Naujausios
Naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 15-25 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa parodė, kad šių metų vasarį G. Nausėdą palankiai vertino 83 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 11 proc. respondentų. Birželį vykdytas tyrimas parodė, kad palankus prezidento vertinimas sumažėjo 15 proc., taigi šiuo metu palankiai G. Nausėdą vertina 68 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 23 proc. respondentų.
Per šį laikotarpį pablogėjo dar 9 visuomenės veikėjų vertinimai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašo lyderės I. Šimonytės palankus vertinimas sumažėjo 10 procentinių punktų (42 proc. vertina palankiai, 46 proc. – nepalankiai), Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen – 9 procentiniais punktais (palankiai – 37 proc., nepalankiai – 31 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko G. Landsbergio – 8 procentiniais punktais (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 64 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio – 7 procentiniais punktais (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 62 proc.), Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės – 7 procentiniais punktais (palankiai – 30 proc., nepalankiai – 39 proc.), žurnalisto Edmundo Jakilaičio – 6 procentiniais punktais (palankiai – 47 proc., nepalankiai – 31 proc.), prezidentės Dalios Grybauskaitės – 6 procentiniais punktais (palankiai – 58 proc., nepalankiai – 33 proc.), buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio – 5 procentiniais punktais (palankiai – 43 proc., nepalankiai – 35 proc.) ir prezidento Valdo Adamkaus – 4 procentiniais punktais (palankiai – 79 proc., nepalankiai – 10 proc.).
Per koronaviruso krizę labiausiai padaugėjo palankiai vertinančių Sveikatos apsaugos ministrą A. Verygą bei premjerą S. Skvernelį. Nors A. Verygos darbą nepalankiai vertina kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.), o palankiai – 41 proc. respondentų, pasitikėjimas sveikatos apsaugos ministru nuo vasario mėnesio išaugo 12 proc. ir politikas palankaus vertinimo reitinge šoktelėjo iš 23 vietos į 14.
Savo ruožtu viešoje erdvėje per koronaviruso krizės laikotarpį ypač ryškiai matyto S. Skvernelio palankumo reitingas išaugo 11 proc., politikas iš 15 reitingų lentelės vietos pakilo į 5. „Baltijos tyrimų“ birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, Vyriausybės vadovą palankiai vertino 52 proc. respondentų , o nepalankiai – 40 proc.
Per koronaviruso krizės laikotarpį 8 proc. padidėjo palankumas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskui, 6 proc. – Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui, 4 proc.– Vilniaus merui Remigijui Šimašiui ir 3 procentiniais punktais – naujai įkurtos partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui.
Nors palankus G. Nausėdos vertinimas smuktelėjo 15 proc., tačiau šis pokytis neturėjo įtakos palankiausiai vertinamų asmenybių trejetuko išsidėstymui. Birželio mėnesį daryta apklausa parodė, kad šalies gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų – jam palankumą reiškia aštuoni iš dešimties apklaustųjų. Daugiau nei pusė apklaustų gyventojų taip pat palankiai vertina prezidentą Gitaną Nausėdą bei prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Ketvirta palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų reitingo vieta atitenka užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui (palankiai – 54 proc., nepalankiai – 30), toliau rikiuojasi S. Skvernelis, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai – 50 proc., nepalankiai – 26 proc.) bei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (palankiai – 50 proc., nepalankiai – 34 proc.).
Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki Edmundu Jakilaičiu, Visvaldu Matijošaičiu (palankiai – 47 proc., nepalankiai – 35 proc.), Andriumi Tapinu, Vilija Blinkevičiūte (palankiai – 45 proc., nepalankiai – 36 proc.), Roku Masiuliu, Viktorija Čmilyte-Nielsen bei Sauliumi Čaplinsku (palankiai – 34 proc., nepalankiai – 26 proc.).
Nepalankiausiai vasaros pradžioje šalies gyventojai įvertino konservatorių lyderį G. Landsbergį. TS-LKD pirmininką nepalankiai įvertino du iš trijų apklaustųjų. Visuomenė taip pat nepalankiai vertina Vytautą Landsbergį, Valdemarą Tomaševskį (palankiai – 16 proc. , nepalankiai – 61 proc.), Gediminą Kirkilą (palankiai – 26 proc., nepalankiai – 61 proc.), Ramūną Karbauskį, Naglį Puteikį (palankiai – 24 proc., nepalankiai – 55 proc.), Aurelijų Verygą, Viktorą Uspaskichą ir Algirdą Butkevičių (palankiai – 32 proc., nepalankiai – 51 proc.). Šiuos visuomenės veikėjus nepalankiai įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas teigia, kad pasitikėjimo prezidentu sumažėjimą labiausiai nulėmė tai, kad G. Nausėda koronaviruso krizės metu neatrado aiškios savo funkcijos, mažai buvo matomas viešoje erdvėje.
„Pirma priežastis yra susijusi būtent su prezidento veikla pandemijos metu – veiklos buvo mažai, dėl to jis buvo kritikuojamas. Ši kritika ir parodė, kad prezidentas nerado savo vietos, nerado savo veiklos, savo projekto, kurį būtų įgyvendinęs ir parodęs savo pridėtinę vertę visuomenei, rinkėjams“, – Eltai teigė A. Lašas
Antroji prezidento palankaus vertinimo sumažėjimo priežastis, pasak A. Lašo, yra koronaviruso krizės laikotarpiu išryškėjęs šalies vadovo prielankumas „valstiečiams“.
Reaguodamas į nukritusį G. Landsbergio palankumo reitingą A. Lašas akcentuoja, kad konservatorių lyderiui koronaviruso krizės metu labiausiai pakenkė matomumo trūkumas bei neturėjimas galimybės dalyvauti priimant esminius sprendimus.
„Pandemijos metu konservatoriai, kaip ir visa opozicija, stovėjo labiau nuošalyje. Jiems buvo sunku kažką kritikuoti, sunku kažką parodyti pirštu, jie tiesiog vienu kitu momentu išsakė (savo poziciją – ELTA), bet realiai tų veiklų ir negalėjo įgyvendinti, nes buvo opozicijoje“, – sakė A. Lašas.