
Naujausios
Prisiminė savaitraštį „Atgimimas“
Ketvirtadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas-diskusija savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui paminėti. Pristatytas ir šiai progai išleistas specialus „Sąjūdžio Atgimimo“ numeris.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Rizikavo pasirašyti
Pirmasis „Atgimimo“ numeris išėjo 1988 metų rugsėjo 16 dieną. Laikraščio redakcinę kolegiją sudarė redaktorius Romualdas Ozolas, Antanas Buračas, Virgilijus Čepaitis, Bronius Genzelis, Vytautas Landsbergis, Justinas Marcinkevičius, Zigmas Vaišvila.
Pirmasis laikraštis buvo išleistas 30 tūkstančių egzempliorių tiražu.
Į savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui paminėti skirtą susitikimą atvyko buvę R. Ozolo bendražygiai – publicistas Linas Virginijus Medelis, literatūros redaktorius Antanas Rybelis, žurnalistė, rašytoja Audronė Urbonaitė.
Linas V. Medelis yra ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui ir Romualdo Ozolo gimimo 80-mečiui skirto laikraščio „Sąjūdžio Atgimimas“ redaktorius (redakcinė kolegija: A. Buračas, B. Genzelis, Romas Pakalnis, Vytautas J. Bubnys, Arūnas Gumuliauskas, Romas Gudaitis, Albertas Sinevičius).
Savaitraščio „Atgimimas“ pradžia susijusi su politinės ir mokslinės literatūros leidykla „Mintis“. R. Ozolas tuo metu buvo leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Šią leidyklą R. Ozolas yra pavadinęs „Atgimimo“ gimtaviete“.
A. Rybelis 1988 metais buvo „Minties“ leidyklos filosofinės literatūros redakcijos vedėjas.
„Sovietmečiu ne taip lengva buvo pradėti leisti laikraštį be valdžios sutikimo ir Maskvos leidimo. Nuo Sąjūdžio susikūrimo buvo praėję trys mėnesiai. „Atgimimas“ buvo R. Ozolo idėja ir iniciatyva – pradėti leisti kaip eilinį „Minties“ leidyklos leidinį“, – prisiminė A. Rybelis. Didžiausias krūvis teko filosofijos redakcijai, bet prie leidimo prisidėjo visi, kas galėjo.
„Kai numeris, knyga, atskiras leidinys leidykloje išeina, turi būti patvirtintas leidyklos vadovybės. Leidykloje paprastai dirbdavo žmonės, paskirti iš Centro Komiteto, patikimi valdžios atstovai. Dėl „Atgimimo“ jie R. Ozolui neprieštaravo, nesakė, nei „taip“, nei „ne“. Bet kai išėjo numeris, spaustuvė neatiduoda be parašo tiražo. O kai reikia pasirašyti, dingo ir vyriausias leidyklos redaktorius, ir direktorius, R. Ozolas, kai prasidėjo Sąjūdis, buvo nesugaunamas leidykloje. Rizikavau pats ir pasirašiau“, – sakė A. Rybelis.
Šimtatūkstantinis tiražas
A. Urbonaitė „Atgimime“ dirbo nuo antro numerio, buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.
Prisimena leidybinį „bardaką“ – žurnalistė atėjo iš struktūros – Lietuvos televizijos, dirbo „Kalba Vilnius“ redakcijoje, ten buvo mašininkės, redaktorius, korektoriai, stilistai, buvo aišku, kelintą valandą koks darbas turi būti padarytas.
Leidyklos žmonės buvo pripratę prie akademinio lėto darbo, o ne žurnalistinio greičio „čia ir dabar“.
„Išgirstu, kad A. Rybelis yra legenda, drąsuolis, išmintinguolis. R. Ozolo dar akyse nesu mačiusi – tik žinau, kad jis mane pakvietė“, – pirmus įspūdžius prisiminė A. Urbonaitė.
Leidykloje žurnalistė rado ir Liubą Čiornają, kuri rengė pirmąjį rusišką „Atgimimo“ numerį.
A. Urbonaitė prisiminė, kaip R. Ozolas pateikė projekto matmenis apie gimtąją kalbą – vien dokumentus: „Dokumentinė kalba nėra žurnalistinis tekstas, o jie įsivaizduoja, kad padarys laikraštį!“
Į pagalbą ji pasikvietė „Kalba Vilnius“ mašininkes ir Gintarą Radvilą.
Mašininkės pro televizijos patalpose budinčius milicininkus atspausdintus įstatymų projektus nešdavosi paslapčia, rizikuodamos prarasti darbą.
Pasak A. Urbonaitės, be „Kalba Vilnius“ darbuotojų paramos „Atgimimas“ nebūtų išėjęs.
Darbas virė ne tik dienomis, bet ir naktimis.
„Labai greit paaiškėjo, kad aš netempiu iki redaktoriaus pavaduotojo, – sakė A. Urbonaitė – Neturėjau redagavimo įgūdžių, turėjau daugiau žurnalistinio maišto, drąsos. Ir labai greit supratau, kad V. Landsbergis ir R. Ozolas taps mirtinais priešais.“
L. V. Medelis į „Atgimimą“ atėjo iš žurnalo „Jaunimo gretos“ redakcijos.
Pirmoji užduotis buvo rasti popieriaus ir perkelti redakciją iš Z. Sierakausko gatvės į Pylimo.
Didžiausias L. V. Medeliui išlikęs įspūdis – maišai laiškų. Ateidavo ne tik skundai, kritika – buvo labai daug dainų, eilėraščių. L. V. Medeliui labai gaila, kad laiškai nebuvo išsaugoti.
A. Urbonaitės skaičiavimu, per dieną redakciją pasiekdavo šeši bulviniai maišai korespondencijos. Žmonės aukodavo lėšų, net valgyti atnešdavo.
„Atgimimo“ laikraštis buvo itin populiarus. Iki 100 tūkstančių egzempliorių išaugęs tiražas ištirpdavo ir dar būdavo dauginamas dauginimo aparatais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nemokamas leidinys „Sąjūdžio Atgimimas“ išleistas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui ir Romualdo Ozolo gimimo 80-mečiui paminėti.
Į savaitraščio „Atgimimas“ 30-mečiui paminėti skirtą susitikimą atvyko buvę R. Ozolo bendražygiai (iš kairės): žurnalistė, rašytoja Audronė Urbonaitė, publicistas Linas Virginijus Medelis, literatūros redaktorius Antanas Rybelis. Renginį pristatė bibliotekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Roma Baristaitė.