Naujausios
Sutartis su statybininkais pratęsta dar pusmečiui
Savivaldybė krovos aikštelės statybą pradėjo neužsitikrinusi finansavimo šaltinių, todėl šiandien patiria sunkumų įgyvendinti šį projektą. Nors krovos aikštelė turėjo būti užbaigta dar šiais metais, Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis spaudos konferencijoje pranešė, kad rangos sutartį su įmone teks pratęsti dar pusmečiui, nes neturi iš ko atsiskaityti su rangovu.
Darbų jau atlikta ir apmokėta už 6,6 milijono eurų. A. Bartulis pasakojo, kad 2 milijonus eurų Savivaldybė jau yra įsiskolinusi UAB „Aukstata“ už atliktus darbus ir kita tiek dar trūksta darbams pabaigti.
Direktorius neslėpė, kad tikėjosi finansavimo iš Vyriausybės, tačiau ministerijų biudžetai šįmet jau yra išskirstyti ir lėšų Šiaulių projektui jos neskyrė. Savivaldybė šių metų projekte lėšų krovos aikštelei taip pat nebeturi.
Anot A. Bartulio, Krašto apsaugos ministerija, iš pradžių tikinusi, kad šis objektas juos domina, vėliau savo poziciją pakeitė. Ministerija atsiuntė Savivaldybei raštą dėl lėšų skyrimo krovos aikštelei įrengti. Jame rašė: „Geležinkelio atšaka į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę jau yra nutiesta ir visiškai patenkina Lietuvos kariuomenės bei užsienio partnerių poreikius. Taip pat norime pažymėti, kad karinėms reikmėms gali būti panaudota bet kuri civilinė susisiekimo infrastruktūra.“
Administracijos vadovas patvirtino, kad geležinkelio vėžei atstatyti iš Vyriausybės gavo lėšų: pirmajam etapui 2,8 milijono eurų, antrajam – 5,4 milijono, tačiau krovos aikštelė kol kas statoma tik miesto biudžeto lėšomis.
A. Bartulis vylėsi, kad iki gruodžio vidurio krovos aikštelės statyba bus baigta, tačiau dar šešiems 2024 metų mėnesiams pratęsta rangos sutartis leis lėšų darbams apmokėti ieškoti jau kitų metų biudžete. Gal jų kitų metų biudžetuose paieškos ir ministerijos.
„Aišku, mes toliau vedame konsultacijas su rangovu. Labai norėtume, kad iki technologinės pertraukos (gruodžio 15 dienos) pavyktų šį objektą pabaigti rangovo lėšomis. Į 2024 metus persikeltų atsiskaitymo su rangovu problema“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius.
Verslui svarbu paslaugų įkainiai
Jis pabrėžė, kad viešasis logistikos centras sąmoningai kuriamas LEZ'o teritorijoje, nes čia pat yra pramoninis parkas, Šiaulių oro uostas.
Septynias laisvąsias ekonomines zonas įkūrė valstybė Seimo priimtais įstatymais. A. Bartulis akcentavo, kad per LEZ yra kuriamas valstybės ekonominis potencialas, todėl prie jų infrastruktūros vystymo turi prisidėti pati valstybė. Į sukurtas teritorijas ateina verslas, kuris kuria darbo vietas, moka mokesčius.
Savivaldybės vadovai kol kas mini tik vieną įmonę – gegužės mėnesį pramoniniame parke įsikūrusią „Ltintus“, kuri per dieną išveža 4 jūrinius konteinerius produkcijos į Klaipėdos jūrų uostą.
Jo manymu, jūrinių konteinerių gabenimas į Klaipėdos jūrų uostą yra reali nauja logistikos schema. Miglotai kalbėjo apie įvertintą bendradarbiavimą su Susisiekimo ministerija.
„Tai nėra kažkoks Šiaulių prisigalvotas iššūkis, o nuosekli bendradarbiavimo su centrine valdžia išdava“, – dėstė A. Bartulis.
Jis lygino situaciją su Šiaulių oro uosto infrastruktūra, į kurią Savivaldybė nusprendė investuoti per 10 milijonų eurų, tačiau vėliau dalį šios finansinės naštos perėmė valstybė, skyrusi lėšų. Skirtumas tik toks, kad investicijos oro uoste pradėtos atsiliepiant į konkretų verslo poreikį, kuris pareiškė, kad investuos oro uoste, jei Savivaldybė įrengs reikalingą infrastruktūrą. Viešąjį logistikos centrą įrenginėti Savivaldybė ėmėsi nežinodama aiškaus jo poreikio.
Paklausus, ar jau išsiaiškino realų vėžės ir krovos aikštelės poreikį kroviniams gabenti, apklausus pramoniniame parke, LEZ'e įsikūrusias įmones, A. Bartulis aiškino, kad pristačius verslui šį objektą, „verslas iš principo pasakė, kad jiems tai galėtų būti įdomu“. Tačiau verslo įmonių atstovai esą aiškino, kad viskas priklausys nuo paslaugos įkainių. Jei verslui labiau apsimokės į Klaipėdą vežti krovinius traukiniu nei krovininiu autotransportu, tai jie šia infrastruktūra naudosis.
„Mes dabar su Šiaulių oro uostu renkame informaciją, kiek dar galėtų būti potencialių šios infrastruktūros naudotojų. Iš turimos informacijos nekyla abejonių, kad šita logistine schema verslas naudosis. Klausimas tik toks, kiek mes patraukliai suformuosime tą kainodarą“, – komentavo A. Bartulis.
Pabaigus statybas bus sprendžiama, kas naująjį viešąjį logistikos centrą valdys. Savivaldybės administracijos direktorius vardijo net tris galimybes: tai bendradarbiavimas su „Lietuvos geležinkeliais“, konkurso būdu parinktas operatorius iš verslo įmonių arba ir šią veiklą vykdytų Šiaulių oro uostas. Jis dabar įpareigotas surinkti informaciją apie visas tris galimybes.
