
Naujausios
Po paliaubų – spyris į direktoriaus kėdę
Praėjusią savaitę Šiaulių miesto taryba patvirtino koncesijos sutarties tarp Savivaldybės ir viešosios įstaigos „Pramogų sala“, valdančios Šiaulių areną, pakeitimą. Įsivyravo paliaubos po beveik metus tarp jų trukusio karo. Tačiau šis sprendimas toliau kaitina aistras. Nepritarusi tokiai įvykių sekai Liberalų frakcija prašo miesto mero Artūro Visocko inicijuoti nepasitikėjimo administracijos direktoriumi Antanu Bartuliu procedūrą. Meras pranešė, kad liberalų prašymo netenkins.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Merui siūlo nepasitikėti direktoriumi
Liberalai prašo mero sušaukti neeilinį Tarybos posėdį ir inicijuoti nepasitikėjimą administracijos vadovu, nes jis, teikdamas Tarybos sprendimo projektą pakeisti Aukštabalio multifunkcinio komplekso (Šiaulių arenos) eksploatavimo koncesijos suteikimo sutartį, sudarytą dar 2008 metais, neatliko jo antikorupcinio vertinimo.
Cituojamas Korupcijos prevencijos įstatymas, kuriame nurodyta, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, jei rengiamas teisės aktas reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su prekių ar paslaugų viešaisiais pirkimais ar koncesijos suteikimu.
Liberalai tvirtina, kad pažeidęs teisės aktus A. Bartulis „ne tik suklaidino Tarybos narius, bet ir miesto gyventojams sukėlė abejonių, kad Tarybos sprendimai yra priiminėjami skaidriai“.
Dėl šio, anot liberalų, šiurkštaus įstatymo pažeidimo Savivaldybės administracijos direktorius nebegali toliau eiti pareigų.
Frakcijos narys ir teisininkas Aurimas Lankas pakomentavo, kad administracijos vadovas galėjo suklaidinti ne tik miesto politikus, bet ir merą A. Visocką, todėl jie parašė raštą ir informavo merą apie pažeidimą, kaip ir reikalauja teisės aktai.
„Tai nėra interpeliacija, tai yra mūsų nuomonė. Mūsų žiniomis, Teisės skyrius prie sprendimo projekto yra pažymėjęs, kad dėl jo gali būti teisinių ginčų. Mes matome įstatymo nesilaikymo faktą ir klausiame mero, ar jis tokiu direktoriumi pasitiki“, – dėstė A. Lankas.
Jis įsitikinęs, kad keičiamos sutarties esminės sąlygos (net ir koncesijos mokesčio dydis), todėl antikorupcinis vertinimas privalėjo būti atliktas.
Meras liberalais netiki
Administracijos direktorius spaudos konferencijoje pranešė, kad jo ir Savivaldybės teisininkų nuomone, antikorupcinis vertinimas minėtam Tarybos sprendimui buvo nereikalingas.
A. Bartulis mano, kad tokiais pareiškimas partinė frakcija bando susilaukti dėmesio, parodyti, kad opozicija dirba. Administracijos vadovas prisipažįsta, kad jo tokie pareiškimai negąsdina.
„Penkiais mėnesiais anksčiau ar vėliau baigsis tas darbas. Ne čia problemos“, – sakė A. Bartulis, primindamas, kad artėja šios valdžios kadencijos pabaiga.
A. Visockas „Šiaulių kraštui“ pranešė, kad nepasitikėjimo proceso ir direktoriaus atšaukimo iš pareigų neinicijuos.
„Šis sprendimas per trejus metus šiauliečiams duos apie 200 tūkstančių eurų naudos. Panašu, kad liberalams tai nepatinka. Sutarčiai pasibaigus, Savivaldybė turės plačias pasirinkimo galimybes: galės areną nuomoti, sudaryti kitą koncesijos sutartį ar priimti kitokį sprendimą, vadovaudamasi laisvos rinkos principais. Dėl to turės apsispręsti jau kitos kadencijos Taryba. Mano manymu, liberalai būtinai turėjo balsuoti už šį sutarties pakeitimą“, – tvirtina meras.
Vietoje teismų – pakeista sutartis
Pastaraisiais metais Savivaldybės vadovai garsiai deklaravo, kad koncesijos sutartis su „Pramogų sala“ yra bloga. Joje yra punktas, kad arenos valdytojui per metus gavus pelno, koncesijos mokestis jam nemokamas. Kitaip tariant, jei koncesininkas sugeneruoja nors eurą pelno, nebegauna 215 tūkstančių eurų iš Savivaldybės.
Koncesininkas nerizikavo ir kasmet rodydavo nedidelį nuostolį. Tačiau 2011 metais žlugus „Snoro“ bankui, įmonė prarado ten laikytą nemenką indėlį.
2015 metais jai buvo grąžinta valstybės apdraustoji indėlio dalis – apie 20 tūkstančių eurų. Šią sumą „Pramogų sala“ įtraukė į 2011-ųjų metų apskaitą.
Savivaldybė su tuo nesutinka. Jei pinigai būtų apskaityti 2015 metais, tai įmonė būtų skaičiavusi apie 5 tūkstančių pelną, o Savivaldybei nebūtų reikėję mokėti koncesijos mokesčio.
Administracijos direktorius A. Bartulis ėmėsi ryžtingų veiksmų šiai sumai susigrąžinti. Savivaldybė kreipėsi į teismą, įmonei pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo sąskaitas.
