Naujausios
KRIZĖS PAIEŠKOS (2)
Pinigų trūksta ir dainoms, ir duonai
Ieškant krizės ženklų kaimuose, miesteliuose, žmonės mums tvirtino: krizę pajuto ne dabar, o prieš porą metų, nuvertėjus litui. Išmokę gyventi sunkmečiu, kaimo žmonės konservuoja daržoves, verda uogienes, ir sako nebadausią. Kaip krizė veikia miestiečius? Mieste — daugiau baimės. Įmonių atstovai nenoriai kalba apie vėluojančius atsiskaitymus, mažėjančius pelnus, apie galimus atleidimus ir mažėsiančius atlyginimus. Faktas — nedarbas mieste didėja.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Maistas — už parduotas gėles
„Nebebus mūsų, bus geriau — nereikės pensijų mokėti“, — karčiai šypsosi rudeninėmis gėlėmis prie Šiaulių centrinio turgaus prekiaujančios garbaus amžiaus moterys. Šiemet prekyba itin sumažėjo. Moteris nusiminusios — ką atsiveža, tą tenka parsivežti namo. Nors gėlės, lyginant su praėjusiais metais, atpigo net per pusę.
Chrizantemų žiedai kainuoja 50— 80 centų. Prieš metus už žiedą gaudavo 1,5 lito: tą laikmetį moterys vadina geriausiu. Pernai pirkėjai vienu kartu nupirkdavo 10— 20 žiedų, dabar tik 2— 4.
Moterų nefotografuojame, nes jos išgyvena dėl to, kad gyvenimui tenka prisidurti turguje.
Viena inteligentė, dabar prekiaujanti gėlėmis, pasakoja: baigė universitetą, 25-eris metus mokytojavo, direktoriaus pavaduotoja užklasinei veiklai, dabar — 500 litų pensija. Mokyklą teko palikti prieš 30 metų — dėl pablogėjusios neįgalaus sūnaus sveikatos. Kartu su sūnumi buvusi mokytoja gyvena iki šiol.
Moteris neslepia: gavusi pinigų už gėles, iš karto svarsto, ką nupirks valgyti. Išsigelbėjimas — nuosavas namas, prie kurio auga ne tik gėlės, bet ir bulvės, morkos. Jei reikėtų pirkti ir daržoves, nežino, kaip išsilaikytų.
Šilumą taupo: stengiasi kuo mažiau kūrenti. O sąskaitos vis tiek eina ir eina. Nors šiukšlių teprirenka maišelį, moka, kaip ir visi. Mokesčiams už paslaugas išleidžia apie 200 litų. Gelbsti sūnaus invalidumo pašalpa — 460 litų.
Nedarbas didėja
„Situacija blogėja“, — sako Šiaulių darbo biržos direktorės pavaduotoja Jolanta Mikšionytė, žiūrėdama į skaičius: devynių šių metų mėnesių duomenimis, bedarbių registracija išaugo 33 procentais. Nedarbas Šiauliuose — beveik 4 procentai.
Kiekvieną dieną registruojama 70— 90 darbo ieškančių asmenų, pernai tokių būdavo 40— 50.
Bedarbių daugėjo nuo pavasario, bet labiausiai registracija išaugo rugsėjį.
Šiuo metu biržoje registruota per 4 tūkstančius darbo ieškančių asmenų. O laisvų darbo vietų registracija sumažėjo beveik 18 procentų, prognozuojama, kad iki metų pabaigos mažės iki 20 procentų.
Duomenų bazėje dabar yra dvigubai mažiau laisvų darbo vietų nei pernai: apie 240. Iš jų apie 60 vietų sudaro tarptautinių pervežimų vairuotojai.
Mažiau registruojama laisvų darbo vietų nekvalifikuotiems darbininkams: ankstesniais metais būtent jiems būdavo didesnė pasiūla. Per rugsėjį ir spalį žymiai sumažėjo darbo vietų pardavėjoms.
