Naujausios
Radijo ir televizijos muziejus mini trisdešimtmetį
Penktadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Radijo ir televizijos muziejus – paroda paminėjo 30-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejinės parodos atidaryme prisimintos muziejaus ištakos, permaininga istorija.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Pradėjo nuo 900 eksponatų
Lankytojams muziejuje pristatyti ir senieji, ir šių laikų eksponatai – televizoriai, radijo imtuvai, telefonai, gramofonai, patefonai.
Tarp eksponatų – 1925 metų Stasio Brašiškio radijo laboratorijoje sumontuotas pirmasis Lietuvoje radijo imtuvas „Banga“, rankenėle prisukamas tarpukario telefonas, Antrojo pasaulinio karo metų rusų ir vokiečių lauko telefonai.
Eksponuojami ir tradiciškai muziejaus organizuojamo radijo elektronikos konstruktorių konkurso dalyvių darbai.
Jubiliejinės parodos atidaryme dalyvavo muziejaus įkūrėjas, pirmosios ekspozicijos autorius, P. Bugailiškio premijos laureatas Jonas Rimkevičius, ilgametė muziejaus vedėja Genovaitė Žukauskienė, buvusios Šiaulių televizorių gamyklos direktorius, Šiaulių meisto garbės pilietis Povilas Morkūnas, kiti muziejaus entuziastai.
Radijo ir televizijos muziejus Šiauliuose įkurtas 1982 metų gegužės 7 dieną. Veiklą muziejus pradėjo sukaupęs 900 eksponatų, dabar jų saugoma per 6 tūkstančius.
Nuo 1982 metų rugsėjo muziejų globojo Šiaulių televizorių gamykla. 1994 metais Visuomeninis radijo ir televizijos muziejus tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu.
Įkūrė entuziastai
Pasak J. Rimkevičiaus, muziejus buvo įkurtas visuomeniniais pagrindais. Talkino krūvon suburti dar caro laikų, tarpukario šiauliečiai radistai, radijo mėgėjai: Stasys Brašiškis, Balys Tolutis, Vaclovas Stepošaitis, Antanas Laucevičius, Petras Radžiūnas.
„Neskaičiavome nei valandų, nei laiko, nei pinigėlių. Tempėme eksponatus, už juos mokėjome savo lėšomis. Eksponatus rinkome ne sau, o visuomenei“. – sako J. Rimkevičius.
Entuziastas prisimena, kad kai kurie partiniai darbuotojai muziejuje įžvelgdavo antitarybinių elementų.
Pavyzdžiui, sulaukdavo priekaištų, kodėl buržuaziniai radijo aparatai atrodo gražiau nei tarybiniai. Užkliuvo ir Vaclovo Vaizbergo caro laikų radisto mokslo baigimo dokumentas – neva, caro laikais jokio mokslo nebuvę.
„Už antitarybiškumą“ 1983 metais J. Rimkevičius buvo atleistas iš darbo, muziejaus rūpesčiai perduoti G. Žukauskienei – dar vienai entuziastei.
Muziejui pavojus buvo iškilęs Lietuvai atgavus nepriklausomybę: patalpos miesto centre patraukė verslininkų dėmesį.
Ilgametė istorija
Pasak „Aušros“ muziejaus muziejininkės Angelės Milienės, dažnas lankytojas teiraujasi, kodėl Šiauliuose buvo įkurtas Radijo ir televizijos muziejus.
Radijas ir televizorius Šiauliuose turi senas tradicijas. Šiauliuose vyko pirmieji mėgėjiški eksperimentiniai radijo ryšio bandymai, 1924 metais Šiauliuose buvo įkurta S. Brašiškio radijo laboratorija, kurioje sukonstruoti ir pagaminti pirmieji detektoriniai ir lempiniai radijo imtuvai, 1961 metais buvo įkurta televizorių gamykla, kurioje 1963 metais pagaminti pirmieji televizoriai „Temp“, o 1968 metais pradėta gamykloje sukonstruotų nespalvotų televizorių „Tauras“ gamyba.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
JUBILIEJUS: Radijo ir televizijos muziejaus 30-etį paminėjo buvę ir dabartiniai muziejaus darbuotojai, entuziastai.
ĮKŪRĖJAS: „Gaila, kad tokios mažos muziejaus patalpos. Kaip palikau, taip radau. Ačiū Dievui, dar radau“, – sako Radijo ir televizijos muziejaus pradininkas Jonas Rimkevičius.
MUZIKA: Muziejaus eksponatai tebeveikia.
IMTUVAS: Radijo imtuvas „Dubysa“, pagamintas Šiauliuose 1930 metais.
