Naujausios
Praėjusią savaitę jau skelbėme apie įvykusią Šiaulių miesto gyventojų apklausą dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapų iškėlimo iš miesto centro į Savivaldybės kapines. Joje dalyvavo kiek daugiau nei 1,5 tūkstančio gyventojų, beveik 82 procentai jų buvo už karių kapų iškėlimą. Savivaldybė toliau įtikinėja, kad yra tik „noras, tačiau galimybių nėra“.
Pirmadienį mero patarėja teisės klausimais Virginija Mickavičienė pakomentavo, kad nors apklausoje dalyvavo tik 1,54 procento gyventojų, apklausa yra reikšminga, nes yra pirmoji tokia šalyje.
„Galima sakyti, kad remiantis tais apklausos rezultatais, buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iš Kultūros, Krašto apsaugos, Aplinkos, Užsienio reikalų ministerijų, Kultūros paveldo departamento ekspertų, kurie, tikimės, imsis kažkokių pokyčių“, – sakė patarėja.
Ji pabrėžė, kad Savivaldybė neturi teisės spręsti dėl karių kapinių perkėlimo: nei Taryba, nei meras ar Administracijos direktorius.
Taip susiklostė istoriškai nuo nepriklausomybės atkūrimo, kad visos karių kapinės – tiek vokiečių, tiek sovietų kar kitos senosios kapinės yra Kultūros paveldo žinioje ir joms nustatyta valstybės apsauga.
Patarėja tikino, kad tai nėra Savivaldybės objektas, todėl Savivaldybė su juo nieko negali daryti, nors prieš kelerius metus Savivaldybės užsakymu buvo visiškai pakeista antžeminė kapinių dalis.
Šiaulių centre yra registruotos karių kapinės, o ne palaidojimo vieta, nors neseniai buvo teigiama visiškai priešingai.
Anot V. Mickavičienės, jei būtų klausimas, susijęs su palaidojimo vieta, dar būtų galima svarstyti dėl palaikų perkėlimo. Teisės aktai draudžia naikinti kapines, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Patarėja priminė, kad Šiaulių atvejis dažnai lyginamas su Pasvalio rajono Pumpėnų miestelio situacija, kai vasarą iš miestelio centro buvo iškeltos Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos.
Teisininkė sakė neturinti atsakymo, kodėl Pumpėnų miestelyje buvo galima tai padaryti.
„Tiek inicijuodami, tiek vykdydami šį procesą jie vadovavosi Rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinio režimo metu, palaikų perkėlimo tvarkos aprašu. Mes irgi bandėme pasinaudoti ta tvarka, bet gavome iš Kultūros ministerijos atsakymą, kad ši tvarka gali būti taikoma tik atsitiktinai rastiems palaikams perkelti. Savivaldybei tai netiko. Mes turime draudimą naikinti kapines. Neturime jokios tvarkos, pagal kurią galėtume inicijuoti procedūrą ir galėtumėm ją vykdyti. Mes esame visiškoje teisinėje aklavietėje, todėl kreipėmės į laikinąją Seimo narių grupę, pateikėme įstatymų pakeitimus ir lauksime rezultatų“, – komentavo patarėja.
Ir dar, kam įdomi ši tema, ji rekomendavo paskaityti monografiją „Kariai. Betonas. Mitas“. Ji parašyta paveldosaugininkų, istorikų ekspertų ir skirta Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų problematikai, taip pat ir teisiniam reglamentavimui.
