Naujausios
Restauruoti Zubovų rūmų rūsiai
Vakar Šiaulių universiteto Menų fakultetas pristatė suremontuotus Zubovų rūmų, kuriuose įsikūręs fakultetas, rūsius. Vis labiau nukentėję nuo drėgmės ir pelėsių rūmų rūsiai atverti studentams ir dėstytojams.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Rūmams padėjo tradiciniai amatai
Besidžiaugdamas balintomis ir sausomis sienomis, atnaujintais skliautais, naujais langais ir rūsio durimis bei laiptais Menų fakulteto dekanas Vytautas Žalys priminė susirinkusiems universiteto ir fakulteto darbuotojams, kad rūsiuose visada buvo drėgna, iki 80 procentų rūsio sienų buvo padengta pelėsiu.
Iki rekonstrukcijos pastatas buvo avarinės būklės. Sienos trūkinėjo, daugelyje vietų buvo pradėjęs irti mūras, byrėjo tinkas, ardydamas vieną seniausių ir gražiausių Šiaulių pastatų.
Rekonstruoti rūsius prieš septyneris metus mintis kilo buvusiai Šiaulių universiteto prorektorei Natalijai Mažeikienei. Pastebėta, kad Lichtenšteino ir Norvegijos fondai remia tradicinius amatus. Kadangi Menų fakultetas moko keramikos, odos apdirbimo, tekstilės ir kitų meno specialybių, susijusių su tradiciniais amatais, ši idėja ir tiko programos finansuotojams.
Rūmus vertino ekspertai, atvykę iš Šveicarijos, Norvegijos. Nors finansuotojai ir buvo sustabdę lėšų skyrimą rūmams, 2009 metų vasario mėnesį vis dėlto rūmų rekonstrukcijai skyrė 1,33 milijono litų su sąlyga, kad kažkas papildomai skirs lėšų pastato išorei sutvarkyti. 0,7 milijono litų rūmų išorei skyrė Kultūros paveldo departamentas.
Restauracijos darbus statybininkai pradėjo 2009 metų rugsėjį. Prieš tai archeologai atliko archeologinius tyrinėjimus ir rado nemažai informacijos iš įvairių amžių rūmų ir jų aplinkos gyvenimo.
Šeštoji per tris šimtmečius restauracija
Dekanas V. Žalys prisiminė, kad pirmiausia buvo kilusi mintis nugrandyti arkinių lubų ir sienų tinką atveriant natūralų mūrą. Tačiau atidengus nusivilta, kad plytos daugelyje vietų išdaužytos, o jas atstačius vis tiek nebūtų sukurta autentiško vaizdo. Apsispręsta išlaikyti balintą lubų ir sienų tinką.
Architektus ir statybininkus nustebino, kad XIX amžiaus aukščiausi priestatai iš šonų yra pastatyti iš šiaudų, apdrėbtų storo tinko sluoksniu.
Suskaičiuota, kad ši restauracija — šeštoji nuo rūmų pastatymo XVIII amžiuje. Penktoji rūmų restauracija vyko 1978 metais, tada buvo sumūrytos kai kurių patalpų pertvaros, kurios dabar išgriautos.
Užduotis — nesugadinti praeities
„Tokių rūsių daugiau Šiauliuose nėra. Man tai pirmas toks objektas ir niekada gyvenime galbūt nebeteks dirbti prie tokio lygio Šiaulių pastato. Didelė užduotis buvo nesugadinti praeities. Restauruoti rūsiai — seniausia rūmų dalis išlikusi nuo spirito varyklos laikų“, — sakė šiaulietis architektas Remigijus Jurėla.
Gilinant rūsio grindis rasta ne tik pailgų, bet ir kvadratinių, šešiakampių plytų, jos buvusios sumaišytos ir apgadintos ankstesniais laikais. Jeigu nebūtų nukastos grindys, rūsiuose, pasak R. Jurėlos, būtų likusios labai žemos lubos.
Nukasant grindis atsivėrė akmeniniai pamatai, juos nutarta palikti.
Žadama tęsti darbus
Dekanas V. Žalys tikino, kad rūsys — tik pirmasis rūmų restauracijos etapas. Restauracijos laukia visi trys antžeminiai aukštai ir fasadas.
V. Žalio teigimu, iš karto nesitikima gauti pinigų likusių rūmų restauracijai. Tikimasi juos restauruoti etapais.
Pirmuoju numeriu pažymėtoje auditorijoje norima įrengti grafų Zubovų, auditoriją. Šioje, vienoje didžiausių, auditorijų tikimasi eksponuoti fakulteto studentų ir dėstytojų meno darbų parodas.
RŪMAI: Po rūsio restauracijos dar laukia visų trijų aukštų rūmų restauracija.
ARKOS: Rūsio auditorijas, kuriose dirbs dėstytojai ir studentai, ypač puošia senovinės restauruotos arkos ir kolonos.
LANGAI: Neryškūs langų skliautai išsaugoti ateičiai tokie, kokie buvo rūmų laikais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
