Naujausios
Sąjūdžio minėjimas — be Sąjūdžio žmonių
Vakar į Seime vykusį iškilmingą Sąjūdžio minėjimą nebuvo pakviestas nė vienas Sąjūdžio aktyvistas iš Šiaulių — provincijos sąjūdininkams neatsirado vietos tarp Vilniaus valdininkų, politikų ir teisėjų. Į rytoj prasidedančią šventinę konferenciją šiauliečiai vyks nuosavais „žiguliukais“.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Nuopelnus dalijasi elitas
Vakar, kai Seime vyko Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio iškilmingas minėjimas, Šiaulių Sąjūdžio aktyvistai su nuoskauda skaitė išplatintą informaciją apie tai, kaip Vilniaus valdžios elitas rėžė patriotines kalbas apie tautos vienybę, susitelkimą ir iškovotą laisvę.
Istorinėje Kovo 11-osios salėje kalbėjo Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Iškilmingame minėjime žodis suteiktas Seimo Pirmininko pavaduotojui Andriui Kubiliui. Iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavo Algirdas Brazauskas, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, kiti Vyriausybės nariai, Nepriklausomybės Akto signatarai, Atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Europos Parlamento nariai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, diplomatinių misijų vadovai ir atstovai.
„Pirmą kartą per dvidešimt metų Sąjūdžio jubiliejaus minėjimas vyksta be Sąjūdžio žmonių. Ten dalyvauja valdžios elitas, kažkodėl net ir teisėjai, o tikrieji Sąjūdžio žmonės ten — nereikalingi. Ne tik iš Šiaulių ir iš kitų Lietuvos skyrių tame minėjime nebuvo Sąjūdžio žmonių. Švenčia valdžia. Jubiliejai yra Vilniaus, geriausiu atveju Kauno žmonėms, o Šiaulių, Klaipėdos ar Balbieriškio aktyvistai ten nereikalingi. Mes — kita Lietuva“, — su nuoskauda kalbėjo viena iš Sąjūdžio prieš 20 metų aktyvistė šiaulietė Irena Vasinauskaitė.
Nesugebėjo nuvežti
Šiauliečiai pakviesti dalyvauti tik rytoj prasidedančioje konferencijoje Berlyno sienos griuvimas: nuo Budapešto iki Vilniaus„ bei po to vyksiančiame susibūrime Katedros aikštėje.
Beveik prieš mėnesį Šiaulių Sąjūdžio aktyvistai kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių Rimundą Domarką, kad skirtų autobusą nuvažiuoti į šį renginį Vilniuje.
„Savivaldybė sakosi neturi tokio didelio autobuso, kad tilptų 22 žmonės. Pasiūlė nuomoti iš “Busturo“, bet tokia dviejų dienų kelionė kainuotų apie 2000 litų. Mes tiesiog pagalvojome, kad per didelė prabanga už mokesčių mokėtojų pinigus važinėtis. Todėl važiuosim savo mašinomis. Kaip prieš dvidešimt metų savais “žiguliukais““, — sakė I. Vasinauskaitė.
Savivaldybė turi mikroautobusą, kitų didesnių automobilių, kodėl negalėjo nuvežti istorijai nusipelniusių žmonių į istorinės sukakties minėjimą?
„Jie patys atsisakė nuomoto iš “Busturo“ autobuso, kam man rūpintis, aš turiu ir kitų rūpesčių“, — paaiškino Savivaldybės administracijos direktorius Rimundas Domarkas.
ELITAS: Iškilmingame Sąjūdžio 20-mečio minėjime rinkosi tik elitas, regionų Sąjūdžio aktyvistai — tikrieji Sąjūdžio žmonės čia nebuvo pakviesti.
ELTA nuotr.
KOMENTARAI
Senojo raugo įpročiai
Virgilijus KAČINSKAS, 1988 metų liepos 19 dieną kartu su kitais įkūręs pirmąją Šiauliuose Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupę, pirmasis Sąjūdžio Šiaulių tarybos pirmininkas:
— Buvau kviestas į iškilmingą minėjimą Seime kaip Nepriklausomybės Akto signataras, bet ne kaip Sąjūdžio žmogus. Nusprendžiau nedalyvauti.
Šis minėjimas — eilinė administracinė rutina, pagal senus sąrašus ir seno raugo įpročius sukvietė, ir niekas galvos nesuko, kad reikia pakviesti visos Lietuvos — rajonų, Sąjūdžio žmones, kurie sukūrė Sąjūdį ir veikė. Žinoma, kad reikėjo bent po keletą žmonių iš rajonų pakviesti, o dabar nelabai gražiai atrodo.
Renginių Vilniuje Sąjūdžio minėjimui iš tiesų daug, neįmanoma net susigaudyti kas, kur ir su kuo. O tikrieji Sąjūdžio darbininkai — pamirštami.
Jono TAMULIO nuotr.
Reikalingi tik miniai sukurti
Vaclovas VINGRAS, buvęs Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių iniciatyvinės grupės narys:
— Vienas vienintelis mūsų miesto Sąjūdžio žmogus Kazys Alminas buvo pakviestas viename iš Vilniaus renginių pasakyti kalbą. Džiugina, kad bent vienas.
Iškilmingas minėjimas Seime — nevisavertė, formalizuota šventė, jeigu nedalyvauja žmonės, kurie iš tiesų prieš 20 metų veikė. Pirmiausia tie žmonės turėtų dalyvauti, o dabar vyksta atvirkščiai. Buvo lūkesčiai, idealai, o dabar yra praktika, kaip su tais žmonėmis elgiamasi.
Regionų ignoravimas — tipiškas reiškinys. Mes esame pakviesti į konferenciją ir masinį sambūrį Katedros aikštėje tik kiekybei išgauti. Reikia, kad Katedros aikštėje būtų daugiau žmonių, tai mus ir pakvietė, kad būtų daugiau. Tokie dalykai nebe naujiena nei ekonominiame, nei kultūriniame gyvenime. Antra vertus mums patiems reikia būti kūrybiškesniems, kapstytis gyvenime nelaukiant kol Vilnius padės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vietos lieka tik ironijai ir slogučiui
Arūnas GUMULIAUSKAS, buvęs pirmosios Sąjūdžio Šiaulių tarybos narys:
— Visai laikais taip buvo ir bus: tie kurie pirmieji lipo ant barikadų, pamirštami, o tie, kurie sėdėjo krūmuose, tampa pagrindiniais istoriniais veikėjais. Nežinau nė vienos revoliucijos, kad būtų buvę kitaip. Aš į tokią kai kurių veikėjų poziciją žiūriu su ironija, yra ir šioks toks slogutis, bet nieko nepadarysi.
Vien jau faktas, kad tie, kurie buvo kitoje barikadų pusėje — ekskomunistai, šiuos metus oficialiai paskelbė Sąjūdžio metais, irgi sukelia ironiją.
O liaudžiai, Sąjūdžio žmonėms gerai nors tiek, kad iš viso pažymi, jog toks Sąjūdis iš viso buvo ir kažką nuveikė. Dėl to, kad niekas Šiaulių Sąjūdžio žmonių nenuveš į konferenciją irgi galima ironizuoti: mokėsime už kurą daug litų, kurių atsiradimą kažkada iškovojome.
Sąjūdis iškėlė vertybių skalę, o dabar su šiomis vertybėmis baigta. Vertybė tapo tai, kas atneša materialinę gerovę. Pritariu minčiai kad bręsta laikas naujajam didžiuliam Lietuvos žmonių Sąjūdžiui. Užteks melstis eurui ar litui, neribotai, brutaliai valdžiai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
