Naujausios
„Saulės žiedas“ atsisveikino
Vakar baigėsi penkias dienas Šiauliuose siautęs III tarptautinis folklioro konkursas-festivalis "Saulės žiedas". Didijį festivalio prizą - 1500 eurų - laimėjoliaudies šokių ansamblis "Nartebi" iš Tbilisio.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Prizus „šlavė“ užsieniečiai
Vertinimo komisija, kuriai trečius metus pirmininkavo Zita Kelmickaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, prizus skirstė šešiose kategorijose. Prizus išsivežė praktiškai visi užsieniečiai.
Tradicinio folkloro grupėje pima vieta skirta kolektyvui iš Graikijos, antra — Slovėnijos kolektyvui, trečia — folkloro grupei iš Vilniaus.
Stilizuoto folkloro šokėjų grupėje pirmoji vieta neskirta, vietoje jos specialų prizą gavo gruzinų šokėjai. Antrąja vieta įvertinti šokėjai iš Turkijos, treti buvo bulgarai.
Geriausia instrumentinės muzikos grupe pripažintas kolektyvas iš Slovėnijos, antri liko prancūzai, treti — bulgarai.
Tradicinio dainavimo kategorijoje pirmi buvo vilniečiai, antri — Pietų Korėjos atstovai, treti liko graikai.
Geriausiu solo vokalistu pripažintas svečias iš Indijos, antri liko lietuviai, treti — Pietų Korėjos atstovai.
Solo instrumentalistų kategorijoje pirmi buvo rumunai, antri bulgarai, treti — lietuviai.
Didįjį prizą ir 1500 eurų išsivežė gruzinai
Festivalis išsiskyrė dalyvių gausa
Rūta Stankuvienė, tarptautinio festivalio-konkurso „Saulės žiedas“ direktorė sakė, jog smagiausia yra tai, kad tokio masto ir lygio festivalis vyksta Šiauliuose, o ne sostinėje.
— Kuo išsiskyrė šis, III festivalis? — klausėme jos.
— Dalyviu gausa. Iš Rumunijos, Graikijos, Lenkijos, Gruzijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Turkijos, Pietų Korėjos ir Indijos atvažiavo apie tris šimtus dalyvių. Gaila, kad kolektyvas iš Šri Lankos iš Prahos negavo bilietų. Antra tiek dalyvių buvo iš Lietuvos.
Užsieniečiai šiemet Lietuvai rodė didesnį palankumą, buvo išmokę lietuviškų dainų, frazių, posakių.
— Ar viskas pavyko, kaip buvo tikėtasi?
— Tai galėsiu pasakyti išlydėjusi svečius. Bet pagal dabartinę situaciją, manau, festivalis pavyko.
— Ar išsitekote į miesto Savivaldybės skirtus 100 tūkstančių litų?
— Tie pinigai yra dalis, skirta šiai dienai. Pagal planą iki liepos 15 dienos miestas dar turi pervesti 50 tūkstančių litų. Kultūros ministerija skyrė 10 tūkstančių litų.
— Pesimistai pasakytų, kad krizės metu reikia taupyti juodai dienai, o ne išlaidauti pramogoms.
— Mes taupėme. Pirmasis festivalis truko 10 dienų, šis — perpus mažiau. Šiaulių universiteto Menų fakulteto studentai puošė sceną, studentai, o ne privatus gėlių salonas, kūrė floristines kompozicijas.
Tai viena. Antra. Pasak psichologų, ekonominės krizės metu žmogaus siela turi gerai jaustis. Tai yra tikėjimas, kuris leidžia gyventi. Ekonominės krizės metu turi parodyti, kad yra gyvenimo džiaugsmas, o ne dugnas, žmogui turi būti sudaryta galimybė pajausti šventę.
— Kada laukti sekančios šventės?
— Jau pusę metų „dėliojuosi“ kitą scenarijų. Bet gal leiskite trumpam atsipūsti, — šyptelėjo R. Stankuvienė.
CITATA: „Ekonominės krizės metu reikia parodyti gyvenimo džiaugsmą, o ne dugną.
—
