Naujausios
Prisikėlimo aikštėje norima prikelti seną idėją
Modernų muziejų ir galeriją siūloma statyti Prisikėlimo aikštėje, priešais dabartinę Šiaulių kolegiją. Statybų pradžiai pinigų planuojama gauti pardavus vieną „Aušros“ muziejaus pastatą ir sklypą.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
„Laikinumas“ tęsiasi 85 metus
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos manymu, miestas niekada neturėjo miesto istoriją reprezentuojančios muziejinės ekspozicijos.
Šiaulių „Aušros“ muziejus buvo įkurtas 1923 metais, miesto visuomenė po kelerių metų pradėjo mąstyti, kad reikia statyti muziejaus rūmus ir biblioteką.
Tuometiniai Šiauliai konkuravo su Kaunu, kuris pradėjo statyti Vytauto Didžiojo karo muziejų. Modernūs Šiaulių muziejaus rūmai turėjo išdygti Zubovų parke, grafai parką dovanojo miestui. Zubovai pageidavo, kad jų dovanotame sklype būtų pastatytas muziejus ir bibliotekos rūmai. Architektas Vladas Bitė pradėjo projektuoti pastatą, jis turėjo stovėti, kur dabar yra „Aušros“ skulptūra.
1931 metais išrinkta nauja miesto valdžia pasakė, kad muziejus palauks, nes dar ne visos mokyklos sutvarkytos, nesuremontuotos gatvės.
„Aušros“ muziejus “laikinai“ prisiglaudė Aušros alėjos 47 name. Pradžioje ne visas pastatas priklausė muziejui. Šiame pastate turėjo įsikurti mokykla.
Vėl apie muziejaus rūmus pradėta kalbėti 1989 metais. Miesto architektai pradėjo ieškoti vietos, kurioje galima statyti naujuosius rūmus. Buvo kalbama, kad muziejus gali atsirasti buvusioje čiuožykloje, šalia Kaštonų alėjos. Antra mintis — renovuoti Aušros alėjos rūmus. Dar viena mintis — tuometinė Pergalės aikštė (dabar Prisikėlimo). Buvo galvota, kad reikėtų iškraustyti buvusį politechnikumą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, bet kokie muziejaus statymo darbai buvo nustoti svarstyti. Apie naują muziejų prabilta dabar. Pasiūlymas — priešais buvusi technikumą Prisikėlimo aikštėje pastatyti daugiafunkcinį pastatą, kuriame būtų galima nuolatos eksponuoti istorinius ir šiuolaikinių šiauliečių dailininkų darbus bei rengti aukšto lygio tarptautines parodas, tarptautinius bendradarbiavimo projektus, kuriems keliami labai griežti patalpų specializuotos įrangos ir apsaugos reikalavimai.
Numatyta užstatyti
Pasak R. Balzos, šiuolaikinis muziejus — tai ne tik muziejinė ekspozicija ar parodos, bet ir daugiafunkcinė kultūrinė erdvė, kurioje vyksta kameriniai renginiai, koncertai, reprezentaciniai vakarai ar priėmimai. Šioje vietoje nuo maždaug 1800 iki 1944 metų stovėjo prekybiniai pastatai.
„Architektai juokauja, kad mūsų miesto centrinė aikštė — pusė Maskvos Raudonosios aikštės. Miesto aikštė turėtų grįžti į pirminį užstatymą, koks buvęs iki 1944 metų. Manoma, kad ir muziejus galėtų būti toks, kokie buvo pastatai — dviejų aukštų su šlaitiniu stogu“, — sako R. Balza.
Pasak muziejaus direktoriaus, pastatas aukščiu nekonkuruos nei su katedra, nei su kolegija.
Naujasis pastatas ribotųsi su Prisikėlimo aikšte ir Aušros alėja prieš Šiaulių kolegiją, kuriame pagal 1999 metais parengtą Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės su prieigomis detalųjį planą, numatytas pastatų atkūrimas, šio sklypo plotas daugiau nei 5 tūkstančiai kvadratinių metrų.
Kadangi yra išlikę buvusių pastatų rūsių liekanos, tai išlikusius fragmentus būtų galima eksponuoti.
Svarstoma, kad naujasis pastatas galėtų būti 8— 10 tūkstančių kvadratinių metrų ekspozicijoms. Dar apie 3— 4 tūkstančių kvadratinių metrų erdvė pagal poreikį būtų transformuojama į 500 sėdimų vietų salę kameriniams koncertams.
Pasak muziejaus direktoriaus, pastato išlaikymas būtų finansuojamas iš Kultūros ministerijos Šiaulių „Aušros“ muziejui skirtų lėšų. Pradinių lėšų idėjai realizuoti tikimasi gauti pardavus Šiaulių “Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmų pastatą ir sklypą.
Renovuoti Aušros alėjos rūmų, pasak R. Balzos, būtų netikslinga, nes tai kainuotų apie 10 milijonų litų. Šalia muziejaus esančiame sklype, direktoriaus žiniomis, jau suprojektuotas daugiabutis gyvenamasis namas.
KOMENTARAS
Architektas Algimantas ČERNIAUSKAS:
(CERNIAUSKAS ARCHITEKTAS 06
— Idėja šioje vietoje statyti muziejų arba universitetą — labai sena. Nuo 1990 iki 1993 metų dirbau vyriausiuoju miesto architektu. Studentai dar 1991 metais darė eskizus muziejui statyti, net panaudojant kolegijos pastatą.
Sovietmečio — dabartinės kolegijos pastatas — nieko vertas, tai tipinis srities pastatas, pastatytas apie 1950 metus. Prieš tai dar buvo pastatytas paminklas sovietų kareivis. Šis pastatas „iškrenta“ iš mastelių.
Prieš 10 metų patvirtintas aikštės detalusis planas. Numatyta, kad šiame sklype turėtų būti visuomeninės paskirties objektas. Suplanuota, kad vidinės erdvės atsiveria į katedrą. Po pastatu suplanuoti parkingai.
Šioje vietoje reikalingas visuomeninės paskirties objektas, nes tai — bene vienintelė likusi visuomeninė erdvė. Gali atsitikti taip, kad kažkas nusipirks teritoriją, pristatys pastatų, sakydami, kad galima padaryti komercijos ir kultūrinės paskirties miksą.
KAREIVIS: Sovietmečiu pastatytam kareiviui buvo reikalingas „įrėminimas“, todėl už jo nugaros buvo pastatytas politechnikumas dabartinė Šiaulių kolegija.
AIKŠTĖ: Taip tarpukariu atrodė dabartinė Prisikėlimo aikšte. Dešinėje — prekybinės halės, nugriautos 1944 metais. Siūloma jų vietoje pastatyti visuomeninės paskirties objektą.
„Aušros“ muziejaus fondų nuotr.
UŽSTATYMAS: Iki 1944 metų teritorijoje, esančioje prieš Šiaulių kolegiją, beveik pusantro šimto metų stovėjo pastatai. 1999 metai parengtame plane numatyta, kad teritoriją vertėtų atstatyti.
PLANAI: Per aštuoniolika nepriklausomybės metų nesugalvojama kaip atgaivinti Prisikėlimo aikštę.
Jono TAMULIO nuotr.
