų.
Pasak M. Končiaus, visą vakarą ir visą sausio 13-osios naktį prie Savivaldybės būriavosi minia, degė laužas, bufetas virė arbatą, iš balkono buvo ne tik skleidžiama naujausia informacija, bet ir dainuojama, skaitomos eilės. Aktyvūs buvo Dramos teatro akroriai, meno kolektyvų nariai, sąjūdininkai. Tarybos nariai ir Savivaldybės darbuotojai liko visai nakčiai.
Ne baimė — nerimas
„Man asmeniškai baisu nebuvo. Tik ėmė nerimas, kaip susiklostys padėtis, jei kiltų žmonių suiminėjimo grėsmė, bus panaudoti ginklai“.
Anot M. Končiaus, visi tada buvo vieningi, įsijautę į nepriklausomos valstybės prasmę. Ir visi nerimavo, kad viskas staiga gali sugriūti. „Liūdna, kad dabar ne visiems taip brangu“.
M. Končius prisimena, kad sausio tryliktosios rytas buvo be galo liūdnas, nors Šiauliuose ir ramu. Žmones paveikė įvykiai Vilniuje.
O pavakary budėti prie Seimo turėjo išvykti šiauliečiai. Nerimas juos išlydint buvo nemenkas, nes niekas nežinojo, ar nepasikartos prėjusios nakties įvykiai, ar sovietai nešturmuos Seimo.
Ateis prie Savivaldybės
„Šį vakarą vėl ateisiu pastovėti prie Savivaldybės. Kelerius metus to nedariau. Nuo to laiko, kai per Valstybės dieną aikštėje pamačiau į šventės tribūną lipant visą buvusią kompartijos nomenklatūrą, praėjo ūpas švęsti. Dabar vėl pradėsiu“.
ATSAKOMYBĖ: Mindaugas Končius, buvęs miesto Tarybos pirmininko pavaduotojas, sausio įvykių metu buvo atsakingas už žmonių budėjimą, informaciją ir pasirengimą gintis.
Jono TAMULIO nuotr.
IŠNAŠA
„Baisu nebuvo, tik ėmė nerimas, kaip viskas susiklostys, ar nesugrius nepriklausoma valstybė, į kurią jau buvome įsijautę“.
