Naujausios
Užduotis – suvaldyti vaikų srautus
„Labai nerimauja ir tėveliai, ir vaikai, kaip mes gyvensime šį periodą. Reikia kalbėti, kad gyvensime tiesiog kitaip. Reikės išmokti save saugoti kiekvienam: ir vaikui darželyje, ir mokiniui mokykloje, ir tėveliams atvedant vaiką, ir mokytojams atsistojus prieš klasę“, – spaudos konferencijoje kalbėjo departamento direktorė A. Lesauskienė.
Mokyklos turės stengtis suvaldyti srautus, kad būtų kuo mažiau galimybių susilieti klasėms, grupėms.
„Daugelis įstaigų jau viešino ir kvietė į Rugsėjo 1-osios šventes, tačiau ir švietimo, mokslo ir sporto ministras, ir mes kviečiame nedaryti didelių švenčių, kur susitelkia visa mokyklos bendruomenė. Galima daryti kitokias šventes. Galima skirtingu laiku pakviesti į klasę, į grupę, kad vienu metu būtų kuo mažiau žmonių“, – akcentavo A. Lesauskienė.
Ji patvirtino, kad nevyks ir jau kelerius metus iš eilės rengiama bendra Rugsėjo 1-osios šventė mieste.
Direktorė informavo, kad šiuo metu turimais duomenimis į miesto Savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklas susirinks 13061 mokinys. Dar 361 mokinys mokysis S. Sondeckio menų mokykloje, o 207 – nevalstybinėse švietimo įstaigose. Mokinių skaičius nežymiai didėja pagausėjus pradinukų. Priešmokyklinio ugdymo grupėse bus ugdomas 1171 vaikas, dar 71 – nevalstybinėse įstaigose.
„Rugsėjo 1-oji jau kitą savaitę, o mums dabar reikia viską perdaryti, perorganizuoti. Šiokia tokia panika, tačiau viskas yra įveikiama. Visos tos rekomendacijos ir ministerijos parengti ugdymo planai leidžia daug kūrybos. Kiekvienam atvejui nėra recepto. Mokyklos gal dėlto truputį bijo, kad joms kiekvienai reikia galvoti ir pritaikyti savo bendruomenėms“, – komentavo departamento vadovė.
Ji sakė suprantanti, kad maksimaliai užtikrinti, jog viena klasė nesimaišytų su kita klase, mažesnėse mokyklose paprasčiau. Gali taikyti klasių sistemą, ir priešpiečius galėtų valgyti kabinetuose.
Didelėms mokykloms reikės galvoti: gal skirtingu laiku pradėti ugdymo procesą, dalį pamokų vykdyti nuotoliniu būdu. Ypač didelėms progimnazijoms, kuriose per 800 vaikų, bus sudėtinga tai padaryti.
„Turime informacijos, kad Lietuvoje bus mokyklų, kurios dirbs dviem pamainomis. Bet tada bus sudėtinga neformaliojo ugdymo įstaigoms, sporto centrams, kaip jiems reikės užtikrinti ugdymą“, – svarstė vadovė.
Ji sakė pastebėjusi, kad mokytojai yra įsitempę ir nerimauja dėl savo saugumo. Mokiniai neturės pamokų metu būti su kaukėmis. Mokytojas, jei išlaikys 2 metrų atstumą nuo vaikų, taip pat galės būti be kaukės. Tačiau, jei jam reikės prieiti prie vaikų, jau reikės dėvėti kaukę. Tėvai, atlydintys vaikus į ugdymo įstaigas, irgi turės būti su apsaugos priemonėmis.
Švietimo įstaigose nepageidaujama svetimų žmonių, todėl rekomenduojama susilaikyti nuo renginių, švenčių. Kadangi renginiuose – vieni reikalavimai, ugdymo procese – kiti, daug kyla neaiškumų.
Rekordas – 50 pedagogų išėjo į pensiją
Šiaulių miesto švietimo sistemoje dirba beveik 2200 pedagogų. A. Lesauskienė atkreipė dėmesį, kad šie metai rekordiniai – net 50 pedagogų išlydėta į pensiją. Tam įtakos greičiausiai turėjo vyresnio amžiaus pedagogų saugumo poreikis plintant COVID-19 pandemijai. Nors pagal Darbo kodeksą išeinant į pensiją priklauso vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, ministerija skyrė į pensiją išeinantiems pedagogams po 6 mėnesių išeitines išmokas.
„Šiuo metu matome skelbimus, kad dar 10 mūsų švietimo įstaigų ieško pedagogų. Tikimės, kad jų ras. Nors tai yra labai sudėtinga. Spektras pedagogų labai įvairus. Jei anksčiau mes neturėjome problemų su pradinių klasių mokytojais, ikimokyklinio ugdymo, nes rengėme patys (Šiaulių universitete -aut.), tai dabar trūksta ir šių specialistų. Jau nekalbant apie užsienio kalbų mokytojus – anglų, vokiečių, prancūzų. 50 pedagogų išėjimas yra iššūkis“, – pripažino departamento direktorė.
Šįmet vyks 20 konkursų į švietimo įstaigų vadovų pozicijas. Dauguma jų – rudenį. Vykdant Švietimo įstatymą, privalo vykti konkursai į visų švietimo įstaigų vadovų pareigas, jei jas tas pats žmogus ėjo ilgiau nei 20 metų.
