Rėkyvos ežere ieškoma lėktuvo

Rė­ky­vos eže­re ieš­ko­ma lėk­tu­vo

Ka­riai ir moks­li­nin­kai Rė­ky­vos eže­re ieš­ko prieš 88 me­tus su­du­žu­sio lėk­tu­vo „Le­tov Š-20“ lie­ka­nų. Eže­ro pa­kran­tė­je įkur­ta sto­vyk­la, na­rai pla­nuo­ja dirb­ti pen­kias die­nas. Va­kar eže­ro pa­kran­tė­je ati­deng­tas at­nau­jin­tas pa­mink­las 1930 me­tais žu­vu­siam ka­ro la­kū­nui vir­ši­lai An­ta­nui Kai­rai­čiui at­min­ti.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Žu­vo pra­ty­bo­se

Va­kar Rė­ky­vos eže­re pra­si­dė­jo 1930 me­tais su­du­žu­sio Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jos nai­kin­tu­vo „Le­tov Š-20“ da­lių paieš­kos eks­pe­di­ci­ja.

Eks­pe­di­ci­jos star­tas – at­nau­jin­to pa­mink­lo žu­vu­siam ka­ro la­kū­nui vir­ši­lai A. Kai­rai­čiui (1904–1930) ati­den­gi­mas. Pa­mink­li­nė len­ta žu­vu­siam la­kū­nui pa­kran­tės ak­me­ny­je bu­vo iš­kal­ta 1934 me­tais.

Ati­den­gus pa­mink­lą, iš­šau­tos trys sal­vės: už A. Kai­rai­tį, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės at­kū­ri­mo šimt­me­tį ir ka­ro avia­ci­jos įkū­ri­mo šimt­me­tį, Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį ir Lie­tu­vos žmo­nes.

„Ka­ro avia­ci­jos re­lik­vi­jų yra iš­li­kę ma­žai, ke­le­tas eks­po­na­tų sau­go­ma mu­zie­juo­se. Yra ra­šy­ti­nių šal­ti­nių, bet vis­kas, kas bu­vo gy­va, su­nai­kin­ta. Mums ver­tin­gas kiek­vie­nas ele­men­tas, eks­po­na­tas, ku­rį ga­li­me ras­ti“, – sa­kė ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vęs Šiau­lių įgu­los va­das pul­ki­nin­kas lei­te­nan­tas An­ta­nas Ma­tu­tis.

Eks­pe­di­ci­jos ini­cia­to­rius Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų vy­riau­sia­sis pus­ka­ri­nin­kis ser­žan­tas ma­jo­ras Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas pri­mi­nė is­to­ri­ją.

Šiau­lių ka­ri­nis ae­rod­ro­mas pra­dė­jo funk­cio­nuo­ti 1931 me­tų va­sa­rą. Pra­ty­bos, avia­ci­nė veik­la vy­ko ir anks­čiau, sta­ty­bų me­tu. 1930 me­tais ke­tu­ri lėk­tu­vai iš Kau­no per­skri­do į Šiau­lius at­lik­ti šau­dy­mo pra­ti­mų. Ri­kiuo­tė­je skri­do ir A. Kai­rai­tis. Bir­že­lio 13 die­nos už­duo­tis bu­vo šau­dy­ti į ju­dan­tį virš van­dens tai­ki­nį: lėk­tu­vo po­ri­nin­ko še­šė­lį.

8 va­lan­dą 55 mi­nu­tės lėk­tu­vas pa­lie­tė van­de­nį ir su­du­žo. De­ta­lės iš me­die­nos, dro­bės iš­kė­lė kū­ną į pa­vir­šių. Yra iš­li­ku­sių nuo­trau­kų, ku­rio­se ma­ty­ti, jog ban­do­ma val­ty­je ir ant kran­to la­kū­ną gai­vin­ti, bet pa­stan­gos bu­vo bergž­džios.

Tar­pu­ka­rio straips­niuo­se ra­šo­ma, kad lėk­tu­vo da­lys bu­vo su­rink­tos, iš­sky­rus prie­ki­nę da­lį: va­rik­lį, gaub­tus. Pa­mi­nė­ta, kad ne­ras­tas pro­pe­le­ris.

