Naujausios
Prekybos centrai taiko į metropoliją
Pernai Šiauliuose atidaryti keturi prekybos ir pramogų centrai, šių metų pabaigoje duris atvers „Akropolis“. Miestas turės dvi ledo arenas, dešimt naujų kino salių, gausiai boulingų, restoranų, striptizo barų, didžiausią Šiaurės Lietuvoje fontaną po stogu.
„Šiaulių kraštas“ domėjosi, kaip didieji centrai keičia miesto veidą — provinciją į metropoliją?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Įkurtuvių metai
Pirmasis praėjusių metų kovą įkurtuvių ciklą pradėjęs „Saulės miestas“ tapo ne tik pirkimo vieta, o jaunųjų šiauliečių traukos centru. “Čia yra visi“, — šiaulietišku slengu tvirtina paaugliai, šviesioje erdvėje važinėjantys eskalatoriais, sėdinėjantys ant suoliukų, skiriantys pasimatymus ten, kur šviesu ir nelyja. Akivaizdu, kad tuščią jaunuolių laisvalaikio nišą užpildė ne kultūros, o prekybos centras.
„Kaip parodė praktika, laikas buvo pasirinktas itin sėkmingai — Šiauliuose esame pirmieji, o klientų srautas rodo, kad šiauliečių perkamoji galia yra gerokai išaugusi“, — džiaugiasi Eligijus Barista, UAB “Titvesta“, administruojančios “Saulės miestą“, direktorius.
Po „Saulės miesto“ viena po kitos pabiro kitų prekybos centrų įkurtuvės. Kodėl būtent pernai?
Darijus Trusevičius, UAB „Tilžė LT“ generalinis direktorius, antrina kolegai: “Šiaulių regione perkamoji galia bei pirkėjų poreikiai išaugo tiek, kad juos patenkinti iki tol veikusių prekybos vietų nebepakako. Todėl šiam atgijusiam miestui pasiūlėme išaugusią paklausą atitinkantį prekybos ir laisvalaikio centrą“.
Arūnas Žemaitis, „Ogmios grupės“, valdančios prekybos centrą “Bruklinas“, valdybos pirmininkas, prisipažįsta, kad reformoms Šiauliuose pastūmėjo sėkminga “miesto mieste“ “Babilonas“ patirtis Panevėžyje bei ketveris metus veikusio prekybos centro “Ogmios Šiauliai“ sėkmė. Todėl 2007-aisiais prekybos centras, supirkus greta buvusias įmones, buvo rekonstruotas ir daugiau, nei dvigubai, išplėstas. Anot Vaido Rudžio, UAB “SMI Lietuva“, valdančios prekybos centrą “Arena“, generalinio direktoriaus, 2007-ųjų data specialiai nebuvo pasirinkta, tiesiog taip buvo suplanuoti projektavimo darbai ir statybos terminai.
Šių metų pabaigoje duris atvers „Akropolis“. Jo atstovų teigimu, jau dabar išnuomoti beveik visi prekybos plotai, o paklausa dirbti šiame prekybos ir pramogų centre plotus viršijo du kartus. Be parduotuvių, bankų skyrių, čia veiks ledo arena, penkių salių kino teatras, boulingas, kavinės bei restoranai.
Startas pranoko lūkesčius
Šiauliečių ir miesto svečių nuogąstavimai — kasgi ir pirks tuose centruose — kol kas nepasiteisino. Investuotojai lyg susitarę tvirtina: startas pranoko lūkesčius.
„Saulės miestas“ susumavo nepilnų metų rezultatus: pasiekta 140 milijonų litų apyvarta, centre apsilankė daugiau nei 6 milijonai žmonių, vien per 2007-ųjų metų gruodį — daugiau nei 0,8 milijono. “Šie skaičiai viršijo net pačias optimistiškiausias prognozes“, — džiūgauja E. Barista.
Apie lankytojų antplūdį kalba ir kitų centrų atstovai. „Tilžėje“, anot D. Trusevičiaus, gruodžio mėnesį atidarius tik dalį centro, lankytojų sulaukta tris kartus daugiau, negu tikėtasi, beveik visos nuomininkų vietos užimtos.
