Naujausios
Privati pelkė: šeimininkams reikia pagalbos
Šiaulėnuose gyvenantis Algirdas Aleksiejus Kelmės rajone, baigtame eksploatuoti Tytuvėnų Tyrelio durpyne, turi žemės. Čia aukštuose švendrynuose veisiasi vilkai, pelkėse plaukioja ūdros, peri gervės, antys ir žąsys, knibžda visokiausios gyvybės.
Tuose plotuose ūkinės veiklos nevykdantis šiaulėniškis norėtų tikslingai panaudoti savo žemę, paversdamas ją unikaliu gamtos kampeliu. Pats neturi tiek lėšų. O valstybė kol kas menkai tepadėjo, nes žemė – privati.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvūnų rojus
Žemės Tyrelio pelkėse Algirdas Aleksiejus gavo pagal Valstiečių ūkio įstatymą. Tačiau čia negali vykdyti žemės ūkio veiklos. Gali tik su šeimos nariais ir draugais mėgautis natūralia gamta, stebėti, kas veisiasi ir kaip gyvena jo pelkėse, kurios sudaro apie 30 hektarų viso jo žemės ploto.
Bebrai tuos vandens telkinius dar pagilina. Vandeniu mėgaujasi ūdros.
Čia užsiveisė galybė gervių. Ūkininkas pastebėjo ir jūrinį erelį. Jis gaudo žuvį vandens telkiniuose. Atsiranda ančių, žąsų. Pailsėti čia nutupia į šiltesnes Europos šalis skrendantys paukščiai.
„Kartais išgirstu baublį. Baubia kaip bulius, o paukštis už vištą mažesnis, – stebisi šlapžemių šeimininkas. – Šis paukštis įrašytas į Raudonąją knygą. Durpyno teritorijoje pradėjo augti ir pataisai. Kai atvažiuoja svečių, visada nuvežu pasigrožėti natūralia gamta. Visi aikčioja iš nuostabos.“
Ponas Algirdas pasakoja, jog žmogaus aukščio švendrynuose gyvena vilkai. Šiuo metu jų yra apie penkis. Viena gauja. Švendrynuose jie veda vaikus.
Pelkėse ramesni vaikšto briedžiai, elniai, stirnos. Čia sunku patekti brakonieriams. Į pelkynus taip paprastai neįvažiuosi. Padaryti užtvarai.
Norėtų apsaugoti gamtą
A. Aleksiejus sako jau visą dešimtmetį ieškąs būdų, kaip tikslingai panaudoti savo žemę ir išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį.
Kreipiasi į valstybines institucijas, kalbina aplinkosaugininkus. Tačiau konkrečios pagalbos nesulaukia.
„Pavyzdžiui, tetervinas peri vaikus ant žemės. Ateina usūrinis šuo, suėda ir motiną, ir jos mažylius, o jeigu jie dar neišperėti, – kiaušinius, – apgailestauja Tyrelio šeimininkas. – Reikėtų padaryti saleles, kad paukščiai galėtų ramiai perėti ir nebijotų plėšrūnų. Sutvarkyti visą pelkių sistemą. Norėčiau padaryti apžvalginius takus. Tačiau ką aš galiu padaryti, būdamas pensininkas? Nebent lizdavietes? Be to, bijau, kad ką nors darydamas savo nuožiūra nepakenkčiau gamtai. Norėčiau, kad atvažiuotų mokslininkai ar gamtininkai. Kad specialistai patartų, ką čia galima daryti, ko ne.“
A. Aleksiejus sako, jog to reikėtų ne jam vienam. Yra dar keturi šlapžemių šeimininkai. Visi drauge valdo 300 hektarų. Tai didžiulis natūraliai gamtai padovanotas plotas.
Vieno ploto šeimininkas vežasi iš Sibiro kurtinius ir veisia.
Kiti šeimininkai – jauni – jie galėtų puoselėti natūralios gamtos kampelį, jeigu kas nors patartų, kaip tą daryti.
