Saulės mūšis: ar kovos kirviai patvirtins hipotezę?

Saulės mūšis: ar kovos kirviai patvirtins hipotezę?

Sau­lės mū­šis: ar ko­vos kir­viai pa­tvir­tins hi­po­te­zę?

Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas ke­lia hi­po­te­zę, kad 1236 me­tais Sau­lės mū­šis įvy­ko Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne. Ka­la­vi­juo­čiai ap­si­sto­jo prie Šiau­lė­nų, po ke­lių die­nų pa­su­ko na­mo Li­vo­ni­jos link, bet rug­sė­jo 21 die­ną pel­kė­to­je vie­to­vė­je pa­puo­lė į ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to va­do­vau­ja­mos ka­riuo­me­nės spąs­tus ties Il­guo­čių kai­mu. Čia ki­tą die­ną ir įvy­kęs Sau­lės mū­šis. Šią hi­po­te­zę su­stip­ri­na šio­se vie­to­se ras­ti ko­vos kir­viai.

Sau­lius JUŠ­KE­VI­ČIUS

saulius@skrastas.lt

Mū­šio prie­šis­to­rė

Rad­vi­liš­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je vi­du­ram­žių is­to­ri­jos te­ma „Sau­lės mū­šio vie­ta – is­to­ri­jos po­li­ti­kos ob­jek­tas“ is­to­ri­kas, is­to­ri­jos po­pu­lia­rin­to­jas, pub­li­cis­tas T. Ba­ra­naus­kas kė­lė ver­si­ją, jog Sau­lės mū­šis vy­ko Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne.

Jo žo­džiais, li­kus aš­tuo­niems me­tams iki Sau­lės mū­šio, ka­la­vi­juo­čiai ryž­tin­gai pa­su­ko nuo Dau­gu­vos į pie­tus, nes pre­teks­tą tam da­vė kur­šių ir žiem­ga­lių įsi­ver­ži­mas į Li­vo­ni­ją.

„Ker­šy­da­mi ka­la­vi­juo­čiai su­ren­gė žy­gį prieš žiem­ga­lius ir su­triuš­ki­no Vies­tar­to ka­riuo­me­nę. Ki­tais me­tais vy­kęs Vies­tar­to at­sa­ko­ma­sis žy­gis taip pat bai­gė­si žiem­ga­lių ne­sėk­me. Įga­vę jė­gos ka­la­vi­juo­čiai tę­sė žy­gius į Lie­tu­vos pu­sę ir su­ren­gė žy­gį į Nal­šios že­mę, o vė­liau ir prieš kur­šius. Va­ne­mos gy­ven­to­jai įsi­pa­rei­go­jo mo­kė­ti ka­la­vi­juo­čiams duok­lę. Ta­čiau pa­ties or­di­no vi­du­je ne vis­kas bu­vo ge­rai. Šią trium­fo aki­mir­ką į Li­vo­ni­jos rei­ka­lus įsi­ki­šo ir juos su­komp­li­ka­vo po­pie­žiaus vi­ce­le­ga­tas Bal­dui­nas Al­nie­tis, ku­ris no­rė­jo Li­vo­ni­jo­je su­kur­ti po­pie­žiaus val­do­mą vals­ty­bę“, – apie Sau­lės mū­šio prie­šis­to­rę pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas.

Anot is­to­ri­ko, 1236 me­tų va­sa­rį po­pie­žius sa­vo le­ga­tui pa­lie­pė Vo­kie­ti­jo­je skelb­ti kry­žiaus žy­gį prieš pa­go­nis, pul­di­nė­jan­čius Li­vo­ni­ją.

Sau­lės mū­šis

1236 me­tų va­sa­ros pra­džio­je pas Li­vo­ni­jos ma­gist­rą Folk­vi­ną Ry­go­je su­si­rin­ko Vo­kie­ti­jos gra­fų ir di­di­kų va­do­vau­ja­mi kry­ži­nin­kai ("pi­lig­ri­mai") ir pra­dė­ta telk­ti ka­riuo­me­nė: at­vy­ko 200 psko­vie­čių, ka­la­vi­juo­čių ri­te­riai, bu­vo ren­ka­ma ka­riuo­me­nė iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų – ly­vių, lat­vių, es­tų. Kol bu­vo ren­ka­ma ka­riuo­me­nė, di­di­kai ne­ven­gė puo­tau­ti, lė­bau­ti, nors Ka­la­vi­juo­čių or­di­nas, va­do­vau­ja­mas ma­gist­ro Folk­vi­no, tuo me­tu tu­rė­jo sun­ku­mų dėl su­ma­žė­ju­sių pa­ja­mų ir ka­ri­nių pa­jė­gų sty­giaus.

