Naujausios
Rusijos pasiūlymo neįgalusis atsisakė
72-ejų metų šiauliečiui Algirdui Edvardui Karžinauskui – vienintelė pramoga netekus kojos – balkonas. Vyras gyvena penktame aukšte. Tam, kad nusileistų į kiemą ir galėtų nuvažiuoti pas gydytoją, iš varganos pensijos samdo nešikus. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustatė, kad jam nereikia specialios priežiūros, todėl pašalpos negauna. Sergančiam vyrui pagalbą siūlo Rusija.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Liga paliko be kojos
Prie A. E. Karžinausko buto durų ilgai laukiame, kol jas atidarys – 72-ejų metų vyras po kambarius juda vaikštyne. Prieš metus amputuota koja. Po amputacijos buvo pagamintas protezas. Pats vyras su vaikštyne protezo panešti rankose negali. Iš kito kambario protezą atnešame patys. Ne mažiau kaip 3 kilogramai.
„Aš nepaeinu su tuo protezu, virstu. Nėra jėgų panešti tokią sunkenybę, be to, yra ir baimės jausmas nugriūti, nes ne kartą griuvau ir labai skaudžiai užsigavau“, – pasakojo šiaulietis.
Jis net namuose nevaikšto su protezu, o apie tai, kad galėtų nusileisti iš penktojo aukšto ir vėl pakilti – net nesvajoja.
„Dailus daiktas, bet man visiškai netinkamas. Kai gamino, galvojau, lėksiu per laukus, bet kad aš jo nei pakeliu, nei paeinu“, – apgailestauja.
9 eurai transportui
Neįgalus vyras gauna nedidelę pensiją ir 9 eurų pašalpą transporto išlaidoms. Bet sako nenueitų nei iki autobuso, nei į jį įliptų.
„Va, kur išeina mano pinigai“, – deda ranką ant aukštos vaistų krūvos.
Šiaulietis pasakoja, kad iš namų „išeina“ tik pas gydytojus.
„Samdau žmones, kurie mane nuneša laiptais, užneša kur reikia, paveža automobiliu. Aš pats tik į balkoną išeinu pakvėpuoti grynu oru – yra specialiai pritaisyta rankena, kad galėčiau perlipti slenkstį ir pasėdėti balkone“, – pasakojo vyras.
Neįgalumo ir darbingumo tarnyba jam neskyrė priežiūros pašalpos, kurią panaudotų savo pagalbininkų paslaugoms apmokėti.
Vyras pasakojo, kad Neįgalumo ir darbingumo komisija buvo atvykusi pas jį į namus.
„Turbūt mano klaida buvo, kad aš pats komisiją išlydėjau iki buto durų, pasiremdamas į vaikštynę. Pamatė, po butą judu, tai ir neskyrė pašalpos“, – spėja vyras.
Vyras pasakojo, kad tarnybos išvada nepalanki jam buvusi ir todėl, jog jis pajėgus užsirišti sveikos kojos batų raištelį.
„Tai kad aš batų jau keli metai nesu nešiojęs, nes nepaeinu“, – apgailestavo dėl tarnybos išvadų A. E. Karžinauskas.
Rusijos pagalbos nepriims
A. E. Karžinausko darbo stažas – daugiau nei 40 metų. Dirbo Linkavičių (Pakruojo rajonas) prieglaudos vadovu, vienoje mokykloje direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams, kultūros namų direktoriumi, meno vadovu. O jaunystėje 11 metų tarnavo Rusijos kariuomenėje Sibire ir turi atsargos kapitono laipsnį. Už tai gauna apie 10 eurų priedą iš Rusijos.
Vyras tiesia parodyti aplankstytą raštą rusų kalba: Rusijos socialinės apsaugos tarnybos prie Rusijos ambasados Lietuvoje sveikinimas jam septyniasdešimtmečio proga.
„Esu įspėtas, jeigu man kas nors blogai, kad bet kada galiu kreiptis į Rusijos tarnybas pagalbos. Suprantat?! Kaip aš kreipsiuosi į svetimą valstybę?! Kaip aš kelsiu tarptautinį skandalą?!“ – jaudinosi vyras.
Jo nuomone, Rusija to tik ir laukia, kad kas kreiptųsi į ją pagalbos – būtų proga įgelti Lietuvai ir sukelti tarptautinį skandalą – štai, Lietuva nesirūpina savo neįgaliaisiais.