Sumažėjo aukštos kvalifikacijos specialistų paklausa, bet daugiau užregistruota vietų kvalifikuotiems darbininkams: jie sudaro maždaug pusę visos paklausos.
Šiemet užfiksuota daugiau grupinių atleidimų. Praėjusiais metais pranešimai apie grupinius atleidimus atėjo iš trijų įmonių, tai palietė 100 dirbančiųjų, šių metų skaičiai: 6 pranešimai ir per 200 dirbančiųjų iš statybos, medžio apdirbimo, siuvimo, lengvosios pramonės įmonių bei švietimo įstaigos — Gruzdžių žemės ūkio mokyklos.
Daugiausia žmonių kreipėsi iš „Ventos“ gamyklos: nuo metų pradžios — apie 270 asmenų, per 80 žmonių kreipėsi išėję iš “BaltikVairo“ (daugiausia — dėl pasibaigusių terminuotų darbo sutarčių), per 80 žmonių išėjo iš “Šiaulių tauro televizorių“, per 40 darbuotojų — iš UAB “Modestina ir Ko“, po 30, 40 žmonių išėjo iš UAB “Plamega“, “Naujoji rūta“. Pasak J. Mikšionytės, minėti atleidimai — ne darbdavio iniciatyva, o dėl darbuotojų pareiškimų.
Kas ketvirtas bedarbis Šiauliuose yra vyresnis nei 50 metų. Auga ir jaunuolių iki 25 metų amžiaus registracija: maždaug kas šeštas biržoje registruotas žmogus yra iki 25 metų (įskaičiuojant absolventus).
Mažiausias nedarbas Šiauliuose buvo užfiksuotas praėjusiais metais — 2,9 procento, didžiausias — 2000— 2001 metais, kai mieste buvo per 10 tūkstančių bedarbių.
Iš „Ventos“ — į užsienį
Darbo biržoje sutinkame tris moteris iš „Ventos“ bendrovės. Atleidimo lapelių negavo — išeina pačios, nes negauna algų. Rima be algos “tik“ nuo rugpjūčio, bet yra darbuotojų, atlyginimų negavę už balandį.
„Sustojo gamyba, užsakymų nebėra. Mediena — brangus verslas, o dar kinai nukopijavo produkciją“, — vardija įmonės nuosmukio priežastis moterys. O nuotaikas įmonėje vadina “kaip po laidotuvių“.
Rima „Ventai“ atidavė 25-erius darbo metus. Paskutinės pareigos — logistė. Dabar planuose — sezoniniai darbai užsienyje.
Kita moteris Reda šypsosi: ji atėjo iš vieno bankroto į kitą — iš bankrutavusio „Elnio“ į “Ventą“. Niekas neišvarė, bet, pajutusi spaudimą, išėjo.
Moterys netiki, kad bent per trejus artimiausius metus situacija Lietuvoje gerėtų: „Lietuvoje gerai tik seimūnams“.
Viršplanio nebebus
Šiaulių „Sodros“ teritorinis skyrius krizės požymius pajuto per draudėjus. Pasak skyriaus direktoriaus Leono Strazdausko, įtakos tam turi bloga “Ventos“, statybinių organizacijų situacija. Atleidžiant darbuotojus, automatiškai mažėja įplaukos “Sodrai“.
Direktoriaus žodžiais, nerimas persimeta ir į transporto sektorių.
L. Strazdauskas sako negalįs teigti, kad darbuotojų atlyginimai būtų mažinami: algos sumažėjo „tik pavienėse įmonėlėse“.
„Paskutinius tris mėnesius gana įtemptai renkame lėšas. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augimas yra, bet atsižvelgiant į tai, kiek tikėjomės surinkti, fiksuojame apie 10 procentų lėtėjimą. Metų planą turėtume įvykdyti. Bet kelerius metus planą viršydavome“, — sako direktorius.