Pa­sak A. Ta­mo­šiū­no, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė bu­vo įsi­gi­ju­si aš­tuo­nis šio ti­po lėk­tu­vus iš Če­kos­lo­va­ki­jos, ke­tu­ri iš jų pa­ty­rė ava­ri­jas, žu­vo ke­tu­ri la­kū­nai. Pir­mo­ji ava­ri­ja įvy­ko už­ge­sus va­rik­liui, A. Kai­rai­čio ava­ri­ja bu­vo ant­ro­ji.

Spau­do­je ne­lai­mės prie­žas­ti­mi nu­ro­do­ma žmo­gaus klai­da. Ra­dus va­rik­lį, bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti tik­rą­ją prie­žas­tį.

Tik­ri­na me­ta­lo ano­ma­li­jas

Eks­pe­di­ci­jos da­ly­viai ap­si­sto­jo ant kran­to pa­sta­ty­to­se pa­la­pi­nė­se.

Paieš­ko­se da­ly­vau­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai, Ka­ri­nių oro pa­jė­gų ka­riai, Šau­lių są­jun­gos, Sau­su­mos pa­jė­gų in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no na­rai, na­rų ko­man­da iš Klai­pė­dos. Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je pla­nuo­ja pri­si­jung­ti Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų na­rai. Iš vi­so tu­rė­tų dirb­ti apie 10 na­rų. Eks­pe­di­ci­ja pla­nuo­ja­ma iki penk­ta­die­nio: vis­kas pri­klau­sys nuo re­zul­ta­tų.

Iki eks­pe­di­ci­jos pra­džios bu­vo at­lik­ti na­mų dar­bai, kau­pia­ma me­džia­ga.

Praė­ju­sių me­tų rug­sė­jį į eže­rą nė­rė Po­van­de­ni­nės ar­cheo­lo­gi­jos Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Vla­das Žul­kus ir di­džiu­lę nar­dy­mo pa­tir­tį tu­rin­tis at­sar­gos ka­ri­nin­kas klai­pė­die­tis Va­le­ri­jus Kri­si­kai­tis. Va­kar jie grį­žo į Rė­ky­vą.

Ko­vo mė­ne­sį ant Rė­ky­vos eže­ro le­do bu­vo at­vy­ku­sios dvi ko­man­dos. Vil­nie­čiai eže­rą ty­rė geo­ra­da­ru, klai­pė­die­čiai ar­cheo­lo­gai at­si­ve­žė mag­ne­to­met­rą, ro­dan­tį me­ta­lo ano­ma­li­jas.

„Eks­pe­di­ci­jos me­tu pa­žy­mė­tos me­ta­lo ano­ma­li­jos da­bar bus pa­tik­rin­tos. Jei nie­ko ne­bus ras­ta, vėl bus ske­nuo­ja­ma mag­ne­to­met­ru ir ieš­ko­ma me­ta­lo ano­ma­li­jų“, – sa­kė A. Ta­mo­šiū­nas.

Pir­mie­ji į eže­rą va­kar nė­rė šau­liai. Į kran­tą jie par­si­ne­šė stik­lai­nu­ką nuo grie­ti­nės, už­čiuo­pė pa­dan­gą.

Pri­si­me­na pa­sa­ko­ji­mus

Prie eže­ro su fo­toa­pa­ra­tu eks­pe­di­ci­jos pra­džią ste­bė­jo vie­tos gy­ven­to­jas Pran­ciš­kus Rep­šys. Į Rė­ky­vą jo šei­ma per­si­kraus­tė ka­ro pa­bai­go­je. Vy­ras iš vai­kys­tės pri­si­me­na vie­ti­nių kal­bas apie su­du­žu­sį nai­kin­tu­vą, apie tai, kaip stri­bai ar NKVD nu­dau­žė la­kū­no nuo­trau­ką ak­me­ny­je.

„Ant kran­to gy­ve­nę ūki­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad lėk­tu­vas ver­tė­si van­de­nį kliu­dęs va­žiuok­le ar pro­pe­le­riu. Pas­kui li­ku­sias da­lis ko­kią sa­vai­tę trau­kė su val­ti­mi, vi­sais bū­dais, tai spar­ną, tai uo­de­gą. Dė­jo vi­sas pa­stan­gas va­rik­lį pa­kel­ti, nie­ko nei­šė­jo. Kal­bė­jo, kad va­rik­lis bu­vo įtrauk­tas, įsiurb­tas į dumb­lą“ – sa­kė P. Rep­šys.

