Naujausios
Profesionaliam kariui vien ginklo nepakanka
Šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą baigtas — Lietuvoje bus profesinė ir savanoriška kariuomenė. Į profesinę karo tarnybą traukia ir šiauliečiai. Pagal šių metų planą jų tarnauti turėtų 65. Kaip ruošiami profesinės karo tarnybos kariai? „Šiaulių krašto“ žurnalistė tai išbandė pati.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Rengia profesionalus
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke šiuo metu tarnauja paskutinieji 484 šauktiniai.
Pasak mokomojo pulko štabo viršininko pulkininko leitenanto Alberto Dapkaus, iš jų 350 mokosi bazinio kurso, po poros mėnesių bus išskirstyti po kariuomenės dalinius. Kiti tarnauja metus ir iš mokomojo pulko išeis į atsargą.
Paskutiniai šauktiniai tarnybą Rukloje baigs kitų metų liepą — jie bus pakeisti profesinės karo tarnybos (PKT) kariais.
Pirmasis PKT eilinių būrys Mokomajame pulke prisiekė šių metų birželį, o iš viso yra prisiekę keturi būriai.
Šiuo metu mokomajame pulke Rukloje yra 97 PKT kariai, atliekantys bazinį kursą.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, krašto apsaugos sistemos institucijose tarnauja per 7600 PKT karių. 2009 metais numatomas maksimalus ribinis skaičius siekia iki 8400, o 2014 metais — iki 8450.
Planuojama, kad ateityje kariuomenė atjaunės, amžiaus vidurkis nuo 34 metų pasislinks iki 25-erių.
Pasak pulkininko Gintauto Zenkevičiaus, vadovaujančiam kariuomenės transformacijos projektui, šiuolaikinėje karyboje nebeužtenka karių, kurie tėra apmokyti naudotis ginklais. Šiuolaikiniam kariui keliami aukštos kvalifikacijos, motyvacijos, gebėjimų reikalavimai.
Pulkininkas pateikė pavyzdį: į Afganistane, Helmando provincijoje tarnaujančius Didžiosios Britanijos karius buvo paleista apie 2 milijonus šūvių, o britų aukos — apie 10 žuvusiųjų. Britų kariai profesionalai, turintys moderniausius įrenginius, tiesiog neleidžia priešui priartėti.
Kariška kasdienybė
Mokomojo pulko atstovas kapitonas Marius Petraitis supažindina su PKT kario dienotvarke. Kariai keliasi 6 valandą, po 10 minučių jų laukia mankšta. Rytinis tualetas, paklota lova, pusryčiai, ir 8 valandą kariai jau stovi rikiuotėje, skambant Lietuvos himnui, pakeliama vėliava.
Iki pietų — pratybų laikas, po pietų pratybos tęsiamos. Po vakarienės kariai turi apie porą valandų laisvo laiko. Devintą valandą vakaro kariai gieda Maironio „Lietuva brangi“, nuleidžiama vėliava.
Po vakarinio patikrinimo ir vakarinio tualeto kariai 10 valandą eina miegoti. Poilsiui skiriamos 8 valandos.
Pasak štabo viršininko pulkininko leitenanto A. Dapkaus, karių bazinis kursas prasideda nuo teorijos: pradedantieji tarnybą supažindinami su statutais, įstatymais, reikalavimais. Po priesaikos prasideda lauko pratybos, vieną kartą per savaitę kariai išeina visai nakčiai mišką, keliauja į naktinius ir dieninius žygius.
Lygiagrečiai vyksta fizinis parengimas. Štabo viršininkas pastebi, kad atėjusiems jaunuoliams ir jaunuolėms trūksta fizinio pasirengimo. Bet kursų pabaigoje jie jau sugeba vykdyti normatyvus.
Paskutinis etapas — „Šlovės takas“, kurį kariai turi įveikti miške praleidę tris paras. Kariai apie 150 metrų distancijoje įveikia 11 kliūčių: bėga, šliaužia, šoka per kliūtis, brenda purvu. Įveikę visas kliūtis, apie 2 kilometrus bėga į mokomąjį pulką, kur pasitinkami plojimais. Taip keliama karių motyvacija.
Kitą dieną kariams įteikiami diplomai, jie išvažiuoja į dalinius tęsti savo tarnybos.
