„Respublika“ politikų akimis: laisvos minties, dygus, valdžiai neparankus laikraštis

„Respublika“ politikų akimis: laisvos minties, dygus, valdžiai neparankus laikraštis

„Respublika“ politikų akimis: laisvos minties, dygus, valdžiai neparankus laikraštis

Prieš 20 metų „Respublikos“ gimimą stebėję politikai tvirtina, kad šis pirmas nepriklausomas dienraštis įnešė laisvo žodžio, laisvos minties gaivų vėją. Jų akimis, tai buvo vienas pirmųjų žingsnių į pliuralistinę visuomenę, dygus, tuometinei ir po to buvusioms valdžioms neparankus leidinys. Tokias mintis išsakė politikai, Eltos paklausti, kaip vertina prieš 20 metų pirmojo laisvo laikraščio atsiradimą ir ko norėtų jam palinkėti jubiliejaus proga.

Romualdas Ozolas, Nepriklausomybės Akto signataras:

- „Respublikos“ įsikūrimas–Sąjūdžio viešosios erdvės ėmimo spaudos pavidalais baigiamoji dalis. Mes jau turėjome tokį nepamirštamą biuletenį kaip “Sąjūdžio žinios“, savaitraštį “Atgimimas“, bet dienraščio nebuvo. “Respublika“ tarsi panaikino šį trūkumą. Iš karto užėmusi kovingą poziciją visų Sąjūdžio neįveiktų, o kartais ir naujosios valdžios gimdomų negerovių atžvilgiu, “Respublika“ tapo labai neparanki tuometinei valdžiai ir visoms po to buvusioms Lietuvos valdžioms. Pamažu ryškėjo ir specifinis poleminis Vito Tomkaus kaip vyriausiojo redaktoriaus stilius, todėl “Respublika“ susikūrė dygaus laikraščio reputaciją. Kai pasižiūri per 20 metų “Respublikos“ artą dirvoną, matyti, kad ji buvo aštriausiai nesitaikstanti su bandymais nukrypti nuo programinių fundamentalių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio paskelbtų valstybės kūrimo nuostatų. Tai, kad pastaruoju metu “Respublika“ pasuko tautos vertybių aktyvaus, o kartais ir aštraus propagavimo keliu, laikau pačiu didžiausiu 20-ies metų “Respublikos“ nuopelnu.

Linkiu sėkmes jai tuo keliu einant.

Povilas Gylys, prof. habil. dr., Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vėdėjas:

- Be abejo, vertinu teigiamai. Manau, kad vykstant revoliucijai ir įveikiant tiesos monopolį, kuris dominavo tarybiniais laikais ir kurį palaikė tarybinė žiniasklaida, „Respublika“ įnešė naujų vėjų. Tai buvo laisvo žodžio, laisvos minties gaivus vėjas, tai buvo vienas pirmųjų žingsnių į pliuralistinę visuomenę. Buvo galima sutikti, buvo galima nesutikti su tuo, ką tuo metu rašė “Respublika“, svarbu, kad skaitytojas turėjo pasirinkimą. Aišku, per tuos 20 metų daug kas pasikeitė, bet man, kaip holistinių pažiūrų žmogui, ir šiandien pliuralizmo problema yra aktuali. Mums nelengva išeiti į viešumą, nors visiškai blokuoti mūsų nuomonės nepavyksta. Galima pasidžiaugti, kad “Respublika“ yra vienas iš nedaugelio laikraščių, kuriame yra galimybė nuomonę pareikšti ir tokiems kaip aš.

Norėčiau palinkėti „Respublikai“ išlaikyti laisvos minties ir laisvo žodžio dvasią.

Birutė Valionytė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė:

- Pirmiausia sveikinu „Respubliką“ tiek metų išgyvenus. Labai gerai prisimenu “Respublikos“ iniciatyva sausio 13-osios rytą pasirodžiusį laikraštį “Laisva Lietuva“. Linkiu, kad šita sausio 13-osios idėja, kuri reiškia valstybinę poziciją, atsakomybę, susivokimą politinėje situacijoje, jos supratimą, būtų kelrodė žvaigždė. Linkiu, kad ji suteiktų galimybę laikraščiui augti, tobulėti.

Spaudos priedermė yra visada eiti priekyje, formuoti skaitytojo nuomonę, būti jo objektyviu informacijos šaltiniu. Linkiu, kad „Respublika“ taptų rimtu analitiniu oficiozu. Siūlyčiau surasti savyje jėgų eiti šituo keliu.

Česlovas Juršėnas, Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys:

- „Respublikos“ atsiradimą vertinau ir vertinu teigiamai. Atsirado kitoks laikraštis negu kad buvo tuometiniai, nors kai kurie iš jų jau dirbo kitaip, jau pleveno spaudos laisvės dvasia ir ja godžiai mūsų žmonės naudojosi. Čia atsirado visiškai naujas, kitoniškas laikraštis.

Beje, po poros metų, 1991-1992 m., ir man pačiam teko darbuotis kaip neetatiniam apžvalgininkui tarptautiniais klausimais „Respublikos“ leidinyje “RVL: Respublikos vakarinis laikraštis“.

20-ąjį gimtadienį švenčiančiai „Respublikai“ norėčiau palinkėti informuotumo, objektyvumo ir gilesnės analizės.

Gediminas Ilgūnas, Nepriklausomybės Akto signataras, LRT tarybos pirmininkas:

- Žinoma, pozityviai. Tuo metu tai buvo pirmas aktualiausių žinių informacijos šaltinis. Šaunu, kad „Respublika“ išsilaikė iki mūsų dienų. Malonu konstatuoti, kad “Respublika“ yra spausdinusi ir mano straipsnių.

Linkiu jai išlikti per sunkmetį ir sulaukti šimtmečio.

Kalbėjosi Eltos žurnalistė Jadvyga Bieliavska.