Restauruota vertinga knyga

Res­tau­ruo­ta ver­tin­ga kny­ga

Va­kar Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jus Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­ša­jai bib­lio­te­kai grą­ži­no res­tau­ruo­tą 1921 me­tais iš­leis­tą Le­vo Tols­to­jaus kny­gą „Pa­sa­ka apie tris bro­lius ir ne­bi­lę se­se­rį, se­ną vel­nią ir tris vel­niūkš­čius“. Lie­tu­vo­je sau­go­mi tik du šios kny­gos eg­zemp­lio­riai – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je ir Šiau­liuo­se.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Su­dė­tin­gas pro­ce­sas

Res­tau­ra­vi­mo cent­re „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za res­tau­ruo­tą kny­gą grą­ži­no Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­riui Bro­niui Mas­ku­liū­nui.

„La­bai gra­žu, kad Res­tau­ra­vi­mo cent­ras ga­li pri­si­dė­ti prie Po­vi­lo Vi­šins­kio bib­lio­te­kos re­tų kny­gų tvar­ky­mo, nes kny­ga įdo­mi, uni­ka­li“, – sa­kė R. Bal­za.

Pa­sak mu­zie­jaus Res­tau­ra­vi­mo cent­ro ve­dė­jos Vi­tos And­ru­lie­nės, "kny­ga pa­svei­ko ir po sa­na­to­ri­jos, rea­bi­li­ta­ci­jos grą­ži­na­ma į na­mus". Bib­lio­te­ki­nin­kams ji re­ko­men­da­vo lei­di­nio neiš­duo­ti skai­ty­to­jams, o dar­buo­to­jams įsi­gy­ti spe­cia­lias pirš­ti­nes. Skai­ty­to­jai res­tau­ruo­ta kny­ga ga­lės nau­do­tis ki­ta for­ma – skait­me­ni­ne. Kny­gą bus ga­li­ma ir eks­po­nuo­ti.

Pa­sak kny­gos res­tau­ra­to­rės El­vi­nos Ka­ro­sie­nės, eks­po­na­tas bu­vo gau­tas la­bai blo­gos būk­lės. Lei­di­nio vir­še­lis bu­vo neo­ri­gi­na­lus, la­pai neį­riš­ti, o su­dė­ti vie­nas ant ki­to ir įkli­juo­ti į vir­še­lį taip, kaip at­ro­dė tai da­riu­siam žmo­gui. Jo­kių įri­ši­mo pėd­sa­kų neap­tik­ta.

Lie­tu­vo­je sau­go­mos dvi L. Tols­to­jaus kny­gos „Pa­sa­ka apie tris bro­lius ir ne­bi­lę se­se­rį, se­ną vel­nią ir tris vel­niūkš­čius": Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je.

Na­cio­na­li­nė bib­lio­te­ka pa­sko­li­no sau­go­mą kny­gą: res­tau­ra­to­rės pa­gal ana­lo­gą ga­lė­jo su­vok­ti vi­su­mą, nes res­tau­ruo­to­je kny­go­je trūks­ta la­pų.

„Kny­gos po­pie­rius bu­vo la­bai, la­bai, la­bai pra­stos būk­lės. Paaiš­kė­jo, kad po­pie­rius la­bai rūgš­tus, ja­me yra lig­ni­no, – sa­kė E. Ka­ro­sie­nė. – Da­rė­me ir ty­ri­mus nu­sta­ty­ti, ar ra­ša­le yra ge­le­žies pėd­sa­kų, nes ge­le­žis se­nė­da­ma lin­ku­si ne­tgi po­pie­riu­je rū­dy­ti ir kenk­ti.“

At­li­kus vi­sus ty­ri­mus, nu­spręs­ta, ko­kius vyk­dy­ti res­tau­ra­vi­mo pro­ce­sus. Po­pie­rius iš pra­džių va­ly­tas me­cha­niš­kai – pa­vir­šius bu­vo la­bai pur­vi­nas, nu­čiu­pi­nė­tas, ypač kam­puo­se.

„To­liau vy­ko pur­vo ša­li­ni­mas, tir­pi­ni­mas me­cha­niš­kai ir plau­nant van­de­ny­je. Ta­da – pra­ras­tų de­ta­lių at­kū­ri­mo dar­bai. At­kur­tas po­pie­rius pa­ra­met­rais ar­ti­mas ori­gi­na­lui“, – sa­kė E. Ka­ro­sie­nė.

La­pai bu­vo pre­suo­ti, iš­džio­vin­ti, su­dė­ti lan­kais, at­lik­ta ap­dai­la. Iš ne­rūgš­taus po­pie­riaus pa­da­ry­tas ap­sau­gi­nis ap­lan­ka­las.

„Kai ga­vo­me kny­gą ki­lo min­tis, gal už­dė­ti vir­še­lį? Bet po il­gų svars­ty­mų nu­ta­rė­me, kad tai bū­tų ne­tie­sa“, – sa­kė V. And­ru­lie­nė.

Kny­gos res­tau­ra­vi­mo pro­ce­sas yra il­gas. Pa­sak E. Ka­ro­sie­nės, net jei ne­bū­tų da­ro­ma ki­tų dar­bų, 16 pus­la­pių kny­ge­lei vis tiek bū­tų pri­rei­kę tri­jų mė­ne­sių.