Merginos — imlesnės
A. Dapkus pastebi, jog PKT kariai nuo šauktinių skiriasi aukštesne parengimo kokybe, nes pastarieji mokosi daugiau elementų nei šauktiniai.
Be to, skiriasi ir motyvacija — PKT kariai ateina žinodami, ko siekia, jiems suteikiamos socialinės garantijos, mokamas atlyginimas.
Pasak A. Dapkaus, ne visi jaunuoliai ištveria trijų mėnesių bazinį pasirengimo kursą. Iki 20 procentų karių noras tarnauti pasibaigia dėl sveikatos, motyvacijos stokos. Kariai atkrenta įvairiose fazėse — nuo pirmos iki paskutinės savaitės. Merginos labiau motyvuotos nei vaikinai. Jos imlesnės, labiau stengiasi, turi daugiau užsispyrimo, tarnybą labiau vertina nei vaikinai.
Nors, priklausomai nuo komplektacijos, kuprinė sveria apie 30 kilogramų, merginoms nuolaidų nedaroma: jos pačios turi nešti ir kuprinę, ir ginklą.
Bet šiuo metu tarnaujantys PKT kariai prisipažino kartais padedantys merginoms — kad paskui nereikėtų nešti ir jų pačių.
Vieną karišką parą išbandėme ir mes. Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės organizuotose pratybose su būsimais PKT kariais šaudėme ginklais AK-4 MT, su šarvuočiais M113A1 vykome į Gaižiūnų poligono šaudyklą, kur dalyvavome kovinio šaudymo, treniruočių su dujokaukėmis — ABC pratybose. Naktį teko įveikti Lomenos upelį, apsirišus virvėmis ir užsikabinus už lyno karabinu, įsirengti stovyklą, vykdyti žvalgybos, sargybos užduotis, užpuolus stovyklą, atsitraukti. Ištvermės žygio pabaiga — „Šlovės takas“.
Įtakos turėjo krizė
Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Panevėžio karo prievolės centro teritorinio Šiaulių skyriaus vedėjas kapitonas Alvydas Badaukis sako, kad Šiaulių skyrius metinį PKT planą, kuriame numatyti 65 kariai, yra jau beveik įvykdęs.
Nors į profesinę karo tarnybą priimami ir asmenys, turintys pagrindinį išsilavinimą, pasak A. Badaukio, daliniai dažnai prašo turinčiųjų ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą turintieji kol kas ateina retai. Amžiaus vidurkis — apie 20 metų.
„Situacija — geresnė nei tikėjomės. Viena iš priežasčių — žmonės gali tarnauti Oro gynybos batalione Radviliškyje, nes dauguma jaunuolių nori tarnauti arčiau gyvenamosios vietos. Antra priežastis — atsiliepė ekonominė krizė, žmonės renkasi darbą, kuris suteikia didesnes socialines garantijas, užtikrintą atlyginimą“, — sako A. Badaukis.
IŠBANDYMAS: Viena iš „Šlovės tako“ užduočių — išbandymas purvu.
DRAUGYSTĖ: Brendant purvu, prireikia partnerio pagalbos.
TAIKLUMAS: Kovinis šaudymas gulint — iš 25 metrų.
DŪMAI: Užduočiai apsunkinti — dūmų uždanga.
BUTINYBĖ: Kuprinė — neatskiriama kario gyvenimo dalis. Priklausomai nuo komplektacijos, sveria iki 30 kilogramų.
UŽDUOTIS: Permirkus purve drabužiams, nušliuožti slidžiu rąstu — ne taip paprasta.
Augusto DIDŽGALVIO nuotr.
SITUACIJA: Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Panevėžio karo prievolės centro teritorinio Šiaulių skyriaus vedėjas kapitonas Alvydas Badaukis sako, kad būsimieji kariai kariuomenę renkasi ir dėl ekonominės situacijos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
išnaša: „Paskutinis etapas — “Šlovės takas“, kurį kariai turi įveikti miške praleidę tris paras. Kariai apie 150 metrų distancijoje įveikia 11 kliūčių: bėga, šliaužia, šoka per kliūtis, brenda purvu, lydimi imitacinių šūvių, dūmų atakų. Įveikę visas kliūtis, apie 2 kilometrus bėga į mokomąjį pulką, kur pasitinkami plojimais.
