Naujausios
Šiaulių miesto savivaldybės taryba birželio mėnesį patvirtino patikslintą Šiaulių miesto gyventojų priėmimo į Savivaldybės globos įstaigas tvarką. Ji reglamentuoja priėmimą į Šiaulių miesto savivaldybės globos namus ir kompleksinių paslaugų namus „Alka“.
Šiaulių meras Artūras Visockas aiškino, kad pirmumą patekti į miesto globos įstaigas privalo turėti šiauliečiai, nors tai kertasi su šalies teisės aktais.
Į spaudos konferenciją atvykusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė pabrėžė, kad sprendime įtvirtinta tokia nuostata nėra nauja – ji galioja jau daugiau nei dešimtmetį. Viena pagrindinių sąlygų išlieka ta pati, kad asmuo, siekiantis gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas Savivaldybės globos įstaigose, turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Šiaulių mieste ne trumpiau kaip 12 mėnesių.
Pasak R. Pilypienės, tokia tvarka buvo pasirinkta siekiant užtikrinti, kad už Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšas sukurta socialinių paslaugų infrastruktūra pirmiausia būtų prieinama miesto gyventojams.
Opozicijos politikai tokio sprendimo nepalaiko. Jie pateikia pavyzdį, kad tokiu atveju Šiauliuose visą gyvenimą dirbęs ir mokesčius mokėjęs žmogus, senatvėje apsigyvenęs priemiestinėse Šiaulių gyvenvietėse (Vijoliuose, Ginkūnuose), patekti į miesto globos namus galės tik tuomet, jei laukiančiųjų eilėje nebebus Šiaulių miesto gyventojų. Taip pat tokie sprendimai kelia papildomų problemų šiauliečiams, kurie dirba ir gyvena mieste, tačiau norėtų atsivežti į globos namus kitame rajone gyvenantį nebesavarankišką tėvą arba mamą.
Apsigyvenus globos namuose dalį lėšų (nustatytą dydį) dengia ta savivaldybė, kurioje žmogus gyveno, dalį – pats globojamasis arba jo artimieji.
R. Pilypienė yra aiškinusi, kad net savo eilės sulaukusį žmogų gali apeiti kitas prašymą pateikęs asmuo, jei jis Šiauliuose deklaravęs gyvenamąją vietą ilgiau nei 12 mėnesių.
Kad tokia tvarka susiaurina LR Socialinių paslaugų įstatymo veikimą, Savivaldybę perspėjo Socialinių reikalų ir darbo ministerija.
Jos teigimu, senstanti visuomenė kelia vis didesnį socialinių paslaugų poreikį. Prieš dešimtmetį eilių į globos namus beveik nebūdavo, o šiuo metu laukti vietos globos namuose gali tekti ir ne vienerius metus.
Dabartinis Šiaulių globos namų pastatas įrengtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, ten buvo įkurti Savarankiško gyvenimo namai. Neseniai Savarankiško gyvenimo padalinys buvo perkeltas į Vytauto gatvėje buvusių vaikų globos namų „Šaltinis“ patalpas. Tai leido Rėkyvoje likusiuose globos namuose papildomai įsteigti 30 vietų.
Tai gerokai stumtelėjo eiles, tačiau visiškai poreikio nepatenkina.
Galimybės gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas nėra ribojamos nacionaliniu mastu. Lietuvos gyventojai gali rinktis įvairias valstybines, savivaldybių ar privačias globos įstaigas visoje šalyje. R. Pilypienė pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus globos įstaigų skaičius Lietuvoje reikšmingai išaugo, įsisteigė ypač daug privačių globos namų. Iš viso šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip šimtas globos įstaigų, tačiau jų yra ne visose šalies savivaldybėse. Ir šiauliečiams kartais tenka kitur ieškoti specializuotų globos namų, kokių nėra Šiauliuose.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė spaudos konferencijoje akcentavo, kad sprendimas teikti prioritetą miesto gyventojams turi ne tik administracinę, bet ir svarbią socialinę bei emocinę reikšmę. Žmogui labai svarbu senatvę praleisti jam pažįstamoje aplinkoje – mieste, kuriame gyveno, dirbo, kūrė savo gyvenimą. Čia gyvena jo artimieji, draugai, kaimynai, todėl jie gali dažniau aplankyti, kartu dalyvauti šventėse ir kasdienybėje. Toks ryšys ypač svarbus žmogaus emocinei savijautai ir gyvenimo kokybei.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai yra įvertinti ir tarptautiniu kokybės sertifikatu, patvirtinančiu aukštą teikiamų socialinių paslaugų kokybę bei šiuolaikišką požiūrį į ilgalaikę globą.
