
Naujausios
Prisikėlimo aikštėje atkastas detektyvas
Rekonstruojamoje Šiaulių Prisikėlimo aikštėje aptikta naujų radinių: į šių dienų drabužius įvynioti palaikai, atkastas XIX amžiaus turgaus grindinys, o smulkesni radiniai skaičiuojami tūkstančiais. Statybininkų kelnėse rastus kaulus išsivežė policija: spėjama, kad pirmą kartą jie buvo atkasti prieš keliolika metų ir vėl užkasti.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Palaikų paslaptis
Praėjusios savaitės statybininkų radinys įsuko detektyvą. Ketvirtadienio rytą policijai buvo pranešta, kad Prisikėlimo aikštėje, darbininkui atliekant kasimo darbus, rasti žmogaus kaulų fragmentai, suvynioti į audinį. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai tikriausiai žmogaus kaulai ir kaukolės fragmentai, paėmė tolimesniam tyrimui.
Vakar aikštėje susitikome šio įvykio liudininką: „Kasinėjom, kasinėjom ir atsikasėme tokią skepetikę, pradžioje, sakome, gal puodynė. Žiūrim, galva įvyniota. Ištempėme kelnes: į jas kaulai surinkti, sudėti, galai užrišti.“
Spėjama, kad kai 2006 metais į šalia aikštės stovintį banką buvo vedamos dujos, tuomet dirbę darbininkai šiuos kaulus iškasė, surinko į kelnes, padėjo ant dujų vamzdžio, vėl užkasė. Tik nepranešė nei archeologams, nei policijai.
Pasak Kultūros paveldo departamento Šiaulių skyriaus vedėjo Ryčio Budrio, nepranešti apie radinį yra pažeidimas, bet nebėra įmonės, kuri tuomet dirbo, nebėra ir ko paklausti.
„Dabar apie radinį nebegalima nieko pasakyti, nes neaišku, kur pirmą kartą buvo rastas – nežinomos jokios aplinkybės. Policija tik galės nustatyti maždaug kokio amžiaus, laikotarpio, lyties palaikai. Istorikų darbas – ieškoti šaltinių“, – sako R. Budrys.
R. Budrio teigimu, statybininkai apie radinius nepraneša baimindamiesi, kad bus sustabdyti darbai, patirs nuostolių. Būna, kad po kažkiek laiko pasigirsta kalbos – kas nors neiškentęs prasitaria.
„Palaikai buvo išjudinti iš savo vietos, apie juos nieko negaliu pasakyti, nes mums, archeologams, svarbi vieta. Be aplinkos mes nieko negalime pasakyti“, – sako Šiaulių „Aušros muziejaus archeologė Virginija Ostašenkovienė.
Archeologė dažnai dirba su darbininkais, jie papasakoja istorijų, kai nesielgia pagal taisykles, nepraneša policijai, o pasirenka kelią „kad nebūtų problemų, užkasam, ir viskas“.
Versijos, kieno rasti palaikai – įvairios. Viena iš hipotezių – karo auka.
Kraštotyrininkas, dizaineris Vilius Puronas pasidalijo 1938 metų šiaulietiško laikraščio „Įdomus mūsų momentas“ straipsniu „Šiurpi buvus. Šiaulių turgavietės praeitis. Žmonių griaučiai po turgavietės grindiniu.“
Straipsnyje rašoma, jog „buv. turgavietėje, netoli išvietės, išimant iš žemės didelį akmenį, rasta dviejų žmonių griaučiai.“ Svarstoma, kad griaučiai yra XIX amžiaus vidurio, „kai valdžia rusų buvo išleidusi įstatymą, kad kiekvienas ūkininkas, važiuodamas turgun, turi atvežti vežimą akmenų turgavietės išgrindimui“. Neatvežusių akmenų į turgavietę neįsileisdavo. Galiausiai ūkininkai į turgų įsiveržė jėga, kilo riaušės su policija, buvo užmuštų.
„Manoma, kad tie griaučiai yra tų muštynių padariniai“, – kelta versija praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
Senasis grindinys
Vakar archeologai darbavosi arčiau Varpo gatvės, kur atkasinėjo akmenų sankaupą. Ar tai stovėjusio pastato pamatai, dar neaišku.
V. Ostašenkovienė džiaugiasi, kad rado turgaus grindinį, juo šiauliečiai galėjo pasigrožėti savaitgalį. Anksčiau toje vietoje buvo automobilių aikštelė, archeologiniai žvalgomieji tyrimai nebuvo vykdomi.