Anot A. Lesauskienės, beveik visi pareigas einantys vadovai žada dalyvauti konkursuose. Tačiau yra ir problematiškų įstaigų. Pavyzdžiui, neseniai jau antrą kartą neįvyko konkursas į Dailės mokyklos vadovo pareigas, nes neatsirado norinčių jame dalyvauti.
Kabinetinę sistemą keis darbas nuolatinėse klasėse
Pasiteiravome, kaip iškeltus iššūkius rengiasi spręsti vienos didžiausių miesto švietimo įstaigų – progimnazijos. Net dviems didelėms progimnazijoms – „Juventos“ ir Ragainės – vadovaujanti Dinara Vitkuvienė dar atostogauja iki rugpjūčio 28 dienos, todėl pakalbinti nepavyko.
Apie pokyčius paklaustas „Jovaro“ progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza atsiduso: „Ir atsitiko gyvenimas“.
Jis pastebėjo, kad situacija šalyje dabar tokia, kad kiekvieną dieną vis kas nors keičiasi. Žadama, kad šįmet atsižvelgiant į visas rekomendacijas ir pandeminę situaciją, Rugsėjo 1-osios šventė bus minimali. Jau keletą metų progimnazija bendrą šventę darydavo pirmokams, penktokams ir aštuntokams. Šįmet prie paradinio įėjimo pusvalandžio šventė planuojama tik 3 pirmoms klasėms. Visiems kitiems – jų klasėse ir skirtingu laiku, kad kuo mažiau būtų kontaktų.
Organizuojant ugdymą kabinetinė sistema bus keičiama į klasių. Mokiniai mokysis vienoje klasėje, o mokytojai vaikščios pas juos į pamokas.
„Padarysime klasių sistemą. Labai gaila, dėl to nesidžiaugiame, nes atimsime specializuotus kabinetus iš mokytojų. Padarysime atskirus įėjimus srautams. Tik vienintelė problema – ką darysime per pertraukas. Kaip reikės nulaikyti vaikus, kol klasės bus vėdinamos ir dezinfekuojamos“, – svarstė A. Kukanauza.
Mokyklos sporto salė būdavo nuolat užimta dviejų klasių. Dabar žadama kūno kultūros užsiėmimams aukoti aktų salę, kad vienu metu salėse sportuotų po vieną klasę.
„Mes teoriškai padarysime viską. Tik, kaip juokauju, ar nebus taip: teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia“, – svarstė progimnazijos direktorius.
Jis pastebėjo, kad Jovaro progimnazija yra viena mažiausių mokyklų pagal plotą ir viena didžiausių pagal mokinių skaičių, kitaip tariant, viena pigiausių mokyklų vienam mokiniui pagal plotą. Progimnaziją šįmet lankys 767 mokiniai.
Direktorius mano, kad vyresnėse 5–8 klasėse ir toliau iš dalies naudos nuotolinį mokymą. Rugsėjį dar viską dėlios.
„Dabar ugdymo kokybės klausimą nustelbia saugumo klausimas. Ne laikas šventes švęsti. Turime būti socialiai atsakingi ir už save, ir už kitus. Čia ne mūsų „išmislas“. Toks gyvenimas. Atsižvelgiam į rekomendacijas proto ribose“, – aiškino A. Kukanauza.
Naudos ir nuotolinį mokymą
„Rasos“ progimnazijos direktorė Diana Tamutienė taip pat patvirtino, kad įprastos didelės Rugsėjo 1-osios šventės šįmet nebus.
„Skirstome vaikus į srautus, pagal amžių. Visi vaikai rinksis mažomis grupelėmis ir susitiks tik su savo auklėtojomis. Mes turime gražų stadioną, paskirstysim sektorius. Didesnis dėmesys bus skirtas 3 pirmoms klasėms“, – planais dalijosi direktorė.
Organizuodami ugdymą, dėlioja mokinių srautus, numato skirtingą pamokų laiko pradžią, laiką valgykloje, ugdymą nuolatinėse klasėse.
D. Tamutienė pasidžiaugė, kad gimnazija apima tris korpusus, yra galimybė organizuoti procesą taip, kad kiekvieno korpuso viename koridoriuje būtų tik dvi klasės, kad tas srautas būtų kuo mažesnis. Vaikų pertraukoms žadama išnaudoti aptvertą saugų progimnazijos kiemą.
Vadovė pasakojo, kad ketinama derinti nuotolinį mokymą konsultacinėms valandoms. Mokytojai budės tam tikromis valandomis, vaikai galės pasikonsultuoti ruošdami namų darbus. Nuotolinio visai neatsisakys, nes tai buvo gera praktika. Kad neužsimirštų įgūdžiai ir mokiniams, ir mokytojams, bandys palaikyti tam tikrą nuotolinio mokymo procentą.
„Yra nerimas, ar pavyks tai, kas popieriuje sudėliota, įgyvendinti gyvai. Bet aš jau dabar pagal vaikų atėjimą pasiimti vadovėlių, matau, kad vaikai ateina susikaupę, klauso instrukcijų – pro kurį įėjimą įeiti, pro kurį išeiti. Aš manau, kad viskas bus gerai“, – viliasi D. Tamutienė.
