Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Šalpos pensijoms ir nacionaliniam saugumui skiriama beveik vienodai
Lietuvos karinių oro (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose lankiusis Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė „Šiaulių kraštui“ davė išskirtinį interviu. Su ministre kalbėjomės apie investicijas į Šiaulių aerodromą, NATO gynybos planą Baltijos šalims, misijų kainą ir kariuomenei skiriamus pinigus.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Statybos aerodrome nenutrūko
— Šiaulių aerodromo plėtros planas paruoštas iki 2020 metų. Kokios investicijos ir darbai numatyti artimiausiu metu?
— Aviacinio kuro bazės bei stacionarių angarų oro policijos misijai vykdantiems orlaiviams statyba. Šią savaitę bus pradėtas statyti peronas orlaiviams, jau statomas sparno operacijų centras. Numatoma šių keturių projektų vertė — apie 62,4 milijonai litų (be PVM). Projektai finansuojami NATO saugumo investicijų programos lėšomis.
Aviacijos bazėje jau baigta riedėjimo tako rekonstrukcija ir nusiginklavimo aikštelės statyba, objektai pripažinti tinkamais naudoti.
— Ar išspręsti ginčai su Šiaulių miesto savivaldybe dėl karinio aerodromo teritorijos detaliojo plano?
— Kol kas kliūčių baigti rengti detalųjį planą, kurį turės tvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės taryba, nėra. Taryba pritarė tarptautinio Šiaulių karinio aerodromo teritorijos pasidalijimui.
Šiauliuose yra vienintelė NATO bazė Baltijos valstybėse, todėl ji — prioritetinė, visa kita — papildomi dalykai. Šiauliai — vienintelė vieta Lietuvoje, kur atkeliauja ir bendri NATO pinigai.
Nelikti nuogiems ir basiems
— Oro erdvės patruliavimo misija Baltijos šalyse pratęsta iki 2014 metų. Kokios perspektyvos?
— Lietuva, Latvija ir Estija yra pasirašiusios sutartį su norvegų kompanija, atliekančia studiją, kurioje svarstomi visi įmanomi variantai.
Ir be didelių studijų galiu pasakyti labai drąsiai: po 2014 metų Lietuva nei viena, nei kartu su Latvija ir Estija tikrai negalės užtikrinti oro erdvės saugumo taip, kaip patruliuojant NATO kariams.
Jei tokiai misijai ryžtumėmės, galime likti pliki ir basi. Dabartinių rotacijų naikintuvai pradėjo lydėti rusiškus naikintuvus, skrendančius per Baltijos jūrą, yra buvęs ne vienas pažeidimas, kurį sustabdė misijoje budintys kariai.
Vyriausybės programoje esame įsirašę siekiamybę misiją pratęsti bent iki 2018 metų. Džiaugiuosi, kad vis daugiau NATO valstybių teigiamai žiūri į šią misiją. Kartais nesuvokiame, kad kitos valstybės taip pat turi savo biudžetus, juos veikia finansinė krizė, kad yra daug sudėtingesnių taškų pasaulyje, kur NATO yra laukiamas. Daugeliui valstybių atrodo, kad pas mus yra ramu ir neverta eikvoti pinigų.
Žmonių, kurie galvoja, kad mūsų indėlis į Afganistaną yra per didelis ir turime iš ten išeiti, paklausčiau, kodėl pas mus turi būti kitų valstybių kariai su didelėmis savo lėšomis, milijonus kainuojančiu lėktuvų išlaikymu?
Tikiuosi, ateityje prie NATO labiau artės Švedija su Suomija. Šie artimi kaimynai nėra NATO nariai, bet mums labai reikalingi gynybos prasme.
— Pastaruoju metu išsiskiria aukšto rango asmenų atsakymai į klausimą, ar yra specialus NATO gynybos planas Baltijos šalims. Taigi — ar jis yra?
— Kol kas nėra. Tą pasakė ir buvęs NATO generalinis sekretorius J. de Hoopas Schefferis. NATO nemano, kad yra didesnių grėsmių mūsų regionui. Bent jau tokia pozicija tarp daugumos valstybių vyravo iki Gruzijos įvykių, ją buvo labai sunku pakeisti.
Minėtas planas yra vienas iš mūsų prioritetų. Džiaugiuosi, kad Prezidentė labai ryžtingai ėmėsi šio darbo.
Apie CŽV kalėjimus nežinojo
— Teigiama, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimai. Prezidentė spaudos konferencijoje pripažino, kad „Vakarai neabejoja, kad tai galėjo būti“. Ką jūs žinote apie šią situaciją?
— Aš neturiu faktų, duomenų. Seku situaciją viešojoje erdvėje. Labai rimtai vertinu JAV žiniasklaidos pranešimus, nes pranešimai yra rimtos televizijos, ne bulvarinės žiniasklaidos. Be to, Europos Tarybos žmogaus teisių atstovas pareiškė, kad šis reikalas tiriamas. Nebūsime palikti ramybėje.