Pelkėje nei sėsi, nei pjausi
Ponas Algirdas dalyvauja šlapžemių programoje. Išmokas gauna už tai, kad savo pelkes nušienauja, išpjauna nereikalingus krūmus. Apčiuopiamos naudos tokie žemės plotai neduoda. Joje nei sėsi, nei šienausi, nei grybausi, nei uogausi.
Ir medžioti čia negalima. Išbaidysi retus paukščius ir gyvūnus. Pelkė nemėgsta triukšmo.
Tokius plotus gali laikyti tik veistis žvėrims ir kaip natūralios gamtos kampelį, kurį paskirtum visuomenės poreikiams.
Dėl visuomenės poreikių, ūkininko nuomone, galėtų ką nors padaryti ir valstybė.
Paklaustas, ar nerašė projektų Europai, ar neprašė paramos pelkėms sutvarkyti, A.Aleksiejus tvirtino nenorįs įsivelti į tokius cirkus senatvėje.
Jam keistai atrodo, kai žmonės už Europos paramą pastato kaimo turizmo sodybą vidury kviečių lauko. Praeina penkeri metai, tuomet sodybos lieka jų asmeniniams poreikiams. „Nenoriu tokių apgaulių“, – nukirto.
Kliūtis – privati nuosavybė
Puikiai A. Aleksiejaus problemas ir jo norus žinantis Tytuvėnų regioninio parko direktorius Vytautas Stonys redakcijai sakė, jog valstybė negali skirti paramos privačioms valdoms sutvarkyti. Kyla problema dėl rezultatų tęstinumo.
Galbūt mūsų įstatymai padėti privačių teritorijų savininkams išsaugoti unikalius gamtos kampelius neleidžia ir todėl, kad Lietuvoje išlikę dar labai daug natūralios gamtos.
Visuomeninės paskirties teritorijos tvarkomos. Antai prie Epušio ežero sutvarkyta 28 hektarų teritorija. Tačiau ten valstybės žemė.
Galimybių yra
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algis Klimavičius „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog šlapžemių programa, kurioje dalyvauja ūkininkas, yra nebloga.
Ir parama nėra maža, ateityje gali dar didėti. Tik kol kas ji nėra populiari, nes neatsiperka tokių teritorijų priežiūrai reikalingos išlaidos.
A. Klimavičiaus nuomone, jeigu pelkėse peri tetervinai, nebūtų gerai, jei ten masiškai lankytųsi žmonės.
Jeigu ši teritorija įtraukta į rekreacines zonas, galima rekreacinė įranga, tokia kaip apžvalgos takai, tilteliai.
Yra galimybių gauti paramą iš Kaimo plėtros programos. Galima dalyvauti „Natūros“ programoje.
Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės administratorė Nelė Želvienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog privačios žemės savininkas galėtų gauti paramą ir iš Vietos veiklos grupių 2014–2020 metų programos.
Šiuo metu kaip tik kuriama strategija. Jeigu A. Aleksiejus kreiptųsi į Vietos veiklos grupę ir išdėstytų savo poreikius, jo idėja būtų įtraukta į strategijos programą, vėliau galėtų teikti projektą ir, jeigu jis atitiks kaimo plėtros programą, turės galimybę gauti paramą.
Vytauto STONIO nuotr.
GYVYBĖ: Algirdas Aleksiejus sako, jog Tyrelio pelkėse knibžda įvairiausios gyvybės. Veisiasi į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai, auga pataisai, gyvena penki vilkai.
Autorės nuotr.
ŠEIMININKAS: Šiaulėnų gyventojas Algirdas Aleksiejus norėtų šeimininkiškai tvarkytis ir pelkėse, kurios jam kaip ūkininkui neduoda jokios naudos. Tačiau neišsiverčia be specialistų patarimų ir valstybės paramos.
ŠLAPŽEMĖS: 300 hektarų šlapžemių, kurios atsirado išeksploatuoto Tyrelių durpyno teritorijoje, priklauso keliems savininkams. Jie norėtų tikslingai panaudoti savo žemę.
AUGMENIJA: Šlapžemėse stebina retų augalų gausybė.
VAIZDAI: Gražus Tyrelio pelkių kraštovaizdis galėtų tarnauti platesniam žmonių ratui.
