Naujausios
Privačios kolekcijos dovanojamos tyliai
Be fotografo, filokartisto Antano Dilio Šiauliuose nebūtų Fotografijos muziejaus, be gamtininko Stasio Gliaudžio miestas neturėtų Botanikos sodo ir Zoologijos muziejaus. Kolekcininkai dešimtmečiais kauptą lobį dovanoja ir kukliai nutyli, kiek jie patys įkainotų savo patirtį, darbą ir išleistus pinigus.
Angelė MOCKUTĖ
angele@skrastas.lt
Fotografijos muziejus konkurentų neturi
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyrius skaičiuoja 35-erius metus. Bet Vilija Ulinskytė, Fotografijos skyriaus vedėja, primena, jog muziejaus pradžia senesnė — kai 1963 metais į Šiaulius atvyko anykštėnas, jaunas ELTOS fotokorespondentas Antanas Dilys.
Tuo metu aktyviai veikusios Šiaulių fotosekcijos veikla buvo prigesusi. A. Dilys greitai pritapo prie fotografų bendruomenės. Jau po trejų metų A. Dilio suburtas fotoklubas Šiauliuose pakvietė į pirmąją parodą. Atgijo seminarai, paskaitos. 1969 metais surengta ir pirmoji Lietuvos fotomenininkų paroda. Joje A. Dilys atskleidė idėją steigti Fotografijos muziejų.
Oficiali muziejaus įsteigimo data yra 1973-ųjų gegužės 25-oji. Pradžioje jis buvo prisglaudęs „Aušros“ muziejaus patalpose.
„A. Dilio sumanytas ir Šiauliuose įkurtas Fotografijos muziejus buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvoje ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Lietuvoje iki šiol jis yra vienintelis“, — sakė V. Ulinskytė.
„Niekada nebuvau biznierius“
76-erių A. Dilys fotografijai paskyrė bemaž penkis dešimtmečius. Menininkas artu su sūnumi Raimondu 2000-aisiais Šiaulių „Aušros“ muziejui padovanojo 60 tūkstančių atvirukų kolekciją, kuri davė pradžią muziejuje suformuoti atskirą Atvirukų rinkinį.
Paskutinis gražus A. Dilio gestas — prieš ketvertą metų Fotografijos muziejui dovanoti 45 tūkstančiai negatyvų, kuriuose užfiksuota kelių dešimčių metų kasdieninio Lietuvos gyvenimo kronika.
Pats fotografas savo nuopelnų nesureikšmina. Ar jie ryškūs, palieka spręsti kitiems.
„Toks esu. Kaltininkai — tėtis su mama. Jie buvo labai darbštūs. Tai yra ir mano genuose, — kukliai sako. — Atvirukų kolekcijoje yra labai vertingų eksponatų, jie turi savo piniginę vertę. Bet ne man būti biznieriumi. Niekada juo nebuvau.“
Apibendrindama fotomenininko nuopelnus, V. Ulinskytė svarstė: vienų būtis yra pasiduoti istorijos tėkmei, kitų — kurti istoriją. A. Dilys kuria istoriją.
Drugius, vabzdžius ir kitas grožybes — į muziejų
Stasys Gliaudys, ilgametis Šiaulių universiteto Gamtos didaktikos katedros dėstytojas Šiauliams padovanojo dvi vertybes — Botanikos sodą ir Zoologijos muziejų.
Botanikos sodą (pradžioje — biologijos stotį) prieš 45-erius metus pradėjo kurti pustrečio hektaro dirvonuojančioje kaimo žemėje. Jam padėjo ir tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto studentai.
Lyg to būtų maža, gamtininkas laiko rado ir kitam pomėgiui — Šiaulių ir Kelmės apylinkėse gaudė vabzdžius, rinko drugius. Kolekcijas talpino į dėžutes, kruopščiai sistemino. „Sirgo“ ir kriauklių liga, jas už kuklias asmenines santaupas pirkdavo Klaipėdoje iš jūreivių. Iš čia vežėsi ir krabus, koralus.
Turtą kaupęs namuose, 2000-aisiais universitete įsteigė Zoologijos muziejų. Toks muziejus Lietuvoje yra ketvirtas.
S. Gliaudys vardija eksponatus: moliuskų apie 1010 rūšių (iš jų 77 yra iš Lietuvos); įvairių vabzdžių su drugiais — apie tūkstantis rūšių (rečiausias vabzdys — didysis ąžuolinis ūsuotis, kurio Lietuvoje yra tik trys egzemplioriai).
Lentynose rikiuojasi įspūdinga kriauklių, koralų kolekcija, paukščių kiaušiniai. Nuo lentynų žvelgia arti 200 paukščių rūšių. Jie atsirado bendradarbiaujant su Kauno Tado Ivanausko muziejumi. Yra apie 30 žinduolių rūšių — ne tik ūsūrinis šuo, burundukas, audinė, bet ir afrikos leopardinė katė.
„Esu proletaras“
Savo nuopelnų S. Gliaudys taip pat nesureikšmina. Darė tai, kas buvo įdomu, naudinga ateities kartoms. Neskaičiavo laiko, eksponatams išleistų pinigų, nesirūpino asmenine gerove.
Sužinojęs, kad Akmenės rajono savivaldybė privataus kolekcionieriaus drugelių kolekciją iš palikuonių įsigijo už 50 tūkstančių litų, sukluso ir paklausė, kur akmeniškiai drugelius laikys?
Smalsu buvo išgirsti, kiek pinigais verti S. Gliaudžio vabalai, drugai, kriauklės?
