Naujausios
Prabėgo 45-eri „Polifonijos“ metai
Šiandien Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį minės pirmuoju ciklo „Senoji Lietuvos muzika“ koncertu. Koncertui vėl diriguos choro įkūrėjas, ilgametis meno vadovas maestro Sigitas Vaičiulionis. Ne vieną Lietuvos ir tarptautinį įvertinimą pelniusio choro praeityje – daugybė įsimintinų akimirkų, tarp kurių ir susitikimas su dabar jau šventuoju popiežiumi Jonu Pauliumi II.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Ypatingi metai
Nuo ryto Šiaulių kamerinėje salėje „Polifonija“ skamba muzika – vyksta baigiamosios repeticijos. Pirmasis jubiliejui skirtas koncertas – jau netrukus.
Šiandien „Polifonija“ koncertuos kartu su Šiaulių kameriniu orkestru, solistais Asta Krikščiūnaite (sopranas), Aistė Benkauskaite (mecosopranas), Tomu Pavilioniu (tenoras), Juozu Janužu (tenoras), Pijumi Kondrotu (baritonas).
Koncertui diriguos choro įkūrėjas, ilgametis šio kolektyvo meno vadovas maestro Sigitas Vaičiulionis, pernai minėjęs kūrybinės veiklos 50-metį.
Pasak įstaigos vadovės Nijolės Saimininkienės, kaip choras sutiks 45-metį, pradėta galvoti daugiau nei prieš metus.
Norėta parodyti chorą, koks jis buvo, kai susikūrė, atlikdamas senąją muziką, ir koks yra dabar, šiuolaikinio chorinio muzikos meno kontekste, šiuolaikinėje chorinėje muzikoje.
N. Saimininkienė džiaugiasi, kad „Polifonijos“ sukaktis simboliškai sutampa su kompozitoriaus, chorinės lietuvių muzikos pradininko Juozo Naujalio metais.
„Būti vienoje jubiliejaus šviesoje yra ir įpareigojimas. Supranti, kokia svarbi yra chorinė muzika: ne tik mūsų valstybei, visoms valstybėms, tautoms, kurios moka dainuoti chore, moka dainuoti grupėje. Paprastai tai yra maksimalus sielos proveržis, kai savo balsu pasakai visa, ką nori pasakyti, ką nori išdainuoti Tėvynei, mylimiems žmonėms, gamtai.“
Visi šių metų „Polifonijos“ koncertai bus dedikuoti choro 45-mečiui. Koncertų paletė labai plati.
Ciklo „Senoji Lietuvos muzika“ keturi koncertai su S. Vaičiulioniu, orkestru bei solistais vyks Šiauliuose, Kauno filharmonijoje, Panevėžio muzikiniame teatre ir Vilniaus taikomosios dailės muziejuje.
Šie metai yra paskelbti ir Žemaitijos metais. Ta proga „Polifonija“ rengia šiuolaikinės kompozitorės, šiaulietės Monikos Sokaitės kūrinį, skirtą Žemaitijos 800-osioms metinėms.
„Unikalus projektas, tokio kūrinio Lietuvoje dar neteko girdėti: devynių dalių koncertas, skirtas chorui ir perkusijai“, – sako įstaigos kultūrinės veiklos vadybininkė Julija Kot. Tai – dovana „Polifonijos“ jubiliejui.
Jubiliejinius metus choras gruodį baigs šiuolaikine chorine muzika: kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė specialiai „Polifonijai“ rašo kūrinį „Magnificat“.
Išskirtinis choras
„Polifonijos“ gimtadienis siejamas su koncertu 1974 metų gruodžio 31 dieną Šiaulių pedagoginio instituto koncertų salėje – tuomet kolektyvas vadinosi Šiaulių senosios muzikos ansambliu. Jo įkūrėjai – S. Vaičiulionis ir jo žmona dirigentė Danutė Vaičiulionienė (1944–2015).
Naujamečio koncerto tradicija yra išlikusi iki šiol: senieji metai su „Polifonijos“ muzika palydimi Šiaulių katedroje.
1979 metais ansambliui buvo suteiktas liaudies kolektyvo vardas ir choras pavadintas „Polifonija“.
Kolektyvas buvo išskirtinis – atliko renesanso, baroko epochos bažnytinę muziką, rengė stambios formos kūrinius bei teminius koncertus, kuriuose klausytojai galėjo išgirsti retai tuo metu skambėjusią bažnytinę muziką. Vaičiulioniai chorui vadovavo 31 metus.
Naujas vadovas – naujas choro etapas. Chorui yra vadovavę Gediminas Ramanauskas, Egidijus Kaveckas, dabartinis choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Tomas Ambrozaitis (chorui jis vadovavo ir 2011–2016 metais).
T. Ambrozaitis, sako N. Saimininkienė, stiprus akademikas, puoselėjantis lietuvių kompozitorių chorinę muziką, diriguodamas jis – kaip viesulas, vulkanas. Naujasis dirigentas Linas Balandis nėra chorinių tradicijų laužytojas, labiau krypsta į lietuvišką chorinę muziką, ypač sakralinę, jo rankų mostas malonus, minkštas, plastiškas.
