Naujausios
Laukiama sprendimų
„Reikalaujame sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir atsisakome vesti pamokas Ia klasėje, jei smurtavęs mokinys atvyks į gimnaziją. Siekiame apsaugoti save, Ia klasės mokinius ir kitus gimnazijos mokinius nuo galimo tolimesnio smurto“, – kreipimąsi į gimnazijos vadovybę, Šiaulių miesto savivaldybę pasirašė 36 pedagogai.
Mokytis kartu su neprognozuojamu bendramoksliu nebenori ir klasės, kurioje įvyko incidentas, mokiniai. Ultimatumą pateikė ir jų tėvai.
Šią savaitę Savivaldybėje įvyko Vaiko gerovės komisijos pasitarimas. Ieškota kompromiso su smurtavusio paauglio tėvais. Specialistai teigia, kad bendradarbiauti jie nelinkę.
Gimnazijos pirmokas atsakingų tarnybų sprendimų laukia namuose – tėvų teigimu, jis serga. Tuojau po incidento gimnazijoje e.policija gavo tėvų pareiškimą dėl jų sūnaus sužalojimo mokykloje, buvo kreiptasi ir į medikus.
Viešojoje erdvėje tuojau po šio skandalingai smurtinio atvejo paplito vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kokį įsiūtį dėl per technologijų pamoką paimto telefono išliejo 14-metis mokinys – 56 metų pedagogas buvo daužomas, smaugiamas, tąsomas po klasę, nuo smūgių dužo akiniai. Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu mokytojo ginti nebūtų pribėgęs vienas iš klasės mokinių.
Policija sprendimo dėl įvykio, dėl kurio turi net du pareiškimus – nukentėjusio pedagogo ir nepilnamečio tėvų – kol kas nepriėmė. Tikslinamos aplinkybės. Sprendimai, ar pradėti ikiteisminius tyrimus, turėtų būti priimtas vėliausiai poryt, pirmadienį, nes baigiasi įstatymu numatytas aplinkybių tikslinimo terminas.
Mokinio sužalotas mokytojas po medikų suteiktos pagalbos tebesigydo namuose – jis dirbti kol kas negali.
Vakar Šiaulių miesto savivaldybės feisbuko paskyroje atsirado įrašas, kad Šiaulių mokytojai renka paramą nukentėjusiam mokytojui.
Visko buvo ir anksčiau
Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos direktorius Vytautas Kantauskas „Šiaulių kraštui“ patikino darysiantis viską, kad mokytojai ir visa mokyklos bendruomenė būtų apsaugota.
„Mokytojai atsisakė dirbti su tuo vaiku, ir jų prašymas yra teisėtas – šitoks mokinio elgesys kelia pavojų. Labai nemalonus įvykis ne tik mūsų gimnazijai ir jos kolektyvui, bet ir visam miestui. Ir ne vien nemalonus, jis netgi pavojingas. Pavojingas, manau, kiekvienam visuomenės nariui. Nežinote, kur keliai gali susitikti“, – sakė V. Kantauskas.
Vadovas užtikrino, darysiąs viską, kad smurtavęs mokinys į gimnaziją nebegrįžtų, ir greičiausiai bus nuspręsta jam skirti nuotolinį ugdymą.
„Išmesti iš gimnazijos neturime teisės, bet keisti formą įmanoma ir mes ją panaudosime“, – teigė V. Kantauskas.
Jau žinoma, kad šis incidentas nėra vienintelis, kurį sukėlė gimnazijoje tik nuo šio rugsėjo besimokantis paauglys. Per pustrečios savaitės užfiksuota jau 12 jo įvykdytų įvairiausių pažeidimų. 14-metis per pamokas reguliariai trukdė mokymo procesui, buvo uždegęs popierių, į langus mėtė kiaušinius, nederamu elgesiu blaškė kitus mokinius.
Nepilnametis į gimnaziją atvyko iš Šiaulių Medelyno progimnazijos, kurioje mokėsi vienus mokslo metus, atvykęs iš Šiaulių Dainų progimnazijos.
Medelyno progimnazijos direktorė Ingrida Mazrimienė nelinkusi plačiau kalbėti apie buvusį mokinį.
„Mandagus, besišypsantis, palinkintis geros dienos. Ir mes niekad nesuprasdavome, kas staiga atsitikdavo jo galvoje... Visko buvo. Laimei, iki to, kas nutiko Daukanto gimnazijoje, neprieita“, – sakė vadovė.
Įsitikinusi, kad kažkokį sprendimą, kuris apsaugotų gimnazijos kolektyvą, būtina priimti nedelsiant.
„Galima ieškoti pagalbos Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kitose nepilnamečiams skirtose tarnybose, nutarimus gali priimti Vaiko gerovės komisija. Tačiau jokie sprendimai nebus paleisti į rimtą galią, kol 14 metų vaiko tėvai nesutiks bendradarbiauti, kol neturės noro padėti ne tik bendruomenei, gal ir pačiam jaunuoliui. Viliuosi, kad jie bendradarbiauja“, – sakė I. Mazrimienė.
Aiškėja, kad dėl nepilnamečio netinkamo elgesio kentėjo ir ankstesnės mokyklos, kuriose jis mokėsi.
Problemų aplinkiniams vaikas kėlė dar besimokydamas pradinėje mokykloje – apie tai dar 2018-aisiais buvo prabilę jo bendraklasių, „Saulės“ pradinės mokyklos mokinių, tėvai.
Buvo ne kartą garsiai kalbėta apie trukdymą mokyti ir mokytis, apie tos pačios klasės mokinių skriaudimą. Buvo kreiptasi net į Šiaulių miesto savivaldybės merą Artūrą Visocką.