Kilo grėsmė, kad arenai bus atjungtas elektros tiekimas, nes įmonė negalėjo apmokėti sąskaitų. Nesurandant sutarimo, teisinis ginčas persikėlė į Arbitražo teismą. Savivaldybė nepagailėjo 13 tūkstančių eurų žyminiam mokesčiui sumokėti, o administracijos direktorius buvo tikras savo pergale.
Kiek netikėtai rugsėjo pabaigoje miesto meras ir administracijos direktorius spaudos konferencijoje pranešė, kad Savivaldybė nebėra garantuota savo pergale, o „Pramogų sala“ sutinka koreguoti sutartį, todėl teisminis ginčas bus baigtas, jei tik Taryba patvirtins sutarties pakeitimus. Savivaldybė ieškinį iš Arbitražo teismo atsiims ir atgaus iki 80 procentų žyminio mokesčio.
Susitarta, kad Savivaldybė mokės mažesnį koncesijos mokestį. Sutartis baigiasi 2022 metais. Trejus metus vietoje 215 tūkstančių koncesijos mokestis sieks 160 tūkstančių, o paskutiniais metais – 195 tūkstančius eurų. Mokestis bus mokamas nepriklausomai nuo to, ar koncesininkas turi pelno.
Panaikintas punktas, kuris leido „Pramogų salai“ pratęsti koncesijos sutartį, jei nepadarė esminių sutarties pažeidimų. Koncesininko nebereikalaujama samdyti tarptautinį auditą savo veiklai įvertinti, atsisakyta ginčus spręsti Arbitražo teisme.
A. Lankas stebėjosi, kad keičiamos esminės sutarties sąlygos. Jis pažymėjo, kad vienas iš Koncesijos įstatymo punktų teigia, kad sutartis negali būti keičiama, jei pakeistomis sąlygomis koncesijos sutartyje dalyvautų ir kiti rinkos žaidėjai. „Tokiomis sąlygomis gal dar 5-6 įmonės norėtų būti koncesininkais“, – svarstė politikas.
Jam nesuprantama, kodėl Savivaldybės vadovai, „taip šventai įsitikinę savo tiesa“, samdė teisininkus iš Vilniaus, sumokėjo didžiulį žyminį mokestį ir staiga pusiaukelėje sugalvojo, kad gal jie nebeteisūs. Kodėl pasitraukė nesulaukę Arbitražo teismo? Kas jį būtų laimėjęs?
Politikas mano, kad gal reikėjo ieškoti kitų sprendimų, užuot sudarius kreivą taikos sutartį, kurios nuostatos net bijo praeiti vidinį antikorupcinį vertinimą.
Skirtingi „makaronai“
Nors miesto Tarybos dauguma (22 politikai) balsavo už sutarties pakeitimą, posėdžio metu girdėjosi įvairių nuomonių.
Advokatas Egidijus Morkūnas, prisistatęs tiesiog miestiečiu, perspėjo politikus, kad taip gyventojams „tiesiog kabinami ant ausų makaronai“. Jis teigė, kad Tarybos sprendimas dėl Šiaulių arenos koncesijos sutarties „stumiamas“ motyvuojant arenos valdymo efektyvumu ir viešuoju interesu. Kaip pasikeis arenos valdymo efektyvumas, informacijos jam niekur nepavyko surasti. Nemato ir viešojo intereso gynimo, nes atsisakius 215 tūkstančių eurų ieškinio „Pramogų salai“, net ir mokėdama mažesnį koncesijos mokestį Savivaldybė per likusį sutarties galiojimo laiką patirs 51 tūkstančio eurų nuostolį, neskaičiuojant teisminių išlaidų.
E. Morkūnas Tarybos posėdžio tribūnoje išaiškino visą sąmokslo teoriją. Jis kalbėjo, kad „Pramogų sala“ dėl padarytų pažeidimų (nustatytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) negali pasinaudoti teise prasitęsti koncesijos sutartį be konkurso.
Pasibaigus koncesijos sutarties terminui 2022 metais konkursas neišvengiamai įvyks, o kad jame galėtų dalyvauti, viešajai įstaigai reikalingas teigiamas veiklos rezultatas, kitaip ji neatitiks finansinio patikimumo kriterijaus.
Pagal dabar galiojančią koncesijos sutartį „Pramogų sala“ negali rodyti teigiamo finansinio rezultato, nes praras koncesijos mokestį. Po sutarties pakeitimo tai jai grėsmės nebekels, nes koncesijos mokestį gaus bet kokiu atveju.
Advokatas teigė, kad norint padėti viešajai įstaigai „Pramogų sala“ buvo sukurtas mitas, kad reikia ginti viešą interesą ir sudaryti taiką.
„Pramogų salos“ vienintelis dalininkas Gintaras Radavičius Taryboje priminė, kad teisėtu būdu laimėjo koncesijos konkursą ir sutartį vykdė. Negavo jokių nusiskundimų nei dėl patikėto turto eksploatavimo, nei dėl renginių.
Kalbėdamas apie sutarties pakeitimą jis sakė: „Didžiausias pasiekimas Savivaldybės administracijos, kuri pastatė mus į kampą ir mes sutikome su tais dalykais. Bet kokiu atveju, šalys susitarė“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. Bartulio liberalų siūlymas pradėti nepasitikėjimo jam procedūrą neišgąsdino, nes kadencija jau eina į pabaigą.
Politikas A. Lankas atkreipia dėmesį, kad jie nekalba apie administracijos direktoriaus interpeliaciją, tik informuoja merą, kad A. Bartulis pažeidė įstatymą.
Šiaulių arenos koncesijos sutartis dar galios nepilnus ketverius metus, tačiau jau dabar ji kaitina politines aistras.