Choras dirba ir su užsienio dirigentais.
„Choras yra kaip didžiulis muzikos instrumentas. Jei gerai suderintas, paklūsta dirigento mostui, dirigentas iš jo išgauna įvairius atspalvius“, – sako N. Saimininkienė. Tam, kad instrumentas būtų gerai suderintas, dirba chormeisterės Inga Petrauskienė, Inga Mikienė.
Kuo choras „Polifonija“ unikalus šiandien?
„Visą laiką chorui vadovavo chorinę muziką nepaprastai gerai išmanantys ir puoselėjantys žmonės. Steigėjas S. Vaičiulionis chorui atidavė gražiausius metus, didžiausią gyvenimo dalį ir didžiausią indėlį įnešė į chorą. Dainuojant senąją lietuvių muziką net ir balso pastatymas yra specifinis, kitoks. „Polifonija“ turi pilnatvę, balso pilnumą“, – sako N. Saimininkienė.
Įstaigos vadovei įstrigo vokiečių kompozitoriaus Sveno Helbigo komplimentas: „Dieve, kaip aš pasiilgau tokio pilno balso! Kaip man atsibodo tie plokšti balseliai. Aš girdžiu choro kūną!“
Choras, sako N. Saimininkienė, yra ir universalus. Jei reikia, gali atlikti Džono Lenono, bitlų repertuarą, liaudies dainas, harmonizuotas ir pritaikytas šiandienai, ar šiuolaikinę chorinę muziką.
Lietuvoje yra trys valstybiniai chorai: Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tarpusavyje nekonkuruoja, kiekvienas turi savo erdvę.
„Kai reikia galingo balso, galingo choro didžiausiuose renginiuose, kaip pernai Lietuvos šimtmečio koncertas Lietuvos operos ir baleto teatre arba užpraeitais metais Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, jungiamės su „Vilniaus“ choru. „Polifonija“ visuomet yra tas choras, kuriam patikima svarbi misija“, – sako N. Saimininkienė.
Muzika arti žmogaus
N. Saimininkienė „Polifoniją“ vadina bastionu, kuris skleidžia profesionalų muzikinį meną po visą regioną. Choras ne tik koncertuoja, bet užsiima muzikiniu švietimu: nuo darželinuko iki muzikos pedagogo, ansamblio dainininko.
Trejus metus choras projektu „Artimi“ mažina socialinę, geografinę atskirtį: suteikia galimybę įvairią chorinę muziką išgirsti nedidelių miestų, miestelių gyventojams.
Edukacinį projektą „Muzikinė pasaka“ įgyvendina kartu su Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriumi Vladu Baranausku. Muzikiniame spektaklyje, skirtame vaikams, parodoma, kas yra choras, solistas, choro balsas, dirigentas, kuris edukacijoje įvardytas kaip „žmogus, kuris orą maišo“.
Edukacija jaunimui „Pasaulio tautų muzika“ leidžia muzikos garsais apkeliauti visą žemės rutulį. Solinė partija atliekama net mongolų kalba.
Pernai atsiradusi naujovė – edukacinės programos muzikos pedagogams.
„Norisi, kad profesionali muzika būtų arti žmogaus. Dievas kiekvienam iš mūsų į gerklę įtupdė paukštelį, susikabinkime ir giedokime. Kai klausaisi choro, persiimi bendro dainavimo atmosfera, idėja“, – sako N. Saimininkienė.
Choras Lietuvos bei Šiaulių vardą garsina ir užsienyje. Pernai „Polifonija“ važiavo į gastroles Austrijoje. Norėtų grįžti į šią šalį, bet sunku rasti festivalių, kurie atitiktų dainavimo lygį.
Praėjusias metais choras dalyvavo sakralinės muzikos festivalyje Estijoje. „Po jūsų choro pasirodymo kartelė yra pakelta taip aukštai, kad nuleisti jos tiesiog nebeturime teisės“, – vieno iš festivalio organizatorių, vietinio pastoriaus žodžius atkartoja N. Saimininkienė.
Kartu su festivaliu
Chore „Polifonija“ nuo pat įkūrimo dainuoja Regimantas Lukoševičius. Ne vienas choro narys dainuoja 30 ir daugiau metų.
Pastaraisiais metais choras susiduria su problema: į Šiaulius atvyksta nedaug diplomuotų dainininkų.
„Jaunų žmonių, kurie norėtų gyventi ir kurti Šiauliuose, stokojame. Su atsinaujinimu truputėlį problemiška, reikia ieškoti, nes valstybiniame chore gali ne bet kas dainuoti. Dainininkus ugdome vietoje, praeitais metais dvi merginos atėjo iš Šiaulių universiteto Muzikos katedros“, – sako N. Saimininkienė.
Per pertrauką tarp repeticijų į pokalbį įsijungia velykinės muzikos festivalio „Resurrexit“ direktorė Vita Butvilienė, chore dainuojanti tris dešimtmečius, bei maestro S. Vaičiulionis.
