Naujausios
AR LAUKIATE SEIMO RINKIMŲ?
„Šiaulių kraštas“ tęsia straipsnių ciklą apie tai, kaip gyvena ir ko tikisi iš Seimo rinkimų mūsų skaitytojai.
Politinė prekė piliečiams atgrasi
„Politika — prekė, kur perka ir parduoda, nors vaizduoja, kad tvarko valstybę. Žmonėms tokia politika atgrasi“, — pasakė dvidešimtmetis studentas. Šiauliečiai nusivylę valdžia, bet tiki savimi, savo darbu, kuris išaugins valstybę be sukčių, kostiumuotų banditų ir niektauškių.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Žmonės gali supykti
Kalbėtis su šiauliečiais pasirinkome istorinę, kultūrinę, pilietinių akcijų, jaunų ir senų susibūrimo vietą — amfiteatrą. Būtent čia prieš beveik dvidešimt metų rinkosi žmonės kurti naujos Lietuvos, naujų Šiaulių, naujo gyvenimo. Kas sukurta?
Trisdešimtmečiai šiauliečiai Rūta ir Artūr po darbo į amfiteatrą atėjo pabūti su vaikučiais. Jauni, dirbantys, studijuojantys, auginantys du vaikus žmonės laukia Seimo rinkimų, bet pripažįsta, kad ko nors labai gero tikėtis sunku.
„Nematau tinkamo kandidato, už kurį drąsiai galėčiau balsuoti. Jeigu taip Lietuvos politikai sparčiai risis žemyn, žmonės supykę gali išrinkti kokį nors ultranacionalistą arba tiesiog keistuolį. Ne dėl to, kad tiktų jo idėjos, o iš pykčio. Tai, kaip kažkada Kaunas buvo nusiritęs iki šustauskininkų“, — svarsto Artūr.
Apie pyktį, kurį kelia politikų darbai ir elgesys kalbėjo visi kalbinti šiauliečiai: „Jau baigiasi šio Seimo kadencija, ant nosies kiti rinkimai, o jie dar tebesidalija postus“. “Mus valdo kostiumuoti banditai“, — tik tiek, bet tiesiai šviesiai pasakė viena vidutinio amžiaus praeivis.
Ne valstybei, o sau
Artūrą ir Rūtą labiausiai nuvilia politikoje tai, kad einantys į valdžią žmonės rūpinasi ne valstybės valdymu, jos ekonomika, žmonėmis, o savo kišene.
„Jie ateina į valdžią praturtėti. Jie dirba ne valstybei, o sau. Nematau šiuo metu Seime žmonių, kurie dirbtų dėl Lietuvos ir jos žmonių. Dirba ne tam, kad Lietuva taptų normalia Europos valstybe, o ne Europos, atleiskit, Europos užpakaliu. Lietuva būdama sovietų sąjungos sudėtyje buvo jos veidu, rodikliu, kaip reikia tvarkytis ir gyventi. O ką turime dabar? Ar Lietuva ir jos žmonės ekonomiškai ir socialiai apsaugoti, kad nereikėtų bijoti nei dėl dabarties, nei dėl ateities?“ — apmaudu dalijosi vyras.
Jaunai šeimai apmaudu, kad dirbdami ir augindami vaikus, jie vos vos išsiverčia.
Jie nuomojasi butą. 400 litų sumoka vien buto šeimininkams, plius komunaliniai patarnavimai. Rūta studijuoja — mokslas mokamas. Jauna šeima nesiryžta kol kas pirkti savo būsto. Kaip beskaičiuoja: paėmę paskolą jie nebesugebėtų išsiversti.
„Valstybė nepadeda jaunoms šeimoms. Šeima pasiėmusi paskolą, kol dar neturi vaikų, susilaukusi vaikelio jau turi paskolų mokėjimo lengvatų. Bet paskolą turi paimti, kol vaikų dar neturi. O mes jau turime du vaikus, tad mes į šį lengvatų traukinį nebepatenkame. Gaila, kad mūsų politikai rūpinasi tik savo vaikais ir anūkais,“ — ironiškai kalbėjo Artūr.
Nemažai jų draugų išvažiavo iš Lietuvos ir tikina — vargo nemato, nei socialinio, nei finansinio. Sunkiai dirba, bet uždirba, gali išlaikyti savo šeimas ir nesijausti nuolat stumdomais, paskutinius centus skaičiuojančiais žmonėmis.
„Laikomės iš visų jėgų Lietuvoje, nors vis kyla mintis emigruoti“, — pripažino Artūr.
Jaunimui baisiausia — mokamas mokslas
Ant suoliuko amfiteatre sėdi jaunimo būrelis. Ar eis balsuoti?
Trys iš keturių atsakė „ne“. Vienas vaikinas pajuokavo, kad eis balsuoti už “juokdarių ir šaumenų“ partiją: “vis tiek jokių teigiamų pokyčių nevyksta, bent linksma bus“. Visi kalbinti jauni žmonės akcentavo, kad jie nesidomi politika, bet tai visai nereiškia, jog jiems nerūpi, kaip vystosi Lietuva, jos, savosios šalies likimas.