„Brukline“, pasak A. Žemaičio, kaip ir tikėtasi, didžiausio populiarumo sulaukė ledo arena (per pirmąsias dvi savaites vien ledo arenoje apsilankė per 7000 čiuožėjų), pirmasis Šiauliuose greito maisto restoranas “Hespurger“, tikroji Sankt Peterburgo blyninė.
Atidarius prekybos centrą „Arena“, kelis savaitgalius čia nebuvo galima nė nosies įkišti. Ypač gausiai žmonės lankė naujieną Šiauliuose — “Jysk“ parduotuvę.
Prekybos centrų dar bus
Visi kalbinti prekybos centrų vadovai patikino nei darbuotojų nei nuomininkų nepritrūkstantys. Centrus nuomininkai užpildė 90— 100 procentų, daugėja paklausimų dėl darbo.
Investuotojai tvirtino atlikę išsamius tyrimus. Išvada: statyti Šiauliuose apsimoka ir dar apsimokės. D. Trusevičiaus teigimu, ES šalyse vienam gyventojui vidutiniškai tenka vienas kvadratinis metras prekybos ploto. Šiaulių mieste ir rajonuose yra beveik 200 tūkstančių gyventojų, į kuriuos ir yra orientuoti didieji prekybos centrai. Tad ir komercinis plotas galėtų siekti 200 tūkstančių kvadratinių metrų. „Ir net jei po mūsų atsidarys ir dar vienas kitas toks didelis prekybos centras, visi kartu dar tik peržengsime pusę galimo ploto vidurkio“, — sakė “Tilžės LT“ vadovas.
Šiauliai investuotojų akimis
Anot D. Trusevičiaus, Šiauliai šiandien vėl įtvirtina stiprias buvusio pramoninio ir kultūrinio regiono centro pozicijas: „Tai — kultūros židinys Šiaurės Lietuvoje, turintis universitetą, daug jaunų, perspektyvių žmonių, taip pat išsilavinusių įvairių sričių specialistų, stiprių ir svarbių Lietuvai įmonių“.
„Tilžės“ vadovo požiūriu, Šiauliai gali drąsiai konkuruoti ir su Klaipėda, Kaunu ar Vilniumi. “Dar daugiau — būtent pagreitis, kurį įgijo vėl sparčiai besivystantis miestas pastaraisiais metais, gali tapti tik pranašumu palyginus su kitų miestų rinkomis.“
A. Žemaitis išvardijo sąrašą savybių, kuo Šiauliai patrauklūs investuotojams: sparčiai ekonomiškai besivystantis, jaunas miestas, turintis universitetą bei keletą aukštesniųjų mokyklų, į kurias suvažiuoja studentai iš visos Lietuvos; šiauliečiai aktyvesni — daugiau perkantys ir pramogaujantys; pirmasis miestas po Vilniaus, turintis savo sporto ir pramogų areną; Kryžių kalnas — vienas ryškiausių Lietuvos kultūros paminklų; miestas, turintis karinę NATO bazę.
Verslas keičia miesto veidą
Didžiųjų prekybos ir laisvalaikio centrų steigimasis, anot E. Baristos, byloja, kad Šiauliai tampa šiuolaikišku ir „gyvu“ miestu. Jis primena, kad drauge su “Saulės miestu“ Šiauliai gavo naują modernią autobusų stotį, buvo atlikta dalinė Tilžės gatvės rekonstrukcija.
Šalia „Tilžės“ restauruotas vienas kilometras gatvės, pastatytas šviesoforas, nutiesti dviračių takai. Pačioje “Tilžėje“ tolesniam gyvavimui pritaikyti du kultūros paveldo objektai. Be to, žada investuotojai, čia bus įrengtas įspūdingas, didžiausias Lietuvoje vidaus fontanas, veiks šiuolaikiškas dviejų salių kino teatras, restoranai, kavinės.
Iki 2009-ųjų turėtų būti pastatytas priestatas su trimis kino salėmis 500-ams žiūrovų ir „Brukline“, kuris, anot investuotojų, apskritai yra didžiausias tokio pobūdžio projektas Šiaurės Lietuvoje — 9 hektarų plote.
