
Naujausios
Restauruota vertinga knyga
Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejus Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai grąžino restauruotą 1921 metais išleistą Levo Tolstojaus knygą „Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“. Lietuvoje saugomi tik du šios knygos egzemplioriai – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Šiauliuose.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Sudėtingas procesas
Restauravimo centre „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza restauruotą knygą grąžino Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriui Broniui Maskuliūnui.
„Labai gražu, kad Restauravimo centras gali prisidėti prie Povilo Višinskio bibliotekos retų knygų tvarkymo, nes knyga įdomi, unikali“, – sakė R. Balza.
Pasak muziejaus Restauravimo centro vedėjos Vitos Andrulienės, "knyga pasveiko ir po sanatorijos, reabilitacijos grąžinama į namus". Bibliotekininkams ji rekomendavo leidinio neišduoti skaitytojams, o darbuotojams įsigyti specialias pirštines. Skaitytojai restauruota knyga galės naudotis kita forma – skaitmenine. Knygą bus galima ir eksponuoti.
Pasak knygos restauratorės Elvinos Karosienės, eksponatas buvo gautas labai blogos būklės. Leidinio viršelis buvo neoriginalus, lapai neįrišti, o sudėti vienas ant kito ir įklijuoti į viršelį taip, kaip atrodė tai dariusiam žmogui. Jokių įrišimo pėdsakų neaptikta.
Lietuvoje saugomos dvi L. Tolstojaus knygos „Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius": Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Nacionalinė biblioteka paskolino saugomą knygą: restauratorės pagal analogą galėjo suvokti visumą, nes restauruotoje knygoje trūksta lapų.
„Knygos popierius buvo labai, labai, labai prastos būklės. Paaiškėjo, kad popierius labai rūgštus, jame yra lignino, – sakė E. Karosienė. – Darėme ir tyrimus nustatyti, ar rašale yra geležies pėdsakų, nes geležis senėdama linkusi netgi popieriuje rūdyti ir kenkti.“
Atlikus visus tyrimus, nuspręsta, kokius vykdyti restauravimo procesus. Popierius iš pradžių valytas mechaniškai – paviršius buvo labai purvinas, nučiupinėtas, ypač kampuose.
„Toliau vyko purvo šalinimas, tirpinimas mechaniškai ir plaunant vandenyje. Tada – prarastų detalių atkūrimo darbai. Atkurtas popierius parametrais artimas originalui“, – sakė E. Karosienė.
Lapai buvo presuoti, išdžiovinti, sudėti lankais, atlikta apdaila. Iš nerūgštaus popieriaus padarytas apsauginis aplankalas.
„Kai gavome knygą kilo mintis, gal uždėti viršelį? Bet po ilgų svarstymų nutarėme, kad tai būtų netiesa“, – sakė V. Andrulienė.
Knygos restauravimo procesas yra ilgas. Pasak E. Karosienės, net jei nebūtų daroma kitų darbų, 16 puslapių knygelei vis tiek būtų prireikę trijų mėnesių.
Popierius, patekęs į presą, turi susigulėti, išsilyginti: savaitės-dviejų tam mažai. Kuo ilgiau popierius guli, tuo geriau – suauga plaušai, popierius tampa tvirtesnis.
Restauruojant susideda ir daug kitų aplinkybių: patalpų šildymas, drėgmė.
B. Maskuliūnas, vartęs ne vieną senesnį leidinį, domėjosi, kodėl šios knygos popierius buvo tokios prastos kokybės.
Pasak V. Andrulienės, iki 1863 metų popierius buvo daromas daugiausiai iš audeklo, natūralaus pluošto, buvo tvirtas, todėl išlikusius senuosius dokumentus saugoti, skaityti yra lengviau. Nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki karo popierius yra pats prasčiausias, labai nestabilus.
Vertinga knyga
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros, skaitmeninimo ir senųjų spaudinių skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Audronė Baškienė sakė, jog biblioteka skaitmenina ir talpina senus, retus leidinius į Lietuvos kultūros paveldo informacinę sistemą.
„Kai buvo vykdoma atranka, ką mes galime skaitmeninti į portalą, pamatėme, kad ši knygelė tikrai verta, bet labai prastos būklės. Todėl kreipėmės į muziejų su prašymu, kad restauruotų“, – sakė bibliotekininkė.
Knyga išleista 1921 metais. Tai – „Kultūros“ bendrovės leidinys. „Kultūros“ bendrovė skyrė didelį dėmesį vaikų literatūrai. Restauruotą pasaką išvertė Jonas Trečiokas, Šiaulių gimnazijos mokytojas, visuomenininkas.
Per savo gyvavimo laikotarpį bendrovė išleido 173 knygas. 26 leidiniai skirti vaikų literatūrai. „Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“ buvo išleista Leipcige.
L. Tolstojaus pasaka – antroji muziejaus Restauravimo centro restauruota bibliotekos knyga.
2016 metais restauratoriai bibliotekai grąžino 1903 metų leidimo knygą „Alfavitnyi spisok naselenych miest Kovenskoj gubernii“ ("Abėcėlinis Kauno gubernijos apgyvendintų vietų sąrašas"), joje surašyti ir Šiaulių miesto bei jo apylinkių gyventojai.
R. Balza džiaugiasi, kad netrukus muziejų turėtų pasiekti popieriaus liejimo mašina. Tokia moderni, su įdiegtomis naujausiomis technologijomis bus pirmoji Lietuvoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Restauruota 1921 metais išleista Levo Tolstojaus knyga „Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“.
Knygą restauravusi Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro restauratorė Elvina Karosienė sakė, kad gautas eksponatas buvo labai prastos būklės.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza (dešinėje) restauruotą knygą grąžino Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriui Broniui Maskuliūnui.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vadovė Vita Andrulienė (kairėje) apie restauravimo procesą pasakojo (iš dešinės) Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriui Broniui Maskuliūnui, Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vedėjai Romai Baristaitei bei šio skyriaus vyriausiajai bibliotekininkei Audronei Baškienei.