„Kentėsiu. Kantrus esu. Lauksiu, kol mano valstybė Lietuva, o ne Rusija man padės ir skirs, kas priklauso neįgaliam žmogui“, – tikisi vyras.
Pritrūko „širdies šilumos“
A. E. Karžinausko šeimos gydytoja yra klinikos „Pirmoji viltis“ medikė Alina Tikniūtė. Ji ir rengė dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai dėl priežiūros pašalpos.
„Man gydytoja pasakė, kad tai komisijai tiesiog pritrūko širdies šilumos“, – mano A. E. Karžinauskas.
Gydytoja A. Tikniūtė ir klinikos savininkas Egidijus Jankauskas „Šiaulių kraštui“ teigė, jog pacientas negali pats nei pas gydytoją ateiti, nei laiptais iš penktojo aukšto nusileisti, todėl parengė dokumentus tarnybai.
„Manėme, kad pagal tai, kokios yra to žmogaus galimybės, jis gali pretenduoti į tą pašalpą, tačiau komisija mano kitaip. Jie patys lankėsi pas ligonį ir patys įvertino jo būklę“, – sakė A. Tikniūtė.
„Viena yra pretenduoti, o visai kas kita yra dokumentai ir kriterijai. Pagal gydytojos parengtus dokumentus tarnyba nustatė, kad pacientas gali gauti tik kompensaciją transportui. Pagal visus kitus kriterijus, tarnyba nusprendė, kad jis gali apsitarnauti pats, net ir tada, kai žmogus negali išeiti iš buto pats“, – teigė E. Jankauskas.
A. Tikniūtė sakė, kad A. E. Karžinauskas apskundė tarnybos sprendimą, tačiau po skundo buvo pakeista tik tai, kad transporto kompensaciją ligonis gaus neterminuotai, nors iš pradžių buvo nustatyta terminuota pašalpa.
Medikai teigė, kad po dviejų mėnesių gali būti rengiami pakartotiniai dokumentai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pasikeitus būklei.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
JUDĖJIMAS: Algirdas Edvardas Karžinauskas gali pats judėti tik po namus su vaikštyne. Nei pats nusileisti iš penktojo aukšto, nei savarankiškai nuvykti pas gydytoją jis negali.
PROTEZAS: A. E. Karžinauskas sako, kad ne tik negali vaikščioti su pagamintu kojos protezu, bet ir pats jo atkelti rankomis.
DOKUMENTAI: A. E. Karžinausko šeimos gydytoja Alina Tikniūtė sako, kad ji dokumentus užpildė sąžiningai, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai patys lankėsi pas ligonį ir nustatė, kad jam priežiūros pašalpa nepriklauso.
KOMANTARAS
Yra būdų skųsti
Nomeda PIKELYTĖ, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė:
– Kai Neįgalumo ir darbingumo tarnyba nusiunčia žmogui sprendimą, jis turi atkreipti dėmesį į prierašą, kad per 30 dienų turi teisę apskųsti tą sprendimą.
Pirmiausia žmogus gali skųsti sprendimą tarnybos direktoriui. Sprendimų kontrolės skyrius nagrinėja iš naujo ligonio bylą. Jeigu žmogus mano, kad ir Sprendimų kontrolės skyrius yra neteisus, tada galima tą sprendimą teikti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – tai yra pirminė ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucija. Jeigu ligonis nesutinka ir su šituo sprendimu, galima kreiptis į administracinį teismą.
Tarnyba priima sprendimus vadovaudamasi tuo, kokius medicininius dokumentus pateikia gydantis gydytojas. Tarnyba pati nediagnozuoja, nekeičia tos medicininės informacijos, kurią pateikė gydytojas, tik ją pritaiko teisės aktams ir pagal medicininę informaciją nustatome ligonio poreikius: slaugos, priežiūros ar kitus.
Jeigu tarnybai kyla kokių nors įtarimų, neaiškumų, netikslumų medicininėje informacijoje apie ligonį, galime tikslinti, bet patys diagnozuoti nei keisti diagnozių negalime, nes mes esame viešojo administravimo, o ne gydymo institucija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro įsakymas, kuriame yra patvirtinti kriterijai, kada nustatoma slauga arba priežiūra, arba kiti poreikiai.
Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą pagal tam tikrus nustatytus kriterijus.
O specialiosios nuolatinės priežiūros poreikis yra nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal numatytus kriterijus.