Meras siūlė žiūrėti filosofiškai
Dabar, kai smurto ataka prieš mokytoją įvyko Simono Daukanto gimnazijoje, „Saulės“ pradinės mokyklos tėvai socialiniame tinkle miesto vadovui priminė apie prieš penkerius metus buvusias nesaugumo problemas minėtoje mokykloje, kurioje mokėsi dabar prieš mokytoją smurtu stojęs paauglys. Tėvai įsitikinę, kad jau tada Savivaldybė turėjo pradėti sprendimų paieškas, nelaukdama rimtesnių pasekmių.
Vieno mokinio mamos Šiaulių merui A. Visockui feisbuke skirta replika: „Kai dėl šio berniuko elgesio „Saulės“ pradinėje mokykloje (tuomet jis kitus vaikus badė pieštukais, durimis traiškė pirštus) mes, keli tėvai, buvome pas jus priėmime – jūs mums pasiūlėte į situaciją pažvelgti filosofiškai. Dar vienas iš pasiūlymų buvo mums savo vaikus perkelti į kitą ugdymo įstaigą. Turim, ką turim, deja.“
Artūras Visockas: „Išspręsti šį klausimą turėjau aš? O dabar vyksta kas?“
Vienas iš mokinių tėvų: „Tai tuomet jūs išsprendėte... Nubausti buvo mokytojai.“
Čia pat pateikiamas tuomet, 2018-aisiais, pradinės mokyklos tėvams skirtas mero A. Visocko raštas.
„Nuo 2018 metų rugsėjo 3 dienos 4a klasėje įvyko keturi smurto ir patyčių atvejai, kuriuose pažeistos Mokyklos mokinio ir darbo tvarkos taisyklės. Įvykiai aptarti Vaiko gerovės komisijos posėdyje, kuriame nutarta rekomenduoti mokyklos direktoriui skirti drausminę nuobaudą mokytojui padėjėjui Y, mokytojams YY, XX ir papeikimą mokiniui X už grubius mokinio elgesio taisyklių pažeidimus.“
Istorijų būna visokių
Baudžiamasis kodeksas atsakomybę pagal 140 straipsnį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) numato tik asmenims nuo 16 metų. Baudžiamoji atsakomybė 14 metų turinčiam paaugliui gali grėsti tik išimtinais atvejais, tai yra įvykdžius sunkų nusikaltimą.
Kur toliau? Sprendimų gali būti visokių, pradedant nuo nuotolinio mokymo iki minimalios arba griežtesnės priežiūros. Jeigu nepilnamečiui (nuo 14 iki 17 metų) skiriama vidutinė priežiūros priemonė, jis gali būti nukreiptas į vaikų socializacijos centrą, toks veikia Gruzdžiuose (Šiaulių r.), ir ten šiuo metu ugdoma 19 vaikų iš visos Lietuvos (9 berniukai ir 10 mergaičių), turinčių tam tikrų gyvenimo būdo, elgesio ar kitokių problemų.
Gruzdžių vaikų socializacijos centro vyresniosios socialinės pedagogės Indrės Valančienės teigimu, vaikai čia atvažiuoja pagal teismo nutartį ir savo gyvenamosios savivaldybės mero potvarkį. Į ilgą procesą įeina Savivaldybės vaiko gerovės komisija, ataskaitos, kaip vykdoma minimalios priežiūros priemonė, ir t. t.
Kokie vaikai atvyksta į Gruzdžių vaikų socializacijos centrą? Kiekvieno jaunuolio istorija, anot I. Valančienės, yra unikali, o problemos neatsiranda staiga. Paprastai jos būna augančios ir kartais teikiama pagalba būna neefektyvi.
„Labai dažna problema – psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir, deja, labai labai didelis jų vartojimas. Ir su tuo susijusios tolimesnės elgsenos – agresija, fizinis smurtas, vagystės, plėšimai. Dar alkoholis, kurį vartoja 11, 12 metų vaikai, o 14-mečių vartojimas neretai jau būna intensyvus. Toks dažnas psichosocialinis pas mus ugdomo vaiko paveikslas. Tačiau tai tik viena dedamoji. Dar yra psichologiniai niuansai, gal vaikas neišklausytas, apleistas psichologiškai.“
Bet jeigu vaikas kelia problemų jau pradinėje mokykloje?
„Absoliučiai atsitraukiu nuo Simono Daukanto gimnazijos smurto istorijos. Kalbu tik apibendrintai. Mes neretai susiduriame su žmonėmis, kurie neturi tėvystės įgūdžių. Jiems sunku išlaikyti auklėjant vaikus nuoseklumą ir įdiegti ne tik teises, bet ir vaiko pareigas. Retorinis klausimas, ar reikia išmylėtą vaiką ginti, ką jis bepadarytų? Manau, ne – vaikas turi prisiimti atsakomybę.
Sunku pasakyti, kur klaidos, kad vaikai auga vienokie ar kitokie. Istorijų yra įvairių ir visos unikalios. Galiu tik pasakyti, kad kiekvienoje istorijoje daug skausmo, daug emocinio nepritekliaus. Gerose šeimose taip pat gali būti daugybė problemų. Ir kas gi ta gera šeima? Kad tėvai turi gerus darbus? Bet kas vyksta už uždarų durų: ar tas vaikas išklausytas, ar su juo bendraujama? Kai namų durys užsidaro, visos socialinės kaukės nukrenta“, – sakė socialinė pedagogė I. Valančienė.