„Tais lai­kais na­rų Lie­tu­vo­je ne­bu­vo“, – at­krei­pė dė­me­sį pa­ty­ręs na­ras V. Kri­si­kai­tis. Jis pla­ne pa­ro­dė taš­kus, ku­rie žy­mi mag­ne­to­met­ru pa­ro­dy­tas ano­ma­li­jas. Šios vie­tos – ne­gi­lios, na­ro nuo­mo­ne, va­rik­lis tu­rė­tų bū­tų gi­liau. Ru­de­nį jis nė­rė maž­daug už 200 met­rų nuo kran­to, ten gy­lis sie­kė 4 met­rus, o dumb­lo bu­vo 2 met­rai.

Ieš­kos ir „Li­tua­ni­ca II“

Ant­ra­sis eks­pe­di­ci­jos eta­pas nu­ma­ty­tas va­sa­rą. Šiau­lių ra­jo­ne esan­čia­me Ši­lė­nų miš­ke, bu­vu­sia­me tar­pu­ka­rio avia­ci­jos po­li­go­ne, bus ieš­ko­ma 1940 me­tų ru­de­nį so­vie­tų su­nai­kin­tų „Li­tua­ni­ca II“ ir ki­tų lie­tu­viš­kų lėk­tu­vų frag­men­tų.

„Li­tua­ni­ca II“ lėk­tu­vu la­kū­nas Fe­lik­sas Vait­kus 1935 me­tais rug­sė­jo 21–22 die­no­mis skri­do per At­lan­tą iš Niu­jor­ko į Kau­ną.

Pa­sak A. Ta­mo­šiū­no, bu­vo ras­tas liu­di­nin­kas, iš vai­kys­tės pri­si­me­nan­tis vie­tą, kur lėk­tu­vas sto­vė­jo prieš su­nai­ki­ni­mą. Ši ver­si­ja bus tik­ri­na­ma vie­nos die­nos žval­go­mo­jo­je eks­pe­di­ci­jo­je, jai va­do­vaus do­cen­tas Gin­tau­tas Za­bie­la.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pir­mie­ji į Rė­ky­vą va­kar nė­rė šau­liai.

Ati­den­gus at­nau­jin­tą pa­mink­li­nį ak­me­nį, skir­tą la­kū­nui An­ta­nui Kai­rai­čiui, iš­šau­tos trys sal­vės.

Kran­te pa­sta­ty­to­je pa­la­pi­nė­je Sau­su­mos pa­jė­gų in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai de­monst­ra­vo nar­dy­mo įran­gą.

„Vi­siems rė­ky­viš­kiams įdo­mu: kas iš tė­vų, kas iš se­ne­lių pa­sa­ko­ji­mų yra apie lėk­tu­vą gir­dė­jęs. Čia mū­sų is­to­ri­ja“, – sa­ko už ki­lo­met­ro nuo eže­ro gy­ve­nan­tis Pran­ciš­kus Rep­šys.

Va­kar pra­si­dė­ju­si eks­pe­di­ci­ja truks iki penk­ta­die­nio, jo­je da­ly­vau­ja Ka­ri­nių oro ir jū­rų pa­jė­gų, in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai, Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gos na­riai, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­li­nin­kai.

Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­jė­gų vy­riau­sia­sis pus­ka­ri­nin­kis ser­žan­tas ma­jo­ras Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas pri­sta­tė An­ta­no Kai­rai­čio ir lėk­tu­vo „Le­tov Š-20“ is­to­ri­ją.

An­ta­nas Kai­rai­tis

A. Kai­rai­tis gi­mė 1904 me­tais Ve­liuo­nos vals­čiu­je, Kau­no ap­skri­ty­je. 1925 me­tais pa­šauk­tas į bū­ti­ną­ją ka­ro tar­ny­bą, 1929 me­tais priim­tas į Avia­ci­jos mo­kyk­lą. Pir­mą­jį ban­do­mą­jį skry­dį at­li­ko 1929 me­tų lie­pos 4 die­ną lėk­tu­vu „Al­bat­ros BTT“.

1930 me­tais A. Kai­rai­tis bu­vo pa­lai­do­tas Kau­no se­no­sio­se ka­pi­nė­se, so­viet­me­čiu jas už­da­rius, pa­lai­kai per­kel­ti į Se­nia­vos ka­pi­nes.