„Tik 1236 me­tų ru­de­nį Folk­vi­nas, re­mia­mas Psko­vo ku­ni­gaikš­čio ir Vo­kie­ti­jos gra­fų, or­ga­ni­za­vo žy­gį į Že­mai­ti­ją. Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, kad jie, ne­ti­kė­tai už­puo­lę ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to že­mes, paė­mė ne­ma­žai gro­bio ir pa­trau­kė na­mo, – pa­sa­ko­jo T. Ba­ra­naus­kas. – Ka­la­vi­juo­čiams ir jų tal­ki­nin­kams grįž­tant, prie upės bras­tos jie su­ti­ko Že­mai­ti­jos ka­rius. Ne­no­rė­da­mi ri­zi­kuo­ti ir pra­ras­ti sa­vo žir­gus pel­kė­to­je vie­to­vė­je kry­ži­nin­kai at­si­sa­kė ko­vo­ti ne rai­ti ir žy­gio da­ly­viai bu­vo pri­vers­ti pa­si­lik­ti nak­vy­nei. Ki­tą ry­tą že­mai­čiai, va­do­vau­ja­mi že­mai­čių ku­ni­gaikš­čio Vy­kin­to, puo­lė ka­la­vi­juo­čius. Leng­vai gink­luo­ti ka­la­vi­juo­čių va­do­vau­ja­mi vie­ti­niai Li­vo­ni­jos ka­riai pa­bė­go iš mū­šio lau­ko, o sun­kiai gink­luo­ti ri­te­riai, įskai­tant ma­gist­rą, bu­vo iš­žu­dy­ti“.

Is­to­ri­ko žo­džiais, rug­sė­jo 22-ąją – Šven­to­jo Mau­ri­ci­jaus die­ną – že­mai­čių pa­siek­ta per­ga­lė prieš Li­vo­ni­jos or­di­no ri­te­rius įga­vo pa­sau­li­nę reikš­mę. Ka­la­vi­juo­čių or­di­nas bu­vo su­triuš­kin­tas ir nu­sto­jo eg­zis­tuo­ti kaip po­li­ti­nė jė­ga. Dėl to su­griu­vo tuo­me­ti­nio po­pie­žiaus pla­nai su­kur­ti tie­sio­gi­nio val­dy­mo zo­ną Bal­ti­jos kraš­tuo­se. Ka­la­vi­juo­čių or­di­nas bu­vo pri­vers­tas spar­čiau vie­ny­tis su kry­žiuo­čiais, nors iki pra­lai­mė­ji­mo dau­giau tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ra­vo, konf­lik­ta­vo, o ne vyk­dė bend­rą po­pie­žiaus krikš­čio­ny­bės po­li­ti­ką.

Pa­siek­ta per­ga­lė ta­po sa­vo­tiš­ku aks­ti­nu Lie­tu­vai vie­ny­tis ir su­ta­po su Min­dau­go eros pra­džia. Pa­si­nau­do­ję nu­si­lpu­siu or­di­nu, prieš teu­to­nų val­džią su­ki­lo kur­šiai, žiem­ga­liai, sė­liai, da­lis es­tų.

Nau­ja mū­šio vie­ta

Kal­bė­da­mas apie Sau­lės mū­šį is­to­ri­kas pa­tei­kė Ei­liuo­tos Li­vo­ni­jos kro­ni­kos iš­trau­kas.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viams bu­vo pa­teik­ti du iš­trau­kų ver­ti­mai. Vie­na­me ver­ti­me nu­ro­do­ma, kad mū­šis vy­ko, kai „Į Sau­lę jie su­grį­žo per pel­kes ir per ši­ly­nus“, o ki­ta­me – „Nuo Sau­lės ėmė grįž­ti per ba­las ir per ši­ly­nus“.

Pa­sak T. Ba­ra­naus­ko, pa­žo­di­nis ori­gi­na­lo ver­ti­mas bū­tų: „Prie­šais Sau­lę jie pa­su­ko at­gal“.

„Pa­gal teks­tą Sau­lės mū­šis tar­si vy­ko ka­la­vi­juo­čiams grįž­tant nuo Šiau­lių, ta­čiau to­liau teks­te mi­ni­mos pel­kės ir ši­ly­nai ver­čia abe­jo­ti da­bar­ti­ne Sau­lės mū­šio vie­ta prie Jau­niū­nų kai­mo, pel­kė­to­je vie­to­je prie Mū­šos ir Tau­ti­nio san­ta­kos, nes to­je vie­to­je jo­kių pel­kių pėd­sa­kų nė­ra ap­tik­ta. Ta­čiau pel­kės ap­tin­ka­mos ki­to­je Šiau­lių pu­sė­je – Rad­vi­liš­kio link. Žiū­rint į vie­to­var­džius, ga­li­ma ap­tik­ti la­bai pa­na­šių pa­va­di­ni­mų: Šiau­lė­nai, Šiau­lai­čiai, Šiau­lės kal­nas“, – aiš­ki­no is­to­ri­kas.

Ei­liuo­to­se Li­vo­ni­jos kro­ni­ko­se, anot is­to­ri­ko, mi­ni­mos vie­tos la­bai tin­ka Rad­vi­liš­kio ra­jo­nui, ne Jau­niū­nams (Jo­niš­kio ra­jo­nas).

