Naujausios
Prasidėjo vandens vartotojų gaudynės
Aplinkos ministerija stumia naują vandens tiekimo įmonę
Šiaulių vandens tiekėjus Aplinkos ministerija agituoja vienytis — įkurti regioninę vandens tiekimo įmonę. Projektas gimdomas tuo metu, kai sprendžiama naikinti apskritis ir mažėja vandens suvartojimas Šiauliuose. Ar ministerija neatstovauja didiesiems vandens tiekėjams, o gal planuose — privatizacija?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Siūlo centralizuotą valdymą
Vakar merams Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas pristatė naują idėją — gal reikėtų įsteigti regioninę vandens tiekimo įmonę. Svarstoma, pripažino R. Špokas, pirmą kartą Lietuvoje. Bet tokia įmonė yra numatyta Geriamojo vandens įstatyme. Pagal jį Lietuvoje liktų ne daugiau, nei 60 vandens tiekimo įmonių. Šiuo metu vien Šiaulių apskrityje yra per penkiasdešimt vandens tiekėjų.
Kam reikalinga nauja kontora? Ministerijos atstovas argumentavo: taupomos valdymo lėšos, be to, esama didžiulė atskirtis tarp didžiųjų miestų bei kaimo regionų. Kaimiškieji rajonai sesą kriaudžiami ir paslaugų kokybe, ir jų kaina.
„Kuo mažesnė įmonė — tuo didesnė paslaugų kaina. Taip yra todėl, kad vandens kaina priklauso nuo parduodamo kiekio. Jeigu įmonė aptarnauja mažiau, kaip 10 tūkstančių gyventojų, ji net negali vykdyti ekonominės veiklos. Ekspertų paskaičiuota, kad geriausiai veiktų įmonė, turinti 350 tūkstančių vartotojų. Todėl vienintelis regioninės įmonės steigimo tikslas sumažinti vandens savikainą, nes vandens tiekimas ir taip yra neišvengiamai monopolinė sritis“, — savo argumentus ramstė ministerijos atstovas.
Maži — nuostolingi?
R. Špoko teigimu, dabar daugelis įmonių dirba arba „ant nulio“ arba įklimpusios į didžiules skolas. Regiono vandens tiekimo įmonės gali pretenduoti į Europos Sąjungos fondų paramą.
„Nerealu, kad maža įmonė, kurios apyvarta milijonas ar pusantro, galėtų įsisavinti dvidešimt ar daugiau milijonų. Todėl reikia stambinti įmones ir pertvarkyti jų valdymą. Lietuvoje vandens tarife įmonių darbuotojų atlyginimas sudaro nuo 30 iki 40 procentų, o mažesnėse atlyginimai sudaro per penkiasdešimt procentų. Tai reiškia, kad toks ūkio valdymas — neefektyvus. Regioninė įmonė išspręstų valdymo ir administravimo išlaidas, o ne vamzdžių sujungimą“, — agitavo R. Špokas.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas, R. Špoko teigimu, iki šių metų pabaigos visos vandens tiekimo įmonės turi dirbti pelningai, tai yra — privalo būti reorganizuotos pagal centralizuoto valdymo modelį.
Ministerijos atstovas pateikė keturių Vilniaus regiono vandens tiekimo įmonių susivienijimą. Šios įmonės vandens tiekimo ir nuotėkų kainos gyventojams yra dvigubai mažesnė, nei prie jų neprisijungusioje Trakų savivaldybės vandens tiekimo įmonėje.
Dar R. Špokas pasidžiaugė, kad Šiaulių regionas pirmasis sėkmingai įkūrė regioninį atliekų tvarkymo centrą (ŠRATC), todėl reikia ir centralizuotos vandens tiekimo įmonės. Tai išgirdę rajonų merai nustebo, kad regiono „šiukšlininkų“ įmonė gerai dirba.