L. Strazdausko teigimu, apdraustų dirbančiųjų skaičius kol kas nesikeičia — vadinasi, žmonės dar susiranda darbo kitur.
Direktorius prognozuoja sunkius laikus po Naujųjų metų: „Nuo sausio 1-osios bus perskaičiuotos pensijos, daliai gyventojų jos padidės — vadinasi, reikės papildomų lėšų. O atlyginimai — nelabai kils. Kitais metais reikės papildomų lėšų grąžinant išmokas dirbusiems pensininkams. Prognozuoju, kad kitąmet pensijos nebebus keliamos: šiemet buvo keliamos du kartus“.
Pardavimų kreivės šauna žemyn
Šiaulių įmonių vadovai nenoriai kalba apie ekonominę situaciją. Vienos šildymo įranga prekiaujančios bendrovės darbuotojas pasakojo, kad keletą metų iš eilės pardavimai kilo po 30 procentų. Dabar, nors prekyba visiškai nesustojo, parduodama gerokai mažiau.
Elektros instaliacijos įmonės atstovas teigė, kad fiksuojamas 30 procentų apyvartos kritimas, akivaizdžiai išryškėjęs nuo kovo mėnesio.
„2007-ieji buvo patys geriausi metai, visus metus kreivė kilo į viršų. Dabar esame 2005— 2006 metų lygyje — dar galima išgyventi“, — sakė elektros specialistas. Jei kreivė smuks dar žemiau — paaiškės, kas išgyvens sunkmetį, kas bankrutuos.
Itin išryškėjusi problema — pablogėję atsiskaitymai. Yra ne tik skolininkų, bet ir pinigus „nusinešusių“ bankrutavusių firmų. Vyras prognozuoja, kad atsiskaitymas dar blogės: dėl apyvartinių lėšų stygiaus.
Tenka atšaukti koncertus
Šiaulių arena sumažėjusį žiūrovų skaičių pajuto nuo naujojo sezono pradžios. Į visus renginius — krepšinį ar koncertus — nuperkama mažiau bilietų, labiau perkami pigūs bilietai.
Šį sezoną jau buvo atšaukti „Skamp“, Dž. Butkutės, R. Čivilytės koncertai. Priežastis — žmonės nepirko bilietų.
„Galime svarstyti, kad pernai žmonės ėjo žiūrėti ir naujos arenos. Bet bendraujame ir su renginių organizatoriais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje: bilietai neišperkami ir tuose miestuose. Mūsų klausia, kodėl neatvežame į Šiaulius “Electric Light Orchestra“ ar “Scorpions“: jei neišperka bilietų Vilniuje, organizatoriai į Šiaulius bijo vežti“, — sako Šiaulių arenos generalinis direktorius Gintaras Radavičius.
Šiaulių arenos operatoriai ieško išeičių. „Pabandysime pasiūlyti koncertų už 10— 20 litų, nes tikrai negalvojame organizuoti vieno renginio per mėnesį ir laikyti areną užrakintą“, — sako G. Radavičius.
KOMENTARAS
„Reikalingi greiti sprendimai“
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, UAB „Putokšnis“ generalinis direktorius Alvydas Stulpinas: (rupsys-stulpinas 18)
— Įtampa jaučiama visose pramonės sektoriuose. Ne visiems pasiseks iš krizės išbristi, o tai sukels grandinę — atitinkamų sektorių bankrotai pasieks ir mūsų gamybines įmones. „Jautriausi“ sektoriai — pervežimo, medienos pramonės ir nekilnojamo turto.
Realiai krizę pradėjome jausti prieš pusmetį. Kas spėjo pasirengti šiam procesui, džiaugiasi.
Šiandien reikalingi greiti sprendimai, kad situaciją būtų galima suvaldyti. Reikalingi finansiniai, draudiminiai saugikliai, sutarčių analizė, įsiskolinimų sekimas. Būtina sekti finansinius įsipareigojimus tiek bankui, tiek klientui.
Verslo įtaka šioje situacijoje nėra pati didžiausia — pats geriausias padėjėjas turi būti valstybė — Seimas ir Vyriausybė. Reikia greitų sprendimų, kurie atlaisvintų verslui rankas.
Pramonininkai ne vienerius metus