Pradėjo naują kultūros erą

Rolando PARAFINAVIČIAUS nuotr.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Šiaulių meras Artūras Visockas, kultūros centro vadovė Deimantė Bačiulė ir rangovo – UAB „Versina“ – direktorius Vytautas Banys perkerpa raudoną juostelę.

Praėjusį savaitgalį duris svečiams po rekonstrukcijos atvėrė Šiaulių kultūros centras – atidarymo renginiai truko dvi dienas.

Penktadienį į kultūros centrą atvyko kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Seimo nariai. Šventėje dalyvavo ir atostogaujantis Šiaulių meras Artūras Visockas, miesto kultūros veikėjai, buvę kultūros centro darbuotojai.

Svečiams buvo pristatytas teatralizuotas istorinis pasakojimas „Be (kultūros) namų negerai“, kuriame papasakota kultūros centro istorija.

Žiūrovai sužinojo, kodėl Šiauliuose kultūros namų steigimas buvo gyvybiškai reikalingas, pamatė, kaip kultūros namai gimė ir augo: nuo džiaugsmingos sumaišties intensyvių statybų metu bei iškilmingo jų atidarymo, iki neišvengiamos pastato renovacijos.

Istoriją pasakojo Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė, jai padėjo centro mėgėjų meno kolektyvai, kviestiniai menininkai.

Po teatralizuoto pasakojimo vyko oficiali atidarymo ceremonija – iškilmingai perkirptas raudonas kaspinas.

Šeštadienį šiauliečiai buvo kviečiami susipažinti su kultūros centro istorija. Po to scenoje pasirodė roko grupė „BIX“.

Organizatorių teigimu, pirmajam koncertui renovuotame pastate ši grupė buvo pasikviesta neatsitiktinai – tuometės Šiaulių pedagoginio instituto dailės ir muzikos studentų grupės „BIX“ pirmasis pasirodymas 1987-aisiais vyko būtent Šiaulių kultūros rūmuose, o vėliau grupė repetuodavo kultūros rūmų rūsyje.

Šiaulių kultūros centro rekonstrukcija prasidėjo 2017-ųjų rudenį. Statybos užbaigimo aktas pasirašytas šių metų balandžio 28-ąją. Darbai kainavo daugiau nei 4 milijonus eurų: Savivaldybė skyrė 420 tūkstančių eurų, 2,2 milijono gauti iš Europos struktūrinių fondų, 1,5 milijono – iš Valstybės investicijų programos.

1962-aisiais baigti statyti Šiaulių kultūros rūmai penkis dešimtmečius nebuvo kapitaliai remontuojami – prieš rekonstrukciją pastato būklė buvo prasta, o veikla vyko tik trečdalyje erdvių.