Naujausios
Politikas surengė istorijos pamoką
Istorikas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas rajono mokyklų istorijos mokytojams įrodinėjo, jog archyvuose dar galima rasti nemažai įdomaus.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Domisi prieškario Lietuva
Kol Kuršėnų Pavenčių vidurinėje mokykloje vyko rajono moksleivių istorijos olimpiada, Arvydas Anušauskas susitiko su jų mokytojais. Svečias daugiausiai pasakojo, ką, tikėdamasis aptikti Vasario 16-osios akto kopiją, įdomaus radęs prieškario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus Edvardo Turausko archyve, saugomame Kalifornijoje (JAV).
Pasak A. Anušausko, 1939-aisiais buvo kuriamas Nepriklausomybės fondas. Slapta. Lietuvos diplomatai Stasys Lozoraitis, Bronius Kazys Balutis ir Petras Klimas, susitikę Paryžiuje, kalbėjo, kad reikia ruoštis Lietuvos nepriklausomybės praradimui — įkurti Nepriklausomybės fondą. Į jį įeitų visi šalies įmonių piniginiai depozitai užsienyje, auksas, dar ir iš Lietuvos būtų „permesta“ keliasdešimt milijonų litų. Atsakymą į klausimą, kodėl tai nebuvo padaryta, A. Anušauskas rado E. Turausko archyve. Pasirodo, tuometinė valdžia išsigando savo šalies žmonių — pasklisiantis gandas, kad prezidentas Antanas Smetona grobsto Lietuvą.
Auksas, apie 9 tonos, iš Lietuvos buvo išvežtas jau anksčiau. Pasirūpinta, kad jis būtų saugomas ne vienoje šalyje, bet keliose — Didžiojoje Britanijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje. 1940-aisiais okupavus Lietuvą, Švedija jos auksą atidavė Sovietų sąjungai, kitos šalys tai padaryti atsisakė.
A. Anušausko teigimu, ši istorija gana paini, dėl Švedijoje laikyto aukso dar ne viską pavyko išnarplioti.
Amerikoje laikytą auksą lietuviai po truputį pardavinėjo, pinigus leido diplomatinės tarnybos reikmėms. Latviai, keliose šalyse iš viso laikę 15 tonų aukso, turėtą Amerikoje iškart pardavė, gautas lėšas investavo į vertybinius popierius, ir gyveno iš dividendų. Lietuvių pinigai 1980 metais baigėsi, teko skolintis iš latvių. Šią milijono litų garbės skolą Lietuva Latvijai grąžino vos prieš keletą metų.
Žvalgas gyvena apskrityje
E. Turausko archyve A. Anušauskas rado ir dokumentų, bylojančių apie įvairių šalių žvalgybų „žaidimus“. Išsiaiškinta, jog viename apskrities rajione gyvena paskutinis britų agentas Lietuvoje. Jis į Lietuvą permestas 1953-iųjų spalį vykdyti Didžiosios Britanijos žvalgybos užduočių. Šią Albino kelionę ir veiklą kontroliavo KGB, todėl jis buvo suimtas, nuteistas sušaudyti, 15 metų praleido lageryje.
A. Anušauskas rajono istorijos mokytojams taip pat pat papasakojo apie kai kurias kitas istorijos pamokas, patirtas domintis E. Turausko, Lenkijos karo žvalgybos archyve saugomais dokumentais, atsakė į klausimus, pasidalino mintimis apie šiandienos šalies aktualijas.
ISTORIKAS: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas (dešinėje) teigia esąs pirmas lietuvis, petekęs į Lenkijos karo žvalgybos archyvą.
Autoriaus nuotr.
