Naujausios
Referendumas neįvyko, bet ar pamokė?
Sekmadienį rengtas referendumas parodė, kad referendumai, jeigu jie nesutampa su kitais rinkimais, pasmerkti neįvykti. Taip atsitiko ir šįkart, kai balsuoti atėjo vos 15 procentų rinkėjų. Referendumas buvo pasmerktas vos paskelbus jo datą – sako ir politologai, ir ūkininkai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Šiauliai pataikė į vidurkį
Šiauliuose sekmadienį iš 88 173 rinkėjų atėjo balsuoti vos 13 526 arba 15,34 procento. Bendras rinkėjų skaičius šalyje – 14,97 procento. Šiauliečiai dar kartą įrodė, kad geriausiai atspindi bendras šalies rinkėjų nuotaikas.
Tačiau šiauliečiai dažniau referendume pasakė „taip“ (78,29 procento), lyginant su bendru šalies rezultatu, kai „taip“ pasakė 70,78 procento rinkėjų.
„Yra buvę pasyvių referendumų, kai tikrai buvo mažas rinkėjų aktyvumas, bet šis referendumas – rekordiškai mažo aktyvumo“, – sakė Šiaulių miesto rinkimų komisijos pirmininkė Giedrė Brazlauskaitė.
Smulkūs nesusipratimai
Referendumo diena apylinkėse buvo be didelių incidentų.
„Smulkių pažeidimų pasitaikė. Yra visuomeninė organizacija, kuri stebėjo referendumo procesą ir, tarsi ieškotų kriminalo, norėjo fotografuoti rinkėjų korteles ir sąrašus. Bet dėl asmens duomenų apsaugos mes negalėjome leisti to daryti“, – sakė G. Brazlauskaitė.
Komisijos pirmininkės teigimu, negaliojančių biuletenių šį kartą labai nedaug.
„Ne visi žmonės suprato, kaip reikia balsuoti. Buvo tokių, kurie tarpusavyje diskutavo, nežinojo, kaip žymėti. Ganėtinai painus, didelis dokumentas, su kuriuo reikėjo susipažinti. Dalis pagyvenusių žmonių nerimavo, ar teisingai suprato, ar taip pažymėjo savo biuletenius“, – sakė G. Brazlauskaitė.
Buvo rinkėjų, kurie vieniems punktams pritarė, o kitiems ne, bet negalėjo pasirinkti, nes už visus punktus turėjo balsuoti bendrai.
Gedimino SAVICKIO (ELTA) nuotr.
AKTYVUMAS: Sekmadienį vykusiame referendume rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai mažas.
KOMENTARAI
Užprogramuota nesėkmė
Arūnas GUMULIAUSKAS, Šiaulių universiteto profesorius, istorikas:
– Referendumo nesėkmė buvo užprogramuota vos paskelbus referendumo datą, nesutampančią su kitais rinkimais. Jau tada referendumas buvo pasmerktas.
Kitas prastas dalykas – balsavimo biuletenis. Biuletenis eiliniams žmonėms, ypač vyresniems, buvo neįkandamas. Žmogus negali mintinai žinoti Konstitucijos straipsnių, o rinkimų apylinkėse, man atrodo, biuleteniuose nurodyti Konstitucijos straipsniai nekabėjo ant sienos.
Žmonės ėjo balsuoti labai paprastai – parduoti ar neparduoti žemę užsieniečiams. Viskas. O turėjo balsuoti už daug punktų. Reikia tam tikro išsilavinimo, kad iššifruotumei tokį biuletenį.
Trečia priežastis – iš tikrųjų balansas „už“ ir „prieš“ referendumą buvo labai nevienodas. Dažniausia buvo raginama neiti į referendumą.
Manau, kad šis referendumas neužbaigė spekuliacijų. Jeigu būtų atėję daugiau žmonių ir pasakę „taip“ arba „ne“, manau, šis klausimas būtų buvęs galutinai išbrauktas iš politikų dienotvarkės. O dabar vis tiek bus toliau ginčijamasi dėl referendumo pasekmių.
Tokiam svarbiam klausimui, kaip referendumas, buvo reikalingi debatai, kurių metu valdžios pozicija būtų buvusi labai aiški. O dabar mes matome, kad sprendžiamos kardinalios mūsų gyvenimo problemos: sumaišoma su žemėmis idėja, o ne bandoma diskutuoti.
Būtų buvę žymiai geriau, jeigu referendumas būtų vykęs su ankstesniais rinkimais.
Pas mus dabar daugeliu klausimų elgiamasi taip pat. Vyriausybė pažadėjo plačią agitacijos kampaniją dėl euro, bet ar ją mes matome? Visiškai ne! Laikas pradėti žaisti atviromis kortomis ir labiau pasitikėti tauta.
Aiškinama, kad kritiškumo išraiška buvo neatėjimas į referendumą, palaukite, ar kritiškumo išraiška bus, kai žmogus neateis ginti tėvynės?
Tai yra labai svarbūs dalykai ir šis referendumas yra labai gera pamoka, kad žmonėms reikia aiškinti, nebijoti diskutuoti su kardinaliai priešingą nuomonę turinčiais oponentais.
Dalis darbo – padaryta
Ramūnas KARBAUSKIS, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, ūkininkas:
– Buvo padaryta viskas, kad tik referendumas neįvyktų. Turime prisiminti, kad stojant į Europos Sąjungą referendumas vyko dvi dienas ir dar dalijo alų ir miltelius. Rengiant referendumą atskirai nuo kitų rinkimų ir dar vasarą, tik vieną dieną – visiškai aišku, kad jis neįvyks.
Žmonės, kurie inicijavo šitą referendumą, dalį darbo yra padarę. Yra įstatymais įtvirtinti žemės pardavimo saugikliai. Be šitų 300 tūkstančių parašų saugiklių nebūtų buvę, nes politikai visiškai nereagavo į nuolatinius ūkininkų kalbėjimus, kad saugikliai būtini, kad juos turi daugelis šalių.
Saugikliai dalį žmonių ir motyvavo nebeiti į referendumą, nes juk klausimas iš dalies išspręstas.
Gaila, kad keli klausimai biuletenyje buvo suplakti į vieną. 100 tūkstančių parašų surinkimas, norint inicijuoti referendumą, papuolė į bendrą klausimų sąrašą. Šis klausimas būtų padėjęs mūsų demokratijos plėtotei. Pasirengimo referendumui metu politikai beveik vienbalsiai minėjo, kad 100 tūkstančių galbūt yra teisingas skaičius. Bus proga pasitikrinti, ar Seimas priims įstatymo pataisas ir sumažins referendumui rengti reikalingą parašų skaičių.
Latvijoje didžiąją dalį žemės valdo užsieniečiai, ir pasekmės labai liūdnos. Derlingos žemės pradėtos apsodinti mišku, nes fondams tai labiau apsimoka, nei nuomoti ūkininkams. Latvijos ūkininkas, Latvijoje jau yra svečias. Mes dar neturime tokios situacijos.