Festivalis „Resurrexit“ – neatsiejama choro dalis. Velykų savaitę paklausyti sakralinės muzikos atvyksta klausytojų iš Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, Rygos – garsas apie festivalį yra plačiai pasklidęs.
Festivalis S. ir D. Vaičiulionių iniciatyva pradėtas rengti 1978 metais, tuomet vadinosi senosios muzikos festivaliu.
S. Vaičiulionis puikiai prisimena jaudinantį įvykį, kai prasidėjus Atgimimui monsinjoras Kleopas Jakaitis „Polifonijos“ choristus pirmuosius Lietuvoje įleido koncertuoti į veikiančią bažnyčią – Šiaulių katedrą. Lapkričio 1 dieną vykęs koncertas buvo radiofonizuotas, paklausyti koncerto susirinko daugybė žmonių.
S. Vaičiulioniui įstrigo ir smuikininko Raimundo Katiliaus kitų metų pavasarį prie altoriaus atliktas kūrinys. Bažnyčia buvo sausakimša. S. Vaičiulionis prisimena šviesaus atminimo smuikininko žodžius: „Gyvenime taip nebijojau, rankos drebėjo.“
Velykų savaitę organizuojamas festivalis nuo 2007 metų vadinamas „Resurrexit“. Festivalis išaugo: vyksta ne tik Šiauliuose, bet ir regione.
Dvyliktą kartą festivalį rengianti V. Butvilienė džiaugiasi, kad šiemet į festivalį atvyks daug užsienio atstovų: Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos, Prancūzijos.
Choras pakylėja
„Visi koncertai – įdomūs, ryškūs, į visus reikia įdėti širdį. Jei neįdėsi, nieko nebus. Kiekvienas koncertas yra pamoka ir akstinas“, – sako S. Vaičiulionis.
„Polifonija“ yra apkeliavusi visą Europą, koncertavo Lotynų Amerikoje. Įstaigos vadovės kabinete kabo nuotrauka, joje choras 1992 metais įsiamžino su popiežiumi Jonu Pauliumi II Vatikane.
Kelionių nuotykiai šiandien kelia šypsnį. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, choristų kišenės nebuvo pilnos, o Vakarų šalių kainos atrodė neįkandamos. V. Butvilienė prisimena, kaip iš Italijos, po Loreto festivalio, buvo išlydėti su vandeniu, vynu, duona.
„Kaip tikri krikščionys, kad nemirtume badu, – juokiasi V. Butvilienė. – Juk buvome bėdžiai.“
Skaniausiu gyvenime maistu, kokį yra valgiusi, choristė vadina toje pačioje kelionėje jau grįžtant valgytas lenkų vaišes – raugintus kopūstus su bulvėmis.
„Ką reiškia jaunatviškas entuziazmas! Nesvarbu komfortas. Kai atėjau dainuoti į „Polifoniją“, galvodavau: kodėl taip trumpai repetuojame, juk dar nieko neišmokome? Atrodo, gali dainuoti visą dieną, kad tik būtų rezultatas!“ – sako V. Butvilienė.
„Niekada neįtiksi choristams“, – apkabindamas choristę, šypsosi S. Vaičiulionis.
Metus su „Polifonija“ V. Butvilienė vadina pavydėtinu gyvenimu: vienoje scenoje teko stovėti su kone visomis dabartinėmis Lietuvos akademinės muzikos žvaigždėmis.
„Ką reiškia dainuoti su Virgilijumi Noreika ar diriguojant Sauliui Sondeckiui, užsienio žvaigždėms! Ir jaunieji po įspūdingų koncertų sako: tai yra svajonių darbas. Žinoma, yra didžiulė atsakomybė, bet gauni dvasinių dalykų. Choras pakylėja dvasią, formuoja žmones – jie į gyvenimą pradeda žiūrėti kitaip.“
S. Vaičiulionis atneša parodyti 1985 metų senosios muzikos festivalio afišą: joje įrašyta konservatorijos studentė Asta Krikščiūnaitė. Tai buvo solistės debiutas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė profesorė A. Krikščiūnaitė šiandien vėl koncertuos Šiauliuose. S. Vaičiulionis jai padovanos karjeros pradžią liudijančią afišą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. ir repr.
Choras „Polifonija“ Vatikane įsiamžino su popiežiumi Jonu Pauliumi II.
„Polifonija“, sulaukusi 45-mečio, intelektine ir dainavimo prasme yra pajėgi atlikti įvairių stilių, žanrų ir nepaprastai aukštos kokybės chorinės muzikos kūrinius“, – sako įstaigos vadovė Nijolė Saimininkienė.
Baigiamosios „Polifonijos“ repeticijos prieš pirmąjį jubiliejinį koncertą „Senoji Lietuvos muzika“. Diriguoja choro įkūrėjas, ilgametis meno vadovas maestro Sigitas Vaičiulionis.
Sigitas Vaičiulionis ilgametei choristei Vitai Butvilienei rodo IV senosios muzikos ansamblių festivalio afišoje įrašytą tuomet dar studentės Astos Krikščiūnaitės pavardę.