Aš tuo metu nebuvau Vyriausybėje, neturėjau jokių ryšių su žmonėmis, kurie gali spręsti. Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas niekaip nebuvo apie tai informuotas.
Tapusi ministre, domėjausi: Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM irgi niekaip nebuvo su tuo susijęs, duomenų neturėjo.
— Realu, kad Prezidentas V. Adamkus apie kalėjimus būtų nežinojęs?
— Nežinau. Nenoriu spėlioti. Ką žmogus sako, tą sako.
Lietuvai dar nereikia reanimacijos
— Kaip kinta Lietuvos įsipareigojimai tarptautinėse misijose?
— Po dešimties metų išėjome iš Kosovo, liko keturi karininkai, bet, ko gero, ši misija bus dar mažinama.
Afganistane stengsimės išlaikyti turimus įsipareigojimus. Nežinau nė vienos valstybės, kuri neprisidėtų prie šios NATO misijos. Jei pradėtume abejoti, būtų labai sudėtinga deklaruoti solidarumą NATO viduje.
— Kiek metų numatyta likti misijoje Afganistane?
— Siūlau nusiteikti ilgam, kantriam, nuosekliam darbui. Afganistane vyksta viso pasaulio talka, per kurią kartais visi per daug stumdosi pečiais, būna ir nelabai koordinuotų judesių.
Ši šalis yra tarsi ligonis reanimacijoje. Yra vilčių, kad jis gali atsistoti ant kojų. Dabar palaikymo fazė: dirbtinis maitinimas, kvėpavimas ir kraujotaka. Palaikymą nutraukus, ligonis vėl kristų į žiaurią komą. Kas žino, ką mes gautume iš šios neįvykusios valstybės.
— Skeptikai pasakys, kad pačiai Lietuvai gali prireikti reanimacijos?
— Taip lyginti gali tie, kurie nežino, kas yra skurdas. Lietuva iš tikrųjų yra didelėje bėdoje. Krašto apsaugai pinigai sumažinti labai ženkliai, o mes misiją Afganistane atliekame iš tų pačių lėšų.
— Kiek šiemet numatyta skirti iš biudžeto krašto apsaugai?
— Esame visiški autsaideriai. Per pastaruosius 4— 5 metus Lietuva nusirito žemyn pagal BVP lygį, mus gerokai aplenkė Latvija, Estija, kurios iki sunkmečio krašto apsaugai skyrė 1,60— 1,61 procento nuo BVP. Lietuva anksčiau skyrė 1,1— 1,2, dabar nukritome iki 1,02 procento.
Ir tai ne šių metų problema. Norint išlaikyti normaliai funkcionuojančią struktūrą, negalvojant apie naujus įsigijimus, reikia 1,2 milijardo litų. O turėsime apie 850 milijonų litų. Tiek yra skiriama šalpos pensijoms. Nacionaliniam valstybės saugumui tai yra tokie maži pinigai... Ypač gyvenant šalia tokių valstybių, kuriose kariniai mokymai su 13 tūkstančių karių vyksta per 5 kilometrus nuo mūsų sienos.
Reikia rezervo
— Kokių klaidų padaryta, pereinant prie profesinės karo tarnybos?
— Seimas buvo nutaręs prie profesinės karo tarnybos pereiti iki 2012 metų, o buvusi valdžia tą padarė jau 2008 metų rugsėjį. Buvo akivaizdus politinis žingsnis, prieš rinkimus norint pritraukti jaunų rinkėjų balsų. O kariuomenė liko be plano, ką turėsime vietoje šauktinių.
Tokios kariuomenės, kokią dabar turime, užtektų taikos sąlygomis. Esame apsisprendę turėti minimalią kariuomenę su vienintele brigada (apie 8 tūkstančių karių). Bet ir jos nesame užpildę, nes nėra pakankamai žmonių, pinigų.
Visose valstybėse veikia panašus principas: atėjus grėsmei, sukviečiamas parengtas rezervas. Orientuojamės į tai, kad, pagerėjus ekonominei padėčiai, karius parengtume bent 6— 7 savaičių pirminiuose apmokymuose, kas keletą metų dalis žmonių vėl būtų apmokyti. Taip turėtume rezervą. Šie planai priklausys nuo finansavimo — pakviesti keletą šimtų asmenų kelioms savaitėms į Ruklą reikia lėšų.
Susiduriame su eilinių karių trūkumu. Norinčių būti kareiviais yra apie tūkstantis, bet mes jų negalime pasamdyti dėl lėšų stygiaus.
NUOMONĖ: Krašto apsaugos ministė Rasa Juknevičienė sako, kad Lietuva paskubėjo, atsisakiusi šauktinių.
PAVOJUS: Rasa Juknevičienė pabrėžia oro policijos svarbą: „Dabartinių rotacijų naikintuvai pradėjo lydėti rusiškus naikintuvus, skrendančius per Baltijos jūrą, yra buvęs ne vienas pažeidimas, kurį sustabdė misijoje budintys kariai“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: Gyvename šalia valstybių, kuriose kariniai mokymai su 13 tūkstančių karių vyksta per 5 kilometrus nuo mūsų sienos.