Iškasus perkasą, kamputyje archeologai fiksavo akmenų grindinio kraštą. Nukasus paviršinį gruntą, atsivėrė 13x8,6 metro fragmentas. Grindinį kerta įvairios anksčiau įrengtos komunikacijos.
Pasak V. Ostašenkovienės, tai yra XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios turgaus aikštės grindinys. Jis baigtas naudoti 1938 metais, kai turgaus aikštė iškelta į naująją vietą, o buvusioje vietoje suformuotas skveras, įrengti takeliai, gėlynai.
Lyginant aikštę buvo nurinkti turgaus aikštės akmenys, sustumdytas gruntas, ant jo paklota nauja gatvė – 1938 metų Rinkos arba Pašto gatvės paviršius.
„Grindiniai labai skiriasi: viršutinis gatvės paviršius buvo sudėtas iš nedidelių, gana dailių akmenų, gana lygus (ant jo tarybiniais laikais tiesiai užklotas asfaltas), o turgaus aikštės grindinys sudėtas iš didelių, nevienodo dydžio akmenų, dalis jų praardyti, iškraipyti, nebegulėjo savo vietoje. Šiaurės kryptimi buvo akmenys įgilinti, padarytas latakas lietaus vandeniui nubėgti – buvo žiūrima tvarkos“, – sako V. Ostašenkovienė.
Archeologai šioje vietoje aptiko ir XIX amžiaus pabaigai–XX amžiaus pradžiai būdingų radinių: butelių stiklo, keramikos šukių, įvairių laikotarpių monetų – nuo XVII amžiaus Jono Kazimiero šilingų, caro Nikolajaus I monetų iki 1997 metų 10 centų.
Anot V. Ostašenkovienės, kasinėjimai apibrėžė, kad turgaus aikštės ribos nuo XVI amžiaus keitėsi ne vieną kartą. XVI amžiaus pabaigoje – XVII amžiuje tai, ką dabar laikome aikštės centru, buvo užstatyta, turgaus aikštė buvo kur kas mažesnė, nei dabar manome. Po A. Tyzenhauzo reformų XVIII a. antroje pusėje, kai miestas buvo suskirstytas į taisyklingus klasicistinius kvartalus, aikštė buvo išdidinta: tuo laikotarpiu užstatymų nebėra.
Rastas turgaus grindinys smėliu buvo užpiltas pirmadienį popiet, virš jo bus nauja aikštelė.
Stebės darbus
Prisikėlimo aikštėje archeologai dirba nuo balandžio pabaigos. „Detalieji tyrimai jau yra kaip ir baigti, planuotos perkasos ištirtos, toliau vykdomi žvalgomieji archeologiniai tyrimai – stebėsime žemės kasimo darbus, kuriuos vykdys statybininkai“, – sako V. Ostašenkovienė.
Tyrimų pradžioje beveik aikštės viduryje buvo atkasti XVII amžiuje stovėjusio namo akmeniniai pamatai. Rasta molio, iš kurio buvo drėbta krosnis, taip pat molinių koklių, puodelių, lėkščių, puodynių, stiklo šukių.
Dar anksčiau, kasant pamatą atraminei sienutei palei Aušros alėją, taip pat buvo aptikti pastato pamatai.
Ištirtos keturios perkasos. „Turtingiausios“ buvo centrinėje aikštės dalyje, kur rasti pamatai, daug ir įvairių koklių.
Radinių kiekius archeologai skaičiuoja tūkstančiais.
Ateityje numatyta vieną iš muziejaus ekspozicijos dalių skirti Šiaulių miestui.
Policijos nuotr.
Šių dienų drabužiuose aptiktus palaikus išsivežė policija.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vakar rasta kokliaus šukė.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Virginija Ostašenkovienė sako, jog aikštės radiniai įrodo, kad XVI amžiuje Šiauliai buvo ne provincijos miestelis, o rimtas miestas.
Vakar archeologai atkasinėjo akmenų sankaupą.
Virginijos OSTAŠENKOVIENĖS nuotr.
Senasis turgaus grindinys atsivėrė po buvusia automobilių stovėjimo aikštele.
Grindinio fragmentas užima 13x8,6 metro, jis nėra vientisas, kerta įvairios anksčiau įrengtos komunikacijos.
Viliaus PURONO archyvo nuotr.
1938 metais laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė apie žmonių griaučius po turgavietės grindiniu. (išimti tekstą apie kaštonų alėją)