Naujausios
Po kirviu atsidūręs parkas turi saugotinų retenybių
Pakruojo urėdijos miškotvarkos projekte buvo numatyta dalį Rozalimo miško parko pavadinti nevertingais plotais ir priskirti ūkiniams miškams. Tačiau toje „nevertingoje“ dalyje biologinės įvairovės tyrimus atlikę gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas“ specialistai surado dvidešimt saugotinų ir trisdešimt dvi globotinas rūšis.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dešimtys retenybių
Asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovai doktorantas botanikas Andrejus Gaidamavičius, entomologas Daumantas Liekis bei ornitologas Darius Kavšinas Rozalimo miško parką tyrinėjo dvi dienas. Tyrė tuos kvartalus, kurie pernai parengtame Pakruojo urėdijos miškotvarkos projekte įvardijami nevertingais ir netenka II grupės statuso bei paverčiami ūkiniais miškais.
Lietuvoje retą, saugomą miškinę leliją, žydėsiančią birželį, gamtininkai aptiko prie pat užtvaro į miško kelią. Ir — tik dvidešimt penkis augalus, nors anksčiau jų buvo rasta daugiau. Per pačią lelijų (įstatymais uždrausta jas rauti, iškasti ar kitaip naikinti) augimvietę padarytas savavališkas apvažiavimas. Tyrinėtojai rekomenduoja jį kuo skubiau panaikinti, augimvietę pažymėti, pastatyti informacinį ženklą.
Rasta ženklų, rodančių, kad pietinėje parko dalyje gyvena, o galbūt ir peri saugotinas mažasis apuokas. Gamtininkai rado daug juodosios meletos (griežtai saugomos Europoje) išardytų medžių liemenų, kelmų. Unikaliu faktu tyrinėtojai laiko tai, kad pušynuose prie Rozalimo aptiktas svilikas: šis paukštis aptinkamas brandžiuose daugiausiai lapuočių miškuose. Kanapinėje surasta paprastoji raudonuodegė — saugotina Europoje ypač sparčiai nykstanti rūšis. Tyrinėtojai siūlo šiems paukščiams parko teritorijoje iškelti po dešimt specialių inkilų kasmet.
Pirmą kartą Rozalimo parke pastebėta reta raudongalvė sniegena, įsikūrusi neįprastoje šiai rūšiai vietoje — senoje kirtavietėje.
Iš viso tyrinėtojai priskaičiavo penkiasdešimt dvi saugotinas ar globotinas rūšis. Dvidešimt devynios iš jų aptiktos pirmą kartą.
Unikaliu ir vertingu tyrinėtojai vadina visą Rozalimo miško parką — vienintelį „žibuoklinį pušyną“ Lietuvoje.
Tarpinėje tyrimų ataskaitoje specialistai teigia, kad jie teatspindi vos penktadalį gamtinių vertybių, kurias galima būtų aptikti Rozalimo parko teritorijoje. Tyrimus siūloma tęsti kitais metų laikais.
Rekomenduojama parką saugoti ir plėsti
„Baltijos vilko“ atstovų teigimu, Rozalimo miško parko ribos negali būti siaurinamos — priešingai, parkas turėtų plėstis, nes šiuo metu už jo teritorijos patenka vietos, kuriose rasta retų saugomų rūšių augalų, vabzdžių ar paukščių. Būtinas gamtotvarkos projektas, nes natūralūs biotopai baigia sunykti.
Pakruojo rajono tarybai tyrinėtojai siūlo kuo skubiau suteikti Rozalimo parkui saugomos teritorijos statusą, įsteigiant kraštovaizdžio draustinį ir išskiriant jame rekreacijos bei ekosistemų išsaugojimo zonas.
Siekiant išvengti neigiamo ūkinės veiklos poveikio, aplink parko teritoriją siūloma nustatyti šimto metrų apsaugos zoną, o į ją patenkantiems miškams suteikti III grupės (apsauginių miškų) statusą.
Rozalimo parkui būtina paruošti specialų miškotvarkos projektą. Ištirti, kokios vertingos augalų bei gyvūnų rūšys parke yra ir numatyti sprendinius pažintiniam turizmui — pristatyti lankytojams, kas parke yra vertingo ir kur šios vertybės atsiskleidžia.
Urėdijai — eilinis miškas
Asociacija „Baltijos vilkas“ ketina toliau tyrinėti gamtinę įvairovę miško parke, yra pasiruošusi suteikti mokslinę bei metodinę pagalbą Pakruojo miškininkams. Tačiau oficialiai Rozalimo miško parkas tebėra eilinis miškas — jis, Vyriausybės įsteigtas prieš aštuonerius metus, iki šiol neįregistruotas.
Pakruojo urėdijai parengtame miškotvarkos projekte parkas apskritai neminimas. Šiaulių apskričiai parengtoje miškų tvarkymo shemoje jo ribos projekte susiaurinamos apytikriai 70 hektarų iš buvusiųjų 287,8 ha.
Valstybinių miškų naudojimo schemą rengė Privačių miškų plėtros centro atstovė Jūratė Jankauskienė. „Nevertingųjų“ kvartalų dalį sudaro brandūs, 120— 150 metų eglynai bei pušynai.
Neseniai naujasis miškotvarkos projektas paliktas Rozalimo seniūnijoje — susipažinti visuomenei. Nors anksčiau teigta, kad su visuomene jis pernai svarstytas du kartus. Bet nei Rozalimo seniūnijos, nei bendruomenės, nei visuomenininkų atstovai apie tokius svarstymus nė nežinojo.
Žmonės siekia išsaugoti
Nuo balandžio pradžios, kai „Šiaulių kraštas“ ėmė rašyti apie Rozalimo miško parko problemas, aistros dėl pušyno lemties tebekaista. Pakruojo urėdijos vadovybė tvirtina, kad parką stengiasi išsaugoti: atseit, daryti tai profesionaliai trukdo visuomenininkai, neišmanantys, kaip iš tiesų dera rūpintis miškais.
Į ginčą įsitraukė Rozalimo bendruomenės tarybos atstovai, kritikuojamiems miškininkams palaikyti surinkę per 400 parašų.
Gamtosaugai neabejingi žmonės miškininkų poziciją vertina kaip verslo interesą. Toks požūris visuomenininkus paskatino imtis kurti Rozalimo klubą. Pasak Rozalimo miško parko kūrimo iniciatorės Genovaitės Valčiukienės, dalyvauti būsimojo klubo veikloje jau pareiškė norą keletas kraštiečių menininkų, idėją palaikė informacinių technologijų specialistai ir net vienas miškininkas.
GYVENTOJAS: Toks Europoje saugomas mažasis apuokas gyvena ir Rozalimo parke, kurio dalį norima priskirti ūkiniams miškams.
EPA-ELTA nuotr. apuokas
ATRADIMAI: Botanikos specialistas Andrejus Gaidamavičius Rozalimo miško parke praėjusią savaitę atrado dešimtis saugomų augalų rūšių, retų vabzdžių bei paukščių.
Asmeninio albumo nuotr.
VERTĖ: Nevertingu pavadintame miške — brandūs medžiai, retos augalijo ir gyvūnijos rūšys.
Autorės nuotr.