Merai įžvelgia kėslus
Rajonų merai replikavo, kad šiandien iš viso neaišku, kokie Lietuvoje bus regionai ar kitokie administraciniai padaliniai, nes apskritys naikinamos.
R. Špoko teigimu, paskaičiuota, kad jeigu Lietuvoje būtų tik trys centralizuotos vandens tiekimo įmonės, vanduo gyventojams kainuotų pigiausiai.
„Reikia bijoti, kad nesusijungtų didžiųjų miestų didžiosios įmonės, kaip atsitiko Estijoje. Tada kaimas atsiduria už borto ir yra pasmerktas nuolatinei paramai“, — sakė ministerijos atstovas.
Rajonų merai įžvelgia kėslus, kad pakraščiai liks nuskriausti, nes grietinėlę nusigriebs Šiauliai. „Iš praktikos žinome, kad pirmiausia viskuo, kas geriausia bus aprūpinti Šiauliai, nes čia daugiausiai vandens vartotojų, o iki Radviliškio ar Kelmės vandens kokybė, mažesni tarifai ateis po dešimt ar daugiau metų“, — abejojo ministerijos valdininko siūlymu Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Šiaulių meras Genadijus Mikšys šypsojosi, bet nesiginčijo, neprieštaravo kolegai.
Kelmės vicemeras Zenonas Mačernius prisiminė atvirkštinį procesą, kad „Kelmės vandenys“ nuo “Šiaulių vandenų“ atsiskyrė tik 2001 metais. “Ir per tą laiką sėkmingai dirba, vandens tarifas kelmiečiams gerokai mažesnis, nei šiauliečiams. Tas pats ir su šilumos energija. Todėl centralizavimas Kelmei visiškai nepriimtinas“, — dėstė Z. Mačernius.
CITATA: Nerealu, kad maža įmonė galėtų įsisavinti dvidešimt ar daugiau milijonų. Todėl reikia stambinti įmones ir pertvarkyti jų valdymą.„
KOMENTARAS
„Aš ne prieš“
Jonas MATKEVIČIUS, UAB „Šiaulių vandenys“ generalinis direktorius (Matkevicius Jonas 20061114_04 JTs.JPG):
— Matau ir pliusų, ir minusų tokios regioninės įmonės steigime, bet pliusų, mano akimis, daugiau.
Pagal kelis įstatymus galima steigti tokias įmones, bet reikia poįstatyminių aktų dėl kainų nustatymo, nes dabar Savivaldos įstatymas suteikia teisę nustatyti kainą miesto ar rajono tarybai. Dabar — kuo mažesnis miestas, tuo vandens kaina didesnė, o įsteigus įmonę visame regione vandens kaina būtų vienoda. Šiauliams gal ji kiek pakiltų, bet rajonuose — sumažėtų.
Dabar kiekvienas savam kieme sprendžia, nematydamas, kas aplinkui dedasi ir kokią naudą galima išgauti. Elementarus pavyzdys, Kuršėnuose statys nuotėkų valyklą. Kodėl neatvedus vamzdžio į „Šiaulių vandenų“ nuotėkų valyklą Aukštrakiuose? Ekonomiškai tai būtų tikrai naudingiau ir pigiau ne tik statybos, bet ir eksploatacine prasme.
Juk siuvant vieną porą batų visada savikaina didesnė, nei tūkstantį porų.
Gali būti, kad Šiauliai su „Šiaulių vandenimis“ bus centras šios regioninės įmonės, todėl aš ne prieš tokią įmonę.
VILIONĖ: Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas viliojo apskrities savivaldybes steigti didelį monopolininką — regiono vandens tiekimo įmonę.
ABEJONĖS: Šiaulių apskrities merai (iš kairės) Joniškio rajono meras Romaldas Gadeikis, Pakruojo — Saulius Gegieckas, Radviliškio — Antanas Čepononis, Šiaulių — Genadijus Mikšys — abejojo pasiūlymu centralizuoti vandens ūkį.
Jono TAMULIO nuotr.