Šiemet virš prekybos centro turėtų būti atidarytas 9 aukštų viešbutis ir verslo (konferencijų) centras su biurais, šalia — statybinių ir apdailos medžiagų centras ir namų apdailos, interjero, baldų galerija. Pradėjus „Bruklino“ projektą ir investavus į bendrąją infrastruktūrą skatinama ir viso rajono plėtra — kuriasi nauji autosalonai, kitos įmonės.
Imasi kultūrinės-socialinės misijos
„Saulės miestas“, pasak E. Baristos, yra parėmęs daugiau nei 14 įvairių socialinių-kultūrinių renginių (pavyzdžiui, tarptautinį folkloro festivalį “Saulės žiedas“). Praėjusį gruodį kiekvieną šeštadienį šioje erdvėje vyko koncertai: fortepiono ir saksofono, mušamųjų, gitarų kvarteto, vaikų kolektyvo. “Saulės miestas“ rengia ilgalaikę paramos akciją “Mūsų visų vaikai“. Centro lankytojai į urną gali aukoti pinigus, kurie skiriami Šiaulių regiono vaikų globos namams.
„Tilžės“ prekybos centras remia naująjį dainininko Marijono Mikutavičiaus albumą, kurio pristatymas visuomenei vyks būtent Šiauliuose, “Tilžėje“, vasario 15 dieną, viso centro atidarymo metu. “Taip visos Lietuvos gyventojų bei žiniasklaidos dėmesį sutelksime į Šiaulius, o tai, mano manymu, labai svarbu — kodėl tokie reikšmingi Lietuvos muzikos pasaulio renginiai turi vykti tik, pavyzdžiui, Vilniuje, o ne Šiauliuose — Šiaurės Lietuvos kultūriniame centre?“, — klausė D. Trusevičius.
„Bruklino“ plėtotojai jau yra parėmę keletą premjerų “Šiaulių dramos teatre“ ir ketina panašia iniciatyva užsiimti ir ateityje. Renginiai “Brukline“ įgyvendinami bendradarbiaujant su profesionaliai teatro aktoriais, kitais menininkais.
Už bulvarą nesijaučia atsakingi neatsakingi
Investuotojai nelinkę prisiimti sau kaltės dėl to, kad tuštėja Šiaulių bulvaras. „Tai — laikinas reiškinys. Iš pradžių visi nuomininkai bėga į prekybos centrus, o tuščiose patalpose kuriasi ekskliuzyvinės, aukštosios mados prekės. Net ir tos bendrovės, kurios prekiauja prekybos centruose, į bulvarą iškelia savo prabangesnes kolekcijas“, — bendras tendencijas vardijo “Arenos“ valdytojas V. Rudis.
„Brukilino“ valdytojų atstovas A. Žemaitis tvirtina nemanąs, kad bulvaras tuštėja. Esą nuomininkai, kurie turi savo parduotuves bulvare, atsidarę naujus prekybinius taškus naujuose prekybos centruose, senųjų neuždarė.
Išnaša:
„Ir net jei po mūsų atsidarys dar vienas kitas toks didelis prekybos centras, visi kartu dar tik peržengsime pusę galimo prekybos ploto vidurkio“.
PAGREITIS: „Būtent pagreitis, kurį įgijo vėl sparčiai augantis miestas pastaraisiais metais, gali tapti tik pranašumu palyginus su kitų miestų rinkomis“, — sako “Tilžės LT“ generalinis direktorius D. Trusevičius (dešinėje).
MENAS: Anot A. Žemaičio (viduryje, su skrybėle), pati „Bruklino“ koncepcija skatina bendradarbiavimą su menininkais. Ir pats prekybos centro atidarymas buvo teatralizuotas.
CENTRAS: „Pasaulyje šiuo metu vyrauja tendencija prekybos ir laisvalaikio centrus iš miestų pakraščių vėl grąžinti į centrus, kadangi žmonės juose ne tik perka būtiniausias prekes, bet ir leidžia laisvalaikį“, — E. Barista gina prekybos centro miesto centre idėją.
FONTANAS: „Tilžėje“ stovės didžiausias Šiaurės Lietuvoje fontanas po stogu, prie kurio, žada investuotojai, vyks kultūriniai-pramoginiai renginiai.
Jono TAMULIO nuotr.
