Naujausios
Rėkyvos ežerui reikalingas gelbėjimo ratas
Parengta Rėkyvos durpių telkinio monitoringo metinė ataskaita už 2014 metus rodo, kad Rėkyvos ežeras toliau senka. Tam įtakos turi žmonių veikla – ir durpių kasimas sausinant pelkes, ir dirbtiniai kanalai, maitinantys kitus vandens telkinius. Ar gresia išnykti vienam didžiausių Lietuvos ežerų?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Tyrė mokslininkai
Ataskaita skirta Rėkyvos ežero hidrologiniam-hidrogeologiniam bei pelkės paviršiaus ir viršutinio durpių klodo monitoringui. Tai – ketvirtoji ataskaita, rengiama kasmet nuo 2010 metų.
Ją parengė Gamtos tyrimų centro mokslininkų grupė, vadovaujama Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovo, daktaro, docento Juliaus Taminsko.
Mokslininkų atliktame tyrime nurodoma, jog Rėkyvos ežeras nuolat senka.
Monitoringą apmoka prie Rėkyvos ežero durpes išgaunanti įmonė. „Monitoringo programa buvo sudaryta Aplinkos ministerijos, o ne durpių kasėjų. Programoje griežtai nurodyta, kas turi būti stebima ir kas pateikiama. Durpių kasėjai negali koreguoti, ką stebėti, kokias išvadas daryti“, – tikino mokslininkas.
Docento J. Taminsko teigimu, Rėkyvos ežero lygis krinta nuo to laiko, kai aplink ežerą buvo pradėti steigti durpynai – nuo XX amžiaus pradžios. „Ežero sekimas yra susijęs su nusausinimo sistema išgaunant durpes“, – sakė mokslininkas.
Sausinti ežero apypelkes buvo pradėta dar trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tada šiaurinėje ežero dalyje durpių buvo iškasta žymiai daugiau, nei dabar kasama.
Kritiniai metai
J. Taminsko teigimu, ežero lygis niekada nebūna vienodas: vienais metais paaukštėja, kitais labiau nusenka. 2008 – 2009 metais, mokslininko teigimu, ežeras buvo katastrofiškai nusekęs. Tik 2009 metų pabaigoje ežero lygis staiga pradėjo kilti ir 2011 – 2012 metais vandens lygis buvo aukštas. 2012 metais ežero vandens lygis buvo aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1960 metų.
2014 metais vandens lygis vėl pradėjo kristi. „Tačiau vandens lygis nepasiekė 2008 metų lygio. Jeigu jis išsilaikytų toks, koks buvo 2014 metais, tai būtų labai normalus ežero vandens lygis“, – tvirtino mokslininkas.
Jeigu krinta vandens lygis, sausėja ir aplink esančios pelkės. J. Taminsko teigimu, jeigu vandens lygis nukris žemiau 2008 metų ribos, ežerą gali ištikti bėda. Jeigu ežeras esant žemam vandens lygiui užšąla, dėl mažų deguonies atsargų gali pradėti dusti žuvys. Jeigu į ežerą patektų teršalų, šoktelėtų ir ežero augalija.
„Labai aukštas vandens lygis taip pat ežerui nėra gerai, nes stipraus vėjo ir ledo yra ardomi krantai“, – sakė J. Taminskas.
Maitina kitus telkinius
Ežeras senka ir dėl to, kad vandeniu maitina ir vandens telkinius.
„Jeigu pasižiūrėtume, kaip atrodė ežeras iki XX amžiaus, pamatytume, jog Rėkyva buvo visiškai uždaras ežeras. Grioviai į Dubysą, į Prūdelį, o toliau – į Talkšos ežerą yra dirbtiniai, iškasti apie 1950 metus ir kiek vėliau“, – pasakojo J. Taminskas.
Iškasus jungiamuosius kanalus buvo sukurtas dirbtinis vandens lygio kritimas – nenatūralus vandens nuotėkis. Kad šiek tiek sustabdytų vandens kritimą buvo sudarytas slenkstis kanale į Dubysą.
Koks ežero likimas?
„Ežero ateitis priklausys nuo to, kaip veiks melioracijos sistemos, ar niekas nesugalvos dar labiau sausinti durpynų. Durpes gali kasti tik tada, jei teritorija yra nusausinta“, – sakė J. Taminskas.
Mokslininkas teigia, kad kai kurios vietos, kur durpės yra nekasamos, yra nusausėjusios savaime ir ten išsiskiria šiltnamio dujos.
„Ežero sausinimo sistema yra taip žmogaus pakeista, kad ten praktiškai nieko natūralaus nebėra, išskyrus pietinę zoną – botaniniame draustinyje“, – sakė J. Taminskas.
Kas laukia ežero po dešimt ar dvidešimt metų?
„Prie žmogaus įtakos ežerui ir pelkėms prisidėjo klimato kaita – pradėjo didėti oro temperatūra. O tokiems telkiniams, kurie turi mažai vandens, aukšta vasaros temperatūra didina vandens garavimą iš ežero, – komentavo mokslininkas. – Jeigu bus matyti negeri sekimo padariniai, teks galvoti apie projektą, kaip atkurti sistemą, kad vanduo netekėtų į Prūdelį ir Aukštelkės pelkę. Bet, tikiu, Rėkyvos užteks dar ir mums ir mūsų vaikams“.
Redakcijos archyvo nuotr.
EŽERAS: Rėkyvos ežeras šalia Šiaulių yra dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras, o tarp vandenskyrinių (kai į ežerą niekas neįteka, bet iš jo išteka) ežerų – tai pats didžiausias Lietuvos ežeras.
POKYČIAI: Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovo, daktaro, docento Juliaus Taminsko teigimu, Rėkyvos ežerui įtaką daro ir klimato kaita.