Po­pie­rius, pa­te­kęs į pre­są, tu­ri su­si­gu­lė­ti, iš­si­ly­gin­ti: sa­vai­tės-dvie­jų tam ma­žai. Kuo il­giau po­pie­rius gu­li, tuo ge­riau – suau­ga plau­šai, po­pie­rius tam­pa tvir­tes­nis.

Res­tau­ruo­jant su­si­de­da ir daug ki­tų ap­lin­ky­bių: pa­tal­pų šil­dy­mas, drėg­mė.

B. Mas­ku­liū­nas, var­tęs ne vie­ną se­nes­nį lei­di­nį, do­mė­jo­si, ko­dėl šios kny­gos po­pie­rius bu­vo to­kios pra­stos ko­ky­bės.

Pa­sak V. And­ru­lie­nės, iki 1863 me­tų po­pie­rius bu­vo da­ro­mas dau­giau­siai iš au­dek­lo, na­tū­ra­laus pluoš­to, bu­vo tvir­tas, to­dėl iš­li­ku­sius se­nuo­sius do­ku­men­tus sau­go­ti, skai­ty­ti yra leng­viau. Nuo XIX am­žiaus ant­rosios pu­sės iki ka­ro po­pie­rius yra pa­ts pra­sčiau­sias, la­bai ne­sta­bi­lus.

Ver­tin­ga kny­ga

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kraš­to­ty­ros, skait­me­ni­ni­mo ir se­nų­jų spau­di­nių sky­riaus vy­riau­sio­ji bib­lio­te­ki­nin­kė Aud­ro­nė Baš­kie­nė sa­kė, jog bib­lio­te­ka skait­me­ni­na ir tal­pi­na se­nus, re­tus lei­di­nius į Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­do in­for­ma­ci­nę sis­te­mą.

„Kai bu­vo vyk­do­ma at­ran­ka, ką mes ga­li­me skait­me­nin­ti į po­rta­lą, pa­ma­tė­me, kad ši kny­ge­lė tik­rai ver­ta, bet la­bai pra­stos būk­lės. To­dėl krei­pė­mės į mu­zie­jų su pra­šy­mu, kad res­tau­ruo­tų“, – sa­kė bib­lio­te­ki­nin­kė.

Kny­ga iš­leis­ta 1921 me­tais. Tai – „Kul­tū­ros“ bend­ro­vės lei­di­nys. „Kul­tū­ros“ bend­ro­vė sky­rė di­de­lį dė­me­sį vai­kų li­te­ra­tū­rai. Res­tau­ruo­tą pa­sa­ką iš­ver­tė Jo­nas Tre­čio­kas, Šiau­lių gim­na­zi­jos mo­ky­to­jas, vi­suo­me­ni­nin­kas.

Per sa­vo gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį bend­ro­vė iš­lei­do 173 kny­gas. 26 lei­di­niai skir­ti vai­kų li­te­ra­tū­rai. „Pa­sa­ka apie tris bro­lius ir ne­bi­lę se­se­rį, se­ną vel­nią ir tris vel­niūkš­čius“ bu­vo iš­leis­ta Leip­ci­ge.

L. Tols­to­jaus pa­sa­ka – ant­ro­ji mu­zie­jaus Res­tau­ra­vi­mo cent­ro res­tau­ruo­ta bib­lio­te­kos kny­ga.

2016 me­tais res­tau­ra­to­riai bib­lio­te­kai grą­ži­no 1903 me­tų lei­di­mo kny­gą „Al­fa­vit­nyi spi­sok na­se­le­nych miest Ko­vens­koj gu­ber­nii“ ("Abė­cė­li­nis Kau­no gu­ber­ni­jos ap­gy­ven­din­tų vie­tų są­ra­šas"), jo­je su­ra­šy­ti ir Šiau­lių mies­to bei jo apy­lin­kių gy­ven­to­jai.

R. Bal­za džiau­gia­si, kad ne­tru­kus mu­zie­jų tu­rė­tų pa­siek­ti po­pie­riaus lie­ji­mo ma­ši­na. To­kia mo­der­ni, su įdieg­to­mis nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis bus pir­mo­ji Lie­tu­vo­je.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Res­tau­ruo­ta 1921 me­tais iš­leis­ta Le­vo Tols­to­jaus kny­ga „Pa­sa­ka apie tris bro­lius ir ne­bi­lę se­se­rį, se­ną vel­nią ir tris vel­niūkš­čius“.

Kny­gą res­tau­ra­vu­si Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Res­tau­ra­vi­mo cent­ro res­tau­ra­to­rė El­vi­na Ka­ro­sie­nė sa­kė, kad gau­tas eks­po­na­tas bu­vo la­bai pra­stos būk­lės.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za (de­ši­nė­je) res­tau­ruo­tą kny­gą grą­ži­no Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­riui Bro­niui Mas­ku­liū­nui.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus Res­tau­ra­vi­mo cent­ro va­do­vė Vi­ta And­ru­lie­nė (kai­rė­je) apie res­tau­ra­vi­mo pro­ce­są pa­sa­ko­jo (iš de­ši­nės) Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­riui Bro­niui Mas­ku­liū­nui, Kraš­to­ty­ros, se­nų­jų spau­di­nių ir skait­me­ni­ni­mo sky­riaus ve­dė­jai Ro­mai Ba­ris­tai­tei bei šio sky­riaus vy­riau­sia­jai bib­lio­te­ki­nin­kei Aud­ro­nei Baš­kie­nei.