Po pandemijos šoko – į žaliąją ekonomiką

Šiaulių PPAR nuotr.
Virginijus Sinkevičius, Europos Komisijos narys, dalyvavo virtualioje konferencijoje ir kalbėjo, kodėl virusas verčia verslą „žaliuoti“.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) kartu su partneriais surengė virtualią tarptautinę konferenciją „Kursas po 2020-ųjų šoko terapijos – regionų ekonomikos transformacija“. Kalbėta apie būtinus ekonomikos struktūros pokyčius, žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją ir iššūkius verslui. Akcentuota, jog su Europos Sąjungos parama ekonomikai atsigauti po pandemijos bus pinigų, bet jie turi būti „įdarbinti“.

Virusas paskatino „žaliuoti“

Konferencijoje aktualiomis temomis kalbėjo Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis bei kiti pranešėjai.

Diskusijoje dalyvavo Vytis Lembutis, Šiaulių PPAR prezidentas, Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik Vairas“ generalinis direktorius, profesorė dr. Diana Cibulskienė, Šiaulių universiteto laikinoji mokslo ir meno prorektorė, Egidijus Mockus, UAB „Vakarų medienos grupė“ generalinis direktorius.

Eurokomisaras V. Sinkevičius akcentavo žaliąją temą, kuri yra viena pagrindinių ES darbotvarkėje.

„Pandemija prasidėjo nuo neatsakingo elgesio su gyvūnais. Tai gamtos krizė, ne tik psichologinė. Tos krizės sąlygomis jau seniai gyvename, tik tai ignoravome, – sakė V. Sinkevičius. – Pandemija ryškiausias pavyzdys, kaip gamtos krizė gali sukelti sveikatos krizę, stabdyti ekonomiką. Matome, kaip jau antrą kartą ekonomika stoja.“

Jis pabrėžė, jog krizė privertė atkreipti dėmesį į priklausomybę nuo ekosistemos, jog naikiname tai, kas turi mus apsaugoti. Kita vertus, ši krizė parodė, kad galima įgyvendinti pokyčius.

„Biologinė įvairovė yra darbotvarkėje, pasaulio lyderiai ją įsipareigojo saugoti, veiksmai bus jau 2021 metais, – teigė eurokomisaras. – Esminė pamoka – stiprinti visuomenės atsparumą, ekonomikų ir sveikatos sistemų atsparumą. Per žaliąją ir skaitmeninę pertvarką Europa stiprės – tai ir yra svarbiausias atsakas į pandemiją.“

Jo žodžiais, nėra vieno recepto, kaip stabdyti klimato kaitą. Tam reikia keisti ne tik globalų, bet ir individualų požiūrį. Nuo darželio ir mokyklos aiškinti, dėl kokių priežasčių būtina žalioji kryptis.

Kita vertus, kai siūlomos alternatyvos, reikia rasti ir kelią, kad jos prigytų. Kai raginama persėsti į mažiau taršius automobilius, reikia ir paskatinimo sistemos. O ant dviračių persėsti reikia dviračių takų.

„Rezultatas gali būti pasiektas tik formuojant infrastruktūrą, po to ir įpročiai atsiras“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis siūlė į viešuosius pirkimus įvesti žaliąjį kriterijų: „Tai paskatintų verslo transformaciją, greičiau vyktų pokyčiai“.

Pabrėžė, jog žalioji pertvarka palies visas sritis ir norima, kad verslas jaustųsi tos transformacijos dalimi, aktyviu dalyviu, keistų ekonominio mąstymo modelį. Orientuotųsi „ne į pyrago išorę, o į vidų“.

Šiame kontekste žiedinė ekonomika labai svarbi. Tai ir galimybė mažinti kaštus, priklausomybę nuo trečiųjų šalių išteklių, ir tapti naujo ciklo gamyboje be atliekų dalimi.

V. Sinkevičius patikino, jog ES paramos investicijos papildytų privačias investicijas į žiedinę ekonomiką, į žaliąjį kursą – tokie projektai galintys pirmieji sulaukti paramos.

Dabar ES vidutiniškai tik 12 procentų medžiagų vėl panaudojama žiedinėje ekonomikoje, Lietuvoje apie 6 procentus.

Ar išsiveršime į čempionus

Arnoldas Pranckevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas, ragino galvoti, kaip išeisime iš pandemijos krizės ir ar išeisime stipresni? Situaciją lygino su krepšiniu: „Kaip rengsime čempionų derinius, kad nepraleistume kamuolio į savo krepšį.“

Akcentavo, jog Lietuvai, kurios ekonomika orientuota į eksportą, svarbi visos Europos sveikata: „Italijos bėda ir mūsų bėda“.

750 milijardų eurų ekonomikos gaivinimo fondą įvardijo „originaliu ir inovatyviu“. Akcentavo, jog jis skirtas ne tik įveikti pandemijos padariniams, bet ir investuoti į ateitį. 50 procentų lėšų numatyta modernizacijai: inovacijoms, mokslo tyrimams, 30 procentų – kovai su klimato kaita.

„Skatinamos ir investicijos į žmogų, didinti jo atsparumą labai svarbu“, – pabrėžė A. Pranckevičius.

Taigi, pagrindiniai atsigavimo deriniai – žalias, skaitmeniškas ir žmogiškasis. 37 procentai investicijų turi būti skirti žaliajam kursui, 20 procentų – skaitmenizavimui. EK atstovas pabrėžė, jog EK žiūrės, ar investicijos bus susijusios su šioms sritimis ir su švietimo, sveikatos apsaugos bei socialinės rūpybos reformomis.

Lietuvai iš šio fondo numatyta 2,4 milijardo eurų dotacija. Plius galimybė imti paskolas su ES garantija.

„Suvaldžius pandemiją reikės grįžti prie tvarių finansų, mažinti skurdą ir atskirtį ir investuoti į ateitį, – sakė A. Pranckevičius. – Kad laimėtume, reikia geros komandos, visų įsitraukimo, Vyriausybės dialogo su verslo lyderiais, žiniasklaidos, kuri nepaliktų proceso be priežiūros.“

Ekonomistų požiūriai į skolą

Nora Marija Laurinaitytė, Lietuvos banko vyresnioji ekonomistė, priminė, jog per pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos susitraukimas buvo vienas mažiausių ES. Mažesnis buvo tik Airijos. Trečią ketvirtį pasiektas beveik buvęs prieš metus lygis. Įmonių veiklai, nors ji mažiau ribojama, išlieka iššūkiu paklausos trūkumas.

Iššūkiu ji įvardijo ir augančią valstybės skolą. Pirmojo karantino metu skolintos lėšos buvo „pravalgytos“, o skola tvari, jeigu ji investuojama. Prognozavo, jog valstybės skolos augimas gali turėti neigiamų pasekmių, mažėtų valstybės skolinimosi reitingai, taip pat verslo galimybės skolintis.

Dėl valstybės skolos kitokią nuomonę išsakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Lietuvos skola sieksianti apie 50 procentų BVP, o kitų ES šalių skolų kontekste yra tokia, kad jo žodžiais, „Lietuvai skolinti eilė išsirikiavusi“.

„Ne skola bus problema – išeis iš krizės tie, kurie įgyvendins struktūrines reformas ir investuos į ateitį, – sakė N. Mačiulis. – Lietuvai ne skola reikia rūpintis, o kaip tą didelę paramą įdarbinti. Būtų beprotiška, jeigu sakytų neimsime tų pinigų, kuriuos duoda, veržiamės diržus.“

Banga didesnė – baimės mažesnė

Kalbėdamas apie COVID-19 įtaką ekonomikai, N. Mačiulis pabrėžė, jog pirmąją bangą Lietuva išgyveno lengvai, bet dabar esame tarp lyderių blogąja prasme, veržiamės į ES šalių penketuką pagal didžiausius užsikrėtimų skaičius ir vis dar kopiame į kalną. Pabrėžė, jog tai lemia laiku nepritaikytos karantino priemonės ir dalies visuomenės skeptiškumas, nenoras saugotis, laikytis socialinio atstumo.

„Nors patiriame vieną didžiausių pandemijos bangų, tai nedaro įtakos vartotojų lūkesčiams ir elgsenai, – sakė ekonomistas. – Mažmeninės prekybos augimas spalį padidėjo 8,5 proc. Sumažėjo vartojimas tik tų paslaugų, kurios sunkiai pasiekiamos ar draudžiamos. Antroji banga, nors didesnė, bet baimės mažesnės. Žmonės mato, jog yra valstybės parama, laisvų darbo vietų daugėja, įmonėms darbuotojų trūksta, darbo užmokestis didėja.“

„Neprognozuojame, jog ši antroji banga ekonomikai turėtų didesnių pasekmių, – sakė N. Mačiulis. – Trečią ketvirtį, lyginant su antruoju, BVP turėtų susitraukti 1 procentu. Tai nieko dramatiško.“

Stebimas ir pakilimas būsto rinkoje, kurį lėmė tai, jog kainos didėjo lėčiau, nei darbo užmokestis, todėl išaugo įperkamumas. Matoma rekordinė reemigracija, todėl būstas tampa patrauklus ne tik Vilniuje, bet ir regionuose.

Įmonių paskolų portfelis susitraukė apie 1 mlrd. eurų, bet, ekonomisto tvirtinimu, ne dėl pasikeitusių skolinimosi standartų, o dėl to, kad apyvartines lėšas įmonės skolinosi ne iš banko, o iš VMI ir Sodros. Išaugo ir gyventojų, ir įmonių indėliai. Gyventojų – net 2 mlrd. eurų.

Tačiau atsigavimo perspektyvas lems ne vartojimo įgūdžiai, o eksporto perspektyvos. „Čia išlieka teigiamos tendencijos, eksporto lygis artėja prie ikikrizinio lygio, o kai kurių produktų eksportas net išaugo – maisto produktų, baldų“, – vardijo N. Mačiulis.

Jo žodžiais, 2021 metų pradžia „gal dar bus prislėgta“, bet metai bus geresni nei 2020-ieji, pasaulio ekonomikos augimas siektų 5 procentus. Optimizmo teikia atrastos efektyvios vakcinos.

„Jau dabar daug ekonomikos rodiklių rodo, kad krizė buvo V formos, bet ne W, – teigė N. Mačiulis. – Paslaugų sektorius susiduria su iššūkiais, bet pramonė atsigauna visam pasaulyje ir Lietuvoje.“

Mažiau baimių yra ir dėl centrinių bankų politikos. „Centrinių bankų politika rodo, jog finansų krizė negresia, spragas užpildė spausdinamais pinigais. Ilgalaikėje laikotarpiu, tai gali sukelti problemų, bet trumpuoju laikotarpiu padėjo išspręsti problemas“, – sakė N. Mačiulis

Ž. Dubosas, „Baltik vairo“ vadovas, savo įmonės pavyzdžiu patvirtino, jog per pirmąją bangą gamyba stojo dėl sutrikdytų tiekimo grandinių Azijoje, bet šiuo metu atsigauna, įmonė užsakymų jau turi pakankamai, paklausa smarkiai didėja.

Ko reikia inovacijoms pritraukti

Našumo, užimtumo ir integralaus augimo galimybes aptarė Marius Kušlys, lektorius iš ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto. Jis akcentavo pramonės 4.0 iššūkius ir su automatizacija susijusias rizikas. Kai produktus į paketus gali sudėti robotas, žmonės netenka darbo. Bet robotams valdyti reikia žmogaus. Todėl ypač aktualu inžinierių, technologų ar kitų specialistų, kurių darbo vietų automatizavimo rizika maža, rengimas bei investicijos į regionines aukštąsias mokyklas.

Diskutuota, jog investavimo į trinkeles laikas baigėsi. Akcentuoti mokslo ir verslo ryšiai.

Pranešėjas Mantas Pupinis analizavo, ko reikia, kad Lietuvos įmonės užimtų reikšmingą vietą tarptautinės vertės grandinėse. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog įmonių inovacijos susijusios su nauja įranga, automatizavimu, bet ne su kokybiškai naujų produktų ir paslaugų kūrimu. Kėlė klausimą, jog į įmones reikėtų „patalpinti“ užsienio ar savus tyrėjus iš akademijos.

Keltas klausimas, jog inovacijoms, rizikingoms investicijoms į regionus pritraukti reikia atitinkamos valstybės politikos. Šiaulių PPAR prezidento V. Lembučio teigimu, valstybės strateginiame plane turi būti numatyta, kaip tai skatinti. Jis akcentavo, jog sunkmetis atneša ne tik išbandymų, bet ir naujų galimybių, o Lietuvos sėkmė labai priklausys nuo to, kaip seksis regionams.

„Vakarų medienos grupės“ vadovas E. Mockus pabrėžė, jog „be rizikos kapitalo negali ir rizikuoti“. Neatsitiktinai buvo kilusi diskusija kurti valstybinį banką, formuoti rizikos kapitalą. Kodėl, pavyzdžiui, pensijų fondai negalėtų 50 procentų lėšų investuoti Lietuvoje, kad kapitalas neišeitų iš Lietuvos?

Klausta, ko reikia, kad „TOP vadovai būtų Šiauliuose“?

„Reikia terpės, kurioje gali dirbti, į kurią gali grįžti, gyventi“, – atsakė Diana Cibulskienė, laikinoji ŠU mokslo ir meno prorektorė.