Naujausios
Rėkyvoje pakilęs vandens lygis
Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų grupė pristatė preliminarią studiją apie Rėkyvos ežero būklę. Aptartas ir blogiausias variantas — ar aukščiau miesto lygio esanti Rėkyva gali išsilieti.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Šiauliečių nerimas
Savivaldybė užsakė mokslinę studiją dėl to, kad jau keleri metai kalbama apie Rėkyvos tykantį pavojų pralaužti siaurą vandenskyrą ir ištekėti į durpyną. Taip dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras būtų nepataisomai sudarkytas.
Pastebėtas ir ežero dumblėjimas, gylio mažėjimas, krantų erozija, kai po vandeniu atsiranda pakrantės plotai.
Nemažai priekaištų tenka durpininkams, kad jie nelinkę atsižvelgti į gyventojų būgštavimus ir durpes kasa visai šalia ežero.
Kaltininkė — klimato kaita
Instituto mokslininkai tiria ne tik ežero, bet ir viso jo baseino būklę. Dalį tyrimų bus galima atlikti tik vasarą, todėl dabar pateiktos išvados labai preliminarios ir gali keistis.
Svarbiausias darbo grupės vadovo daktaro Juliaus Taminsko pastebėjimas — per aukštas Rėkyvos vandens lygis. Nuo praėjusio amžiaus vidurio vandens lygis pakilo net dviem metrais. Du kartus XX amžiuje lygis krito, vėliau kilo, o nuo 1998 metų vėl prasidėjo vandens lygio mažėjimas.
Pagrindinė išvada — ežerą veikia ne tiek žmogaus veikla, bet klimato kaita. Vandens lygį sąlygoja dėl aukštesnės temperatūros didėjantis garavimas. O rudenį dėl gausaus lietaus vandens lygis kyla.
Mokslininkai teigia neradę įrodymų, kad durpyno veikla turėtų neigiamą poveikį ežero lygiui.
Dėl vandens kilimo ardomi krantai, ilgėja kranto linija, ežero plotas didėja. Patariama nuolat analizuoti ežero būklę siejant ją su klimato situacija, bet kol kas įvairūs matavimai yra prieštaringi.
Vandenskyra
Labiausiai visus domina siaura žemės juosta tarp durpyno ir ežero pietinėje pusėje. Mokslininkai nustatė, kad durpės turi savybę suslūgti net dviem metrais.
Jeigu taip atsitiktų minėtoje vandenskyroje, liktų tik pusantro metro aukščio žemės rezervas tarp vandens ir durpyno. Dabar šioje vietoje suslūgimo nepastebėta arba šis reiškinys nepakankamai ištyrinėtas.
Nagrinėdami aeronuotraukas, mokslininkai pastebėjo netoliese siauriausios vandenskyros vietos aptikę kanalą, kuris nepažymėtas jokiuose žemėlapiuose. Jo įtaka dar nenustatyta.
J. Taminskas nenoriai atsakė į klausimą, kas ežerą gali ištikti po 20 ar 30 metų. Vandens ištekėjimas iš ežero sudaro tik 17 procentų. Jeigu papūstų stiprus šiaurės rytų vėjas, kiltų didelės bangos, vandenskyra gali būti pralaužta ir iš ežero ištekėtų didesnė vandens dalis. Prireiktų kelerių metų, kad vandens lygis pasiektų buvusį, nes į ežerą niekas neįteka.
Nyksta unikali aukštapelkė
Institutas tyrinėja Rėkyvą supančią aukštapelkę, kuri yra unikali europiniu mastu. Ypač vertingos aukštapelkės plynės, kurios nyksta. Gražiausia plynė buvo dabartinio durpyno vietoje.
Plynėse auga retų augalų, pavyzdžiui, avietė tekšė — šiaurės uoga. Tai šiaurės uoga šioje vietoje labiausiai nutolusi į pietus. Gyvena drugys rudasis satyriukas, įrašytas į Raudonąją knygą, visoje Europoje saugomas šikšnosparnis kūdrinis pelėausis.
1997 metais įsteigtas Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis, nes ir kai kurie augalai, ir gyvūnai yra ant išnykimo ribos.
Draustinyje įžvelgiamos trys ekologinės problemos: dėl klimato kaitos nykstančios plynės, miškų masyvų atsiradimas ir žmogaus veikla — melioracija, durpių kasimas.
VILTIS: Mokslininkas Julius Taminskas ramina, kad Rėkyvai nieko neatsitiks, nebent susiklostytų tam tikros aplinkybės.
(Rėkyvos ežerui — diskusija _06_GBs)
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠNAŠA
Jeigu papūstų stiprus šiaurės rytų vėjas, kiltų didelės bangos, vandenskyra gali būti pralaužta ir iš ežero ištekėtų didesnė vandens dalis.