Abiturientas Justas Janušonis ir studentas filologas Aivaras Ventis pasakoja, kodėl jaunimas apolitiškas: „Politikoje yra visiškas chaosas. Nusistovėjusios tvarkos, kuri jau virto bendra sistema, vienas kad ir labai doras žmogus nepakeis. Jis turės plaukti pasroviui. Kam tada iš viso balsuoti? Reikia naikinti įsišaknijusią grobuonišką sistemą“.
Vaikinukai netyčia užsuko į vienos dešiniosios partijos rinkiminę sueigą Šiauliuose, nes turėjo rodyti nemokamai filmą. „Pakraupom, š... mala, nesąmones kalba. Patys sau prieštarauja, giria užsienio universitetus, bet skatina nevykti iš Lietuvos“, — sakė Justas.
„Tikėjausi, kad nors ką nors įdomaus išgirsiu jaunimui, gal eisiu balsuoti, bet kai pamačiau, ką tie politikos senukai kalba, bloga pasidarė. Politika yra prekė, bet kiekvieną prekę galima pateikti su patrauklia reklama. Politikai jaunimui dar nemoka pateikti idėjų, sudominti, nors mus įdomu, kokia yra ir bus Lietuva, bet su tokiais politikais mums nepakeliui“, — antrino draugui Aivaras.
„Eičiau balsuoti vien dėl to, kad priimtų padorių sprendimų jaunimui. Baisiausias dalykas dabar jauniems žmonėms — mokamas mokslas. Abejoju, ar nuo to, kaip balsuosiu, kas nors pasikeistų jaunimo atžvilgiu“, — svarstė ketinanti į Šiaulių universitetą stori abiturientė Monika Žvingelytė, baigusi mokyklą Šeduvoje.
Pensininkams belieka tik juoktis
Amfiteatre sutikti pensininkai lyg susitarę abejingai mojo rankomis, kai klausėme apie rinkimus į Seimą. Visi kalbintieji prisipažino būtinai eisią balsuoti. Visada eidavo ir dabar eis.
„Nebe mums priklauso ateitis, būtų gerai, kad ne tik balsuoti eitų jauni žmonės, bet ir į politiką ateitų padoresnio jaunimo. Ko norėti iš tokios valdžios, kurią išrenka pensininkai“, — sakė dvi draugės pensininkės Janina ir Antanina.
„Nei ką aš besuprantu toje politikoje, nei manęs klauskite. Būna kartais, kai su savo draugėmis pasijuokiame, kad ta mūsų Lietuvos valdžia kvailiau kalba ir elgiasi, nei mes, pensininkai“, — sakė pensininkė Aleksandra.
Laisvę išsikovojom, gerovės teks palaukti
Žinoma muzikos pedagogė, išauginusi ne vieną talentingą Šiaulių smuikininką, Nijolė Prascevičienė, apie rinkimus kalba be pompastikos ir nusivylimo.
„Ko čia laukti, kai toks mažas laikas jiems dirbti valdžioje. Tik išmoko, žiūrėk jau rinkimai ant nosies. Ir vėl kiti. Tiek viskas sugadinta Lietuvoje, tokia suirutė, kad reikia laiko ištaisyti“, — sakė N. Prascevičienė.
Jos nuomone, per daug žmonių valdžioje, kurie išliko dar iš anų laikų: „Argi jie gali vadovauti kitaip, nei įprato? Jų mąstymo pakeisti nebeįmanoma. Pasikeis tik tada, kai užaugs nauja karta, nauji žmonės“.
Muzikos pedagogė visada eina balsuoti. Ir spalio 12-ąją eis. „Man rūpi, kur aš gyvenu, kaip gyvena mano kaimynai. O taip, kaip gyvena mūsų seni žmonės, prilyginčiau genocidui. Skaudu, kad šitiek laiko dirbę, jie atsidūrė užribyje be sveikatos, teisių ir pinigų“, — nelinksmai kalbėjo mokytoja.
Nijolė Prascevičienė sakė esanti dėkinga už tai, kad jos kartai buvo duota pamatyti nepriklausomybės atgimimą: „Tai aš laikau didžiausia likimo dovana sau. Bet reikia laiko, kad nusėstų putos. Žmonės tuoj pat nori gero gyvenimo, bet tai neįmanoma. Kai užaugs nauja karta — kažkas gal ir pasikeis. Galbūt“.
CITATA: „Politikoje yra visiškas chaosas. Nusistovėjusios tvarkos, kuri jau virto bendra sistema, vienas, kad ir labai doras, žmogus nepakeis. Reikia naikinti visą įsišaknijusią grobuonišką sistemą.
POLITIKA: Politika jaunimui nepatraukli tikina (iš kairės) Monika Žvingelytė, Rasa Rimkutė, Aivaras Ventis ir Justas Janušonis.
GEROVĖ: Muzikos pedagogė Nijolė Prascevičienė mano, kad iš tokios gilios suirutės Lietuva gerovę susikurs dar negreit.
VAIKAI: Šiauliečiai Rūta ir Artūr Ježak su dviejų neturinčiu sūneliu Konstantinu ir devynių mėnesių dukrele Karolina apgailestauja, kad dabartiniai Lietuvos politikai rūpinasi tik savo vaikais ir anūkais, o ne visais Lietuvos vaikais.
ATEITIS: Šiaulių gyvybės arterijoje sutikti šiauliečiai netiki, kad rinkimai ką nors pakeis, gerovės galima laukti tik ateityje.
Jono TAMULIO nuotr.