„Ne piniguose laimė. Esu patenkintas tuo, ką darau“, — išsisuko nuo atsakymo, tačiau išsitarė, kad jo kolekcijomis domėjosi ir privatūs kolekcionieriai.
Tik nieko neparduoda: įdėta daug darbo, yra nemenkas studentų indėlis, neleidžia sąžinė. „Esu prie proletarų“, — paskutinė priežastis. Jam prasmingiau dar būti reikalingu muziejuje — čia jis iškviečiamas, kai ateina moksleivių ekskursijos.
Gamtininkui liko dar viena svarbi misija — parašyti daiktų dovanojimo aktą. „Pasirašysiu“, — patikina.
Architektas dovanojo tėvo relikviją
Šiaulietis architektas Remigijus Jurėla Radijo ir televizijos muziejui praėjusį lapkritį dovanojo tėvo Antano Jurėlos 1953— 1954 metais sukonstruotą magnetofoną. Architekto žiniomis, Šiauliuose tai buvo antrasis magnetofonas, sukonstruotas pagal rusiško magnetofono „Dniepr“ radijo žurnaluose spausdintas schemas.
„Kai tėvų nebeliko, nutariau atiduoti muziejui. Kas iš to, jei jį turėsiu tik aš? Jei toks daiktas anuo metu Šiauliuose buvo tik antras, tai jau yra istorija, o ne vieno žmogaus reikalas“, — mano R. Jurėla. Kolekcionieriams nesiūlė — jie iš senienos padarytų biznį.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja vedėja Genovaitė Žukauskienė sako, jog senesnė vaizdo ir garso technika yra retenybė.
„Eksponatus dovanojančius žmones gerbiame. Mums ypač svarbūs daiktai, kurie konstruoti ne fabrikuose, nes iš kitur nusipirkti ir parsivežti galėjo daugelis“, — sakė G. Žukauskienė. Ji priminė, kad Šiaulių radijo ir televizijos muziejus atsirado iš privačios iniciatyvos.
1978 metais pirmąją ekspoziciją kartu su kitais kolekcionieriais surengė muziejaus įkūrėjas šiaulietis Jonas Rinkevičius. Pirmoje parodoje buvo 315 eksponatų. Muziejus įkurtas 1982 metais.
„Atsiranda patriotų, norinčių, kad seni daiktai litų Lietuvoje, kad vaikaičai pamatytų tai, ką naudojo seneliai. Tai yra dvasiniai dalykai. Ne viską nupirksi už pinigus“, — sako G. Žukauskienė.
Iš oro niekas neatsiranda
1980 metais įkurtame Dviračių muziejuje yra penkiolika privačių asmenų dovanotų eksponatų. Paskutinysis dovanotas prieš keletą metų — Taikos žygio organizatoriaus, vilniečio Sigito Kučo dviratis, kuriuo jis 1998— 2000 metais apvažiavo pasaulį. Dviratis yra su kelionmaišiais ir kita žygyje būtina amunicija.
Vyriausiasis muziejininkas Algirdas Zaukas sako nepasikuklinęs žygeivio paprašyti tokios dovanos. S. Kučas sutiko, nes šiauliečiai vieninteliai teturi tokį muziejų.
„Tokių žmonių nėra daug. Jie nori įprasminti dviračio populiarinimo idėją, įspūdžiais dalytis su visais“, — mano A. Zaukas.
Pradžia „Aušros“ muziejui
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza sako, jog ir “Aušros“ muziejus 1923 metų kovo 11 dieną įkurtas iniciatoriaus ir ilgamečio globėjo teisininko Pelikso Bugailiškio dėka: “Kolekcijos pagrindą sudarė steigėjų dovanoti eksponatai. Tarpukario laikų kultūrinė institucija buvo jungtis steigtis kitiems padaliniams“.
Kiek Šiaulių „Aušros“ muziejui metams skiriama eksponatams įsigyti?
„Jų neskiriama. Ieškome patys. Eksponatams įsigyti skiriame dalį iš renginių uždirbtų lėšų. Dabar įvairių antikvarinių daiktų iš visos Lietuvos turime susirinkę už 50 tūkstančių litų. Žmonės laukia pinigų. Pinigams surasti turime kokį pusmetį“, — konstatavo Šiaulių “Aušros“ muziejaus direktorius.
Pasak R. Balzos, eksponatų siūlantiems žmonėms stengiamasi atsilyginti visaip — pinigais, muziejaus leidiniais, suvenyrais, kvietimais į renginius.
„Žmogus sako, kad už muziejui siūlomą daiktą antikvaro supirkėjas siūlė šimtą litų. Mes galime pasiūlyti gal 20 litų. Žmogus sutinka — geriau mažiau, bet daiktas lieka Šiauliuose, muziejui.“
citata:
Atvirukų kolekcijoje yra labai vertingų eksponatų, jie turi savo piniginę vertę. Bet ne man būti biznieriumi. Niekada juo nebuvau.
DVIRATIS: Šiaulių dviračių muziejaus vyriausiasis muziejininkas Algirdas Zaukas rodo dviratį, kuriuo Sigitas Kučas aplėkė pasaulį.
ĮKŪRĖJAS: Šiaulių fotografijos muziejaus įkūrėjas Antanas Dilys 2004 metais muziejui dovanojo 45 tūkstančių negatyvų.
DOVANA: Technikos istorijos skyriaus vedėja Genovaitė Žukauskienė rodo paskutinę dovaną — savadaris magnetofonas ir stiprintuvas bus eksponuojamas vasarį.
PATRIOTAS: Gamtininkas Stasys Gliaudys gyvenimą paskyrė gamtai.
EKSPONATAI: Ši katytė universiteto Zoologijos muziejuje nepaprasta — afrikos leopardinė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
