Naujausios
Regionai pradedami kurti nuo sumaišties
Šiaulių verslininkų ir universiteto iniciatyva apskrities viršininko administracija surengė diskusiją „Šiaulių regionas: dabartis ir ateities galimybės“. Dėl regionų steigimo labiausiai sunerimę šiauliečiai, nes Šiaulių regiono gali nebūti.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Nerimas sukvietė į forumą
Diskusijoje „Šiaulių regionas: dabartis ir ateities galimybės“ dalyvavo savivaldybių merai, Šiaulių apskrities viršininko administracijos, ŠU atstovai, apskrityje išrinkti Seimo nariai.
Pagal Vyriausybės programą regionų kūrimas turėtų prasidėti šią vasarą ir baigtis iki 2011 metų.
Viename iš regionų kūrimo modelių numatyta sujungti Panevėžio ir Šiaulių apskritis su centru Panevėžyje. Siūlomi tokie regiono pavadinimai — Panevėžio arba Šiaurės Lietuvos regionas.
Pasak Dalios Dijokaitės, Regiono plėtros departamento direktorės, dabar laikas diskutuoti, suformuoti bendrą visuomenės nuomonę, kad ji būtų išgirsta Vilniuje. Nei Seimas, nei Vyriausybė dar nėra apsisprendę, pagal kokius principus kurs regionus.
Variantų — ne vienas
Vienas iš variantų — šalies teritoriją padalinti į tris regionus: Vakarų, Rytų ir Pietų, į atskirą darinį išskiriant Vilnių. ŠU docentui Teodorui Tamošiūnui atrodo, kad toks modelis atitinka Europos tradiciją. Anot dėstytojo, šis variantas Vilniaus kabinetuose dabar populiariausias, tačiau centralizuotas valdymas iš sostinės būtų neišvengiamas.
Yra siūloma Lietuvą padalinti etnografiniu principu — į Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionus. Daug kas tokiam dalijimui nepritaria, nes yra išsitrynusios etnografinės ribos, gyventojai susimaišę.
„Gerai, kad kol kas tik žaidžiama žemaičių pinigais, kalba, vėliava ar himnu. Bet visi tie žaidimai gali virsti į rimtais etniniais konfliktais, kaip Gruzijoje“, — mano T. Tamošiūnas.
„Padalinti Lietuvą balalaikų principu — visiškai nepriimtina“, — replikavo apskrities viršininko administracijos sekretorius Vytautas Simelis.
Dauguma diskusijos dalyvių pritarė planui sukurti penkis regionus — kiek yra didžiųjų miestų. Regina Leknickienė, apskrities Teritorijų planavimo skyriaus vedėja, teigia, kad būtent tokiu principu buvo grindžiamas iš šalies Bendrasis planas, kur penki didieji miestai įgijo metropolinių centrų statusą.
Šiauliai iš karto tokį statusą gavo, Panevėžys — gerokai vėliau, nors jis ir dabar neatitinka metropolijos kriterijų, pavyzdžiui, neturi universiteto.
Šiauliai yra labai patogioje geografinėje padėtyje, gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra. Kai kurių forumo dalyvių nuomone, Šiaulių regionui būtų galima priskirti Telšių ir Mažeikių rajonus.
ŠU istorijos mokslų daktaras Jonas Sireika Šiaulių krašto išskirtinumą pagrindė istoriniais faktais, pradedant Saulės mūšiu, vienintelės Lietuvos karalienės — Mortos kilme, Šiaulių ekonomija ir baigiant aukštosios mokyklos įkūrimu Šiauliuose 1939 metais. „Jei visi šie faktai bus ignoruojami, sunku kalbėti apie administracinės reformos naudą“, — teigė istorikas.
Diskusijoje dalyvavę Šiaulių apskrityje išrinkti parlamentarai žadėjo pagalbą ginant Šiaulių kaip regiono centro statusą.
ATSTOVAI: Padiskutuoti dėl Šiaulių regiono ateities atėjo ne tik valdininkai, bet ir mokslininkai, politikai, verslo atstovai.
CENTRAS: Reginos Leknickienės, Teritorijų planavimo skyriaus vedėjos, teigimu, Šiauliai — metropolinis miestas, todėl turi būti regiono centras.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