Pa­sak is­to­ri­ko, ku­ris jau se­no­kai ty­ri­nė­ja Vi­du­ram­žių Lie­tu­vos is­to­ri­ją, la­biau­siai tam tin­ka­ma vie­ta Il­guo­čių kai­mas (ta­ry­bi­niais lai­kais va­din­tas Il­go­čių kai­mu).

„Tai bū­tų vos už ke­lio­li­kos ki­lo­met­rų nuo Šiau­lė­nų ir nuo Šiau­lės kal­no, nes ži­no­ma, jog prie Šiau­lės kal­no bu­vo pa­go­nių tvir­to­vė, gy­ve­na­ma vie­to­vė. Tuo­met ati­tik­tų ir Ei­liuo­tos Li­vo­ni­jos kro­ni­kos ap­ra­šy­mas, nes ties Il­guo­čiais ne­ma­žai pel­kė­tų vie­tų, rais­tų, ši­ly­nų“, – sa­kė T. Ba­ra­naus­kas, ku­ris dar prieš pen­ke­rius me­tus yra ban­dęs įro­di­nė­ti ver­si­ją apie Sau­lės mū­šį ties Jau­niū­nais.

Is­to­ri­ko tei­gi­mu, nau­jo­ji mū­šio vie­tos ver­si­ja la­biau ti­kė­ti­na ne­gu anks­tes­nė.

Jo žo­džiais, tik taip ga­li­ma paaiš­kin­ti Šiau­lė­nų kraš­te at­ras­tas žiem­ga­lių lai­do­ji­mo vie­tas, ta­čiau tam dar rei­ka­lin­gi ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ji­mai, ku­rie ar­ba pa­tvir­tin­tų, ar­ba pa­neig­tų šią ver­si­ją.

„Bū­ti­na at­lik­ti de­ta­les­nius pir­mi­nius ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­mus ne tik prie Šiau­lės kal­no ar Šiau­lė­nų apy­lin­kė­se, bet ir Il­guo­čių kai­mo ri­bo­se“, – sa­kė T. Ba­ra­naus­kas.

Bent jau pra­di­nę ap­žval­gą prie Il­guo­čių kai­mo pla­nuo­ja­ma at­lik­ti ar­ti­miau­siu me­tu.

Ver­si­ja ga­na įti­kė­ti­na

Is­to­ri­ko T. Ba­ra­naus­ko ver­si­jai pri­ta­ria ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų vy­riau­siasis pus­ka­ri­nin­kis, ser­žan­tas ma­jo­ras Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas teig­da­mas, kad pa­grin­di­nę sto­vyk­lą ka­la­vi­juo­čiai įsi­kū­rė prie Sau­lės (Šiau­lės) kal­no.

„Iš čia rug­sė­jo 21 die­ną jie pa­trau­kė at­gal Ry­gos link ir tą pa­tį va­ka­rą ties Il­guo­čiais pa­kliu­vo į su­ma­niai pa­spęs­tus spąs­tus, pui­kiai su­pla­nuo­tą pa­sa­lą“, – sa­kė jis. Esą ne­daug trūks­ta iki mū­šio vie­tos lo­ka­ci­jos pa­tvir­ti­ni­mo.

A. Ta­mo­šiū­nas rug­sė­jo pra­džio­je pa­skel­bė lau­ky­mė­je ne­to­li Il­guo­čių kai­mo ap­ti­kęs pa­mink­lą, ku­ria­me bu­vo nu­ro­dy­ta da­ta (1936). Jis re­to­riš­kai klau­sė: „Kam sta­ty­ti pa­mink­lą kaž­kur vy­ku­siam Sau­lės mū­šiui?“

Al­vy­do TA­MO­ŠIŪ­NO nuo­tr.

EKS­PER­TAI: Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas (kai­rė­je) ir ar­cheo­lo­gas Gin­tau­tas Za­bie­la spė­ja­ma­me Sau­lės mū­šio lau­ke.

Au­to­riaus nuo­tr.

VER­SI­JA: Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas iš­kė­lė nau­ją Sau­lės mū­šio vie­tos ver­si­ją, ku­ri la­biau ti­kė­ti­na ne­gu mū­šio vie­ta ties Jau­niū­nų kai­mu.

VIE­TA: Is­to­ri­ko nuo­mo­ne, Sau­lės mū­šis ga­lė­jo įvyk­ti ties Il­guo­čių (Il­go­čių) kai­mu ne­to­li Rad­vi­liš­kio.

NUO­MO­NĖ: Ser­žan­tas ma­jo­ras Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas tei­gia, kad pa­grin­di­nę sto­vyk­lą ka­la­vi­juo­čiai įsi­kū­rė prie Šiau­lės kal­no.

GINK­LUO­TĖ: Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti vi­du­ram­žių ka­rių gink­luo­tę ir ap­ran­gą.

KON­FE­REN­CI­JA: Į kon­fe­ren­ci­ją su­si­rin­kę is­to­ri­jos my­lė­to­jai, moks­lei­viai, ka­riš­kiai iš­gir­do nau­ją Sau­lės mū­šio vie­tos ver­si­ją, su­ži­no­jo daug nau­jų is­to­ri­nių fak­tų.