Naujausios
Pirmieji 25-eri metai – santuokai sunkiausi
Poros pykstasi, mušasi, bylinėjasi teismuose, taikosi. Teisėsauga smurto artimoje aplinkoje atvejus kasdien skaičiuoja dešimtimis. Moterys teigia gyvenančios dėl vaikų, ir tikisi, kad smurtaujantys sutuoktiniai nebegers. Smurtas šeimose skaudžiausiai plaka vaikus, kurie tėvų šeimos pavyzdį išsineša į savo šeimas. Taip iš kartos į kartą.
Psichoterapeutas profesorius Eugenijus LAURINAITIS interviu „Šiaulių kraštui“ sako, kad smurto esama, nes daugeliu atvejų jis toleruojamas, randant pasiteisinimą ir neieškant pagalbos.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Asmeninė santykių istorija
– 2011 metais įsigaliojęs Smurto artimoje aplinkoje įstatymas patvirtino: smurto šeimose yra labai daug. Nesugebama išsiaiškinti neapkeikus, nepakėlus rankos, neužgauliojant. Kodėl?
– Mūsų šalyje kultūros keisti santykius kol kas nėra. Yra kultūra kartoti santykius: kaip seneliai ar tėvai gyveno, taip ir mes nugyvensim. Dargi vyresnieji pasako: na, kaip jau mes nugyvenome, taip ir jūs nugyvensite. Tai yra netiesa.
Gyvenimo kartu mokslas ir įgūdis, yra du skirtingi dalykai: žinoti, kaip reikia, ir mokėti, kaip žinau – tai yra ne tas pats. Mokslas įgyjamas per kiekvieno asmeninę istoriją – šitoje istorijoje buvo geresni ar blogesni pavyzdžiai, geresni ar blogesni mokytojai, čia jau kaip kam pasisekė.
Kiekvienas mes mokomės iš savo šeimų ir atsinešam viską į savo naujas šeimas, taigi natūralu, kad į naujai sulipdytą šeimą atsinešamas ir įsivaizdavimas – kaip buvo pas mane namie, taip turi būti ir toliau, nes tai yra teisinga.
Vyrai smurtautojai ir moterys aukos atsineša šeimos įsivaizdavimą iš savo šeimos: tėvas mušė mamą arba mama nuolatos kentė tėvo smurtą, vadinasi, tai yra normalu, taip ir turi būti. Skauda, blogai, bet mama iškentė ir aš turiu išspręsti.
Santykiai šeimoje – gyvenimo mokslas. Tą mokslą mes kiekvienas atsinešame iš savo namų, ir jei pažiūrėtume per kartas, pamatytume, kad karta iš kartos viskas kartojasi.
„Gyvenu dėl vaikų“
– Manau, nieko nesmerktina, jei moterys bando išsaugoti savo šeimą. Gal vis dėlto verta pabandyti patikėti, kad laikas pakeis smurtautojo elgesį, kad kada nors nebeliks problemų, kad viskas išsispręs...
– Kasdieninėje psichologijoje naudojamas žodžių rinkinys „laikas išspręs“ itin dažnas. Tačiau turiu jus nuvilti: laikas absoliučiai nieko nesprendžia. Laikas tik duoda laiko, per kurį gali išspręsti iškilusias bėdas arba neišspręsti, ir dar kaip jas išspręsti. Įsivaizdavimas, kad visi nesutarimai, barniai ir visa kita savaime išsispręs, yra visiška nesąmonė. Nesprendžiant niekas neišsisprendžia.
– Smurtą namuose kenčiančios moterys kartais teisinasi gyvenančios su smurtautoju dėl vaikų, dėl to, kad vaikams reikia tėvo ir t.t. Dar teigia neturėsiančios iš ko pragyventi. Ar jos teisios?
– Tai yra eiliniai pasiteisinimai. Kai nenorima kažko pakeisti, tai pasiteisinimų surandama visada.
Klausimas, kokio vaikams reikia tėvo, kad jie išaugtų ne tokie, kaip tas tėvas? Tai jeigu moteris gyvena su smurtautoju, sakydama, kad jo reikia vaikams, tai kokius vaikus ji augina, su kokiu šeimos santykių pavyzdžiu jie išeis į savo suaugusiųjų gyvenimą?
Vienareikšmiškai pasakysiu – geriau jau vaikus auginti be tėvo, negu su smurtaujančiu tėvu. Maža to, šitoje vietoje smurtas kaip santykių komponentas neleistinas absoliučiai. Smurtas neleistinas jokiuose žmonių santykiuose, o šeimose – tuo labiau.
Jei auka teisinasi, kodėl gyvena su smurtautoju, ji tiesiog jaučia priklausomybę. Ir tokiu atveju ji visuomet ras priežastį, dėl ko būti su tuo žmogumi. Gal kreips į finansinę priklausomybę, gal į kitokią.
Taigi, jei moteris sau ir aplinkiniams bando teisintis, kad gyvena, pavyzdžiui, dėl finansinių dalykų, tai viso labo yra tik pasiteisinimas, bet ne priežastis.
– Tėvai barasi, koneveikia, įžeidinėja vienas kitą, vaikai tarsi užsisklendžia, traukiasi, išeina į kitą kambarį. Ką galima išskaityti iš tokio jų elgesio?
– Kodėl vaikai išeina į kitą kambarį? O todėl, kad jie mato, kad vyksta karas, ir jie pasitraukia iš tos karo zonos.
Ką vaikai tuo metu jaučia? Jie jaučia, kad kažkas baisaus vyksta namuose ir jie gali likti be vieno iš tėvų. Ir jų baimės jausmas, kai jie išėjo į kitą kambarį, patikėkite, nė kiek nesumažėjo.
Ir toje situacijoje didžiausia auka yra ne koneveikiama ar net mušama žmona, mama, o vaikai.
Vaikai visada moka didžiausią kainą. Nes jie yra silpniausia grandis šeimos sistemoje. Juk sistemoje viskas yra tarpusavyje susiję, ir natūralu, kad nukenčia silpniausi dalyviai.
Pasikeisti įmanoma, bet ne pakeisti kitą
– Lietuvoje šeimos santykių klausimais dirba nemažai institucijų. Skyrybos neretai nėra išeitis, kaip ne išeitis ir gyventi su smurtautoju. Kaip sau padėti?
– Yra institucijų, dirba psichologai, psichoterapeutai, kiti specialistai, tačiau problema: Lietuvoje neįprasta ieškoti pagalbos.
Besikreipiančiųjų tikrai mažuma, tačiau iš tų, kurie vis dėlto kreipiasi, suprantu, kad jie nepajėgūs sau padėti, kad jiems reikia padėti.
Padėti pačiam sau tai, daugeliu atvejų, tas pats kaip mokėti programuoti kompiuterius, kepti blynus, konstruoti skalbykles. Viską pats. Pasikartosiu, santykiai šeimoje yra netgi labai nelengvas dalykas – norint keistis, reikia mokytis.
– Kaip padrąsinti moteris, kad jos nekentėtų, o ryžtųsi keisti?
– Padrąsinimas – netinkamas žodis. Na pasakysim: būk drąsi, o ji tą žodį girdėjusi šimtus kartų. Nuo pasakymo niekas nesikeičia. Reikia rimtos psichoterapeutų pagalbos.
O ką daro alkoholikų žmonos? Jos tiki, kad jeigu jos aukosis – bus geros arba dar geresnės negu ligi šiol – tai jis pasikeis. Čia yra visiška iliuzija, bandymas gyventi pasakoje. Ir net neverta tikėtis, kad jos sugebės pakeisti žmogų – žmogus keičiasi tik tuomet, jei savo vidumi apsisprendžia keistis. Tuo tarpu kiekvienas mes turime tik vieną žmogų, kurį galime pakeisti – patys save.
Pravartu analizuoti
– Jaunos merginos turi išgeriančius draugus ir dažna yra įsitikinusi, kad susituokus jis nebegers, ir jie gyvens ilgai bei laimingai...
– Turiu jas nuvilti – ši iliuzija pati kvailiausia. Jis gers dar daugiau. Vyras yra geriausias porą mėnesių prieš santuoką, nes tuomet jis siekia tikslo. Vyrai yra orientuoti į tikslą, ir kol jis jo nepasiekė, jis stengiasi. Bet kai tik pasiekė, tai koks kvailys tęs tą patį, jei tikslas jau pasiektas? Taigi dabar jis jau sieks kito tikslo. O tam kitam tikslui pasiekti alkoholis neretai netrukdo.
Žinoma, tas kitas tikslas – nebūtinai, pavyzdžiui, meilužė ar dar kas. Tikslas gali būti, pavyzdžiui, aprūpinti savo šeimą pinigais, gyvenimo sąlygomis. Ir štai mergina, kuri tikėjo pasaka, staiga pasijunta vieniša, nes jis aria. Juk pinigai neuždirbami namie.
Žinoma, yra merginų, kurios mato: jis geria, jo tėvas geria, brolis – irgi, taigi žino, kad jis ir susituokus gers.
– Gal tikrai vertėtų paanalizuoti, iš kokios šeimos būsimas sutuoktinis, ir neužsimerkti prieš tikrovę?
– Prieš susiejant gyvenimą su kažkuo, būtina pažiūrėti, iš kur žmogus atėjo. Juk tas žmogus visos jo istorijos rezultatas. Taigi per kokią istoriją jis ėjo iki to momento, kol jiedu susitiko, tikrai pravartu paanalizuoti. Kokie elgesio stereotipai jo tėvų šeimoje, kokie santykiai tarp senelių. Gal žmogus neturėjo progos išmokti santykių savo šeimoje, iš jam svarbiausių žmonių?
– Ar reikia žmogui kartoti "myliu, myliu". Gal elgesys, tonas, akys pasako, kad tikrai myli arba ne?
– Čia jau reikėtų tarpusavyje susiderinti. Ko man iš tavęs reikia, ko tau iš manęs reikia.
Jei sako „myliu“, reikia klausytis, kaip sako. Nes tekstas gali būti labai geras, bet kontekstas, intonacija, žvilgsnis gali aiškiai parodyti, kad čia tik žodis, o iš tiesų yra kitaip.
Pabaigai nuraminsiu, santuokoje tik pirmieji 25 metai sunkiausi, paskui būna lengviau. Taigi jei pora neiškenčia tų 25-erių, pradeda naują 25-metį. Ir taip iki to laiko, kol bus lengviau.
Tiesiog mes kiekvieną rytą turime sau pasakyti: aš vėl kursiu savo šeimą. Nes tai yra dovana, kuri nenukrenta iš dangaus, santykius reikia puoselėti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SMURTAS: Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis įsitikinęs, kad smurtas ir jo toleravimas šeimoje labiausiai kenkia vaikams, kurie tokį šeimos santykių įsivaizdavimą, kaip normalų, išsineša į paties sukurtą šeimą.
