Naujausios
Restauratorių rankų istorijai prikelti nepakanka
Šią savaitę Šiauliuose, Ch. Frenkelio viloje, vykusioje restauratorių, muziejinių vertybių saugotojų ir paveldo specialistų konferencijoje buvo pristatyti Šiaulių apskrityje restauruoti objektai: Ch. Frenkelio vila, Kražių kolegija, Tytuvėnų bažnyčios Madonos paveikslas. Pirmą kartą į tokią konferenciją susirinkę specialistai kalbėjo, kad labiausiai jų darbui trūksta pinigų ir modernios aparatūros.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Restauratoriaus darbas — nematomas
Pasak restauratorių, tokio pobūdžio Restauratorių sąjungos, Kultūros rėmimo fondo, Kultūros paveldo departamento ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus organizuojamas renginys Lietuvoje vyko pirmą kartą.
Viena iš priežasčių, kodėl susitikimas vyko Šiauliuose — sėkmingai restauruotas Ch. Frenkelio vilos pastatas.
Pranešimus susitikime skaitė Prano Gudyno restauravimo centro, Dailės akademijos, A. Šaulio individualios įmonės, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro, VĮ „Lietuvos paminklai“ ir Šiaulių “Aušros“ muziejaus atstovai.
Restauratoriai sako, kad dėl lėšų stokos sunku įsigyti modernios aparatūros, pasikviesti naujų specialistų. Nors restauratoriaus darbas yra labai reikšmingas: pavyzdžiui, net prie 95 procentų Ch. Frenkelio vilos eksponatų rankas yra pridėję restauratoriai.
Į „Aušros muziejaus“ restauravimo centrą atkeliauja ir eksponatai iš Kelmės, Joniškio, Raseinių. Šio metu restauratoriai pluša restauruodami eksponatus Žaliūkių vėjo malūnui.
Šiauliečių pavyzdys
Ch. Frenkelio vilos pastatas buvo restauruojamas beveik 14 metų, darbai kainavo 5 milijonus litų. Interjere ir eksterjere stengtasi maksimaliai išsaugoti autentiką: nuo durų rankenų iki grotelių. Šiuo metu vykdomas antrasis darbų etapas — Ch. Frenkelio vilos teritorijos su pastatais rekonstravimo investicinis projektas.
Planuojama, kad projektas bus baigtas po dvejų metų, jo vertė — 9 milijonai litų. Šiuo metu įsisavinta apie 3,5 milijono litų.
Kolegija atvėrė paslapčių
VĮ „Lietuvos paminklai“ Projektavimo skyriaus vyriausioji architektė, projektavimo darbų vadovė Irena Staniūnienė daugiau nei aštuonerius metus atidavė Kražių kolegijai (Kelmės rajonas).
„Kražių kolegijoje pirmieji darbai prasidėjo šalinant avarijos grėsmę, nes stogas buvo kiauras. Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti, jog ne tik reikia stogą uždengti, bet ir paieškoti, koks jis galėjo būti vienuolyno laikais — XVII amžiuje“.
I. Staniūnienė sako įsimylėjusį šį objektą, kurio visos paslaptys iki šiol nėra atskleistos: „Atradimai dar galimi rūsio dalyje, nes rūsys dar nėra pritaikytas visuomenei lankyti“.
Pagal istorinius duomenis buvo žinoma, kad prieš vienuolyną šioje vietoje buvo Radvilos pilis.
„Kadangi vienuoliai gavo nebaigtą statyti pilį, jie visą erdvę sunaikino, transformavo bei pritaikė savo poreikiams. Tai, kad pilies sienos matyti iš lauko, buvo žinoma, bet kad išlikę ir įėjimai į rūsį — buvo archeologų atradimas. Šie įėjimai yra restauruoti“, — sako I. Staniūnienė. Dar vienas įdomus vienuolyno laikų atradimas — celė su XVII amžiaus grindimis.
I. Staniūnienė sako, jog kražiškiai tikėjosi, kad bus surastas ir požeminis tunelis — legenda apie jį egzistuoja, spėjama, gal dėl galimos jungties tarp dviejų buvusių pastatų korpusų.
„Nuo įrengtos muziejinės ekspozicijos priklausys, kaip lankytojai suvoks šį objektą. Svarbu į ekspoziciją įjungti vertingų architektūrinių elementų, kuriuos stengėmės restauruodami palikti. Tai papildytų ir sustiprintų įspūdį“, — sako I. Staniūnienė.
Neįkainojamas paveikslas
Aukščiausios kategorijos tapybos restauratoriaus Algimanto Vaineikio (Prano Gudyno restauravimo centras) „kūdikis“ — Tytuvėnų Madonos paveikslas. XVII amžiaus pradžios Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu„ yra vienas iš gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje esančių Dievo Motinos atvaizdų.
P. Gudyno restauravimo centre Madona atsidūrė gana netikėtai — Lietuvos dailės muziejaus specialistai, grąžinę Šiluvos bazilikai restauruotą Madonos paveikslą, apsilankė ir Tytuvėnų bažnyčioje, kur atkreipė dėmesį į Tytuvėnų Madoną.
Metaliniais rūbais, karūnomis bei audiniu dengtas paveikslas buvo atvežtas į P. Gudyno restauravimo centrą. Pasak A. Vaineikio, atidengus paveikslą, pasimatė paveikslo tragizmas — daug grunto buvo atšokę ir nutrupėję. Situacija buvo kritinė, todėl reikėjo paveikslą skubiai konservuoti. Paveikslą restauravo tapybos, medžio, metalo restauratoriai.
A. Vaineikis sako, jog įdomios istorinės paveikslo atsiradimo Tytuvėnuose aplinkybės: jį bažnyčiai dovanojo pats Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (apie 1560— 1630).
Ilgai ir kruopščiai paveikslą tyrinėjęs restauratorius pastebėjo idealias proporcijas, kone atitinkančias aukso pjūvio taisyklę, kai aukščio ir pločio santykis yra 1,5:1. Tytuvėnų Madonos paveiksle išlaikytas santykis — 1,6:1.
Madona tapyta ant ąžuolinių lentų skydo: priklijuota drobė, ant drobės dengtas labai storas grunto sluoksnis. Kas nutapė šį neįkainojamą paveikslą, nežinoma, menotyrininkai jį priskiria bernardinų aplinkai.
Paveikslo restauracija truko nuo 2002 metų lapkričio iki 2006 metų spalio.
REZULTATAS: Restauruota Kražių kolegija tapo kultūros ir turizmo centru.
LAIKAS: Aukščiausios kategorijos tapybos restauratorius Algimantas Vaineikis ketverius metus atidavė Tytuvėnų Madonos paveikslui.
PRISIRIŠIMAS: Irena Staniūnienė sako per aštuonerius metus įsimylėjusi restauruojamą Kražių kolegijos pastatą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MADONA: XVII amžiaus pradžios paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu„ puošia Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios didįjį altorių.
Redakcijos archyvo nuotr.
išnaša: „Restauratoriaus darbas yra tarsi už kadro — nematomas. Bet prie 95 procentų Ch. Frenkelio vilos eksponatų rankas yra pridėję restauratoriai.
