Raudonojo Kryžiaus savanorių pagalbos reikia vis dažniau

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Minint Raudonojo Kryžiaus dieną, RKD Šiaulių skyrius pakvietė socialinius partnerius, žiniasklaidos atstovus daugiau sužinoti apie šios organizacijos savanorių teikiamą pagalbą.
Gegužės 8-ąją Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (RK) draugijos Šiaulių skyrius sukvietė į susitikimą socialinius partnerius, žiniasklaidos atstovus. Kalbėta apie labai svarbią savanorystę ir pagalbą žmonėms. RK savanorių teikiama pagalba plečiasi, jos reikia vis daugiau žmonių.

Raudonojo Kryžiaus savanorių veiklos

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Šiaulių skyriaus vadovė Aistė Žalevičienė papasakojo, kad keturi dirbantys skyriaus žmonės subūrė 936 savanorius, užsiimančius įvairiomis veiklomis. Savanorystės skatinimas – viena iš šios organizacijos veiklų. Savanoriai dirba su vienišais žmonėmis, organizuoja humanitarinę pagalbą. Pastaruoju metu sustiprėjo naujos veiklos – pirmosios medicininės pagalbos mokymai ir civilinė sauga. Parengti 7 instruktoriai, jie pirmosios pagalbos žinias suteikė 1 261 žmogui.

Organizacija turi viešai skelbiamą pagalbos telefono numerį 111. Praėjusiais metais skyrius šiuo numeriu gavo 189 pagalbos prašymus, su pagalba skubėta 856 kartus. Šiuo humanitariniu pagalbos telefono numeriu tapo lengviau pasiekti tuos, kuriais reikia pasirūpinti.

Prireikus Raudonojo Kryžiaus aktyvistai organizuoja finansinę pagalbą, aprūpina maistu, higienos priemonėmis, namų apyvokos daiktais. Sunkią akimirką žmogui suteikiama psichologinė pagalba, vykdomos bendravimą ir bendradarbiavimą skatinančios veiklos.

Daugėja vienišų žmonių

A. Žalevičienė pabrėžė, kad savanoriams dažnai tenka lankyti vienišus žmones, rūpintis jų problemomis. Susitikime dalyvavęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas, pažymėjęs, kad RK savanoriai daro didelį ir gerą darbą, „paguodė“, kad darbo jiems vis daugės.

Pokalbio metu pasidžiaugta, kad visuomenė turi atjautą ir už tai neprašo atlygio. Pavyzdžiui, paprašius pagalbos ieškant pradingusio senyvo žmogaus, sulaukiama visuomenės atsako.

Žmonės pasiryžę susivienyti, paaukoti, tik dažnai nežino, kam reikia pagalbos. Susitikimo dalyviai akcentavo, kad būtent didelėse miestų bendruomenėse toliau nuo centrų žmonės yra labiausiai vieniši. Ypač uždari ir dažnai nebendruomeniški yra daugiabučių namų gyventojai, dažnai net nežinantys, kad šalia gyvena vienišas žmogus, kuriam labai reikia pagalbos. Mažose bendruomenėse žmonės artimesni: yra bažnyčios, seniūnijos.

Vykdant apklausą seniūnijose apie vienišus žmones skyriaus vadovė pastebėjo, kad kaimynas kaimynui yra linkęs padėti, kartais reikia tiesiog organizacinių pastangų.

„Tai sena tiesa. Dar Konstantinopolyje buvo parašyta: didelis miestas – didelė vienatvė. Savivaldybė taip pat susiduria su problema, kad vaikai nebenori rūpintis tėvais, anūkai – seneliais. Socialinių paslaugų sfera šoka pasiutpolkę“, – sakė miesto vicemeras Justinas Švėgžda.

Jis pažymėjo, kad Raudonojo Kryžiaus savanoriai atliko didelį darbą, Karo pabėgėlių centre registruodami karo pabėgėlius iš Ukrainos, teikdami humanitarinę pagalbą. Vicemeras prisiminė RK savanorių pagalbą žmonėms po gaisro daugiabutyje Aido gatvėje. Organizacija gali sureaguoti operatyviau, Savivaldybės procedūros užtrunka. Juolab, kad į organizaciją galima kreiptis visą parą, o valdiškos institucijos 17 valandą užveria duris.

Skyrių aplankiusi Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Ingrida Damulienė kalbėjo, kad organizacijos savanorių reikalas – užtikrinti pagalbą žmogui, kol į jo problemų sprendimą įsijungs valstybinės institucijos. Pavyzdžiui, globoja namuose vienišą senelį, kol jis buvo apgyvendintas globos namuose.

Pagalba gali prasidėti nuo telefono skambučio numeriu 111

Pokalbyje dalyvavę įstaigų ir organizacijų atstovai akcentavo, kad pagalbos reikia ne tik vienišiems senoliams. Dažnai beviltiškoje situacijoje atsiduria vienišos mamos. Organizacijos savanorių koordinatorė Greta Labanauskaitė-Remeikienė pasakojo apie vakare gautą informaciją apie vieną moterį, kurią staiga paliko vyras su trimis vaikais. Moteris liko be pinigų, be maisto ir su skolomis. Savanoriai veikė greitai. Mama buvo ilgą laiką nevalgiusi, tik vaikus maitino. Buvo nupirkta maisto, būtiniausių daiktų. Vakare sužinota, kad baigėsi kūdikiui skirti mišiniai. Per valandą surinkta apie 200 eurų ir nupirkta kūdikiui mišinių.

Šiaulietė Greta pasakojo savo situaciją. Ji turi negalią, smarkiai silpstant regėjimui neteko darbo. Žiemą liko viena su sūnumi ir be darbo. Nežinojusi, kur kreiptis pagalbos. Draugė pasiūlė paskambinti numeriu 111.„Nedrąsiai paskambinau. Greit man paskambino savanorė. Mes su sūnumi gavome labai daug pagalbos. Man, kaip neįgaliai mamai, tai buvo labai svarbu“, – pasakojo jauna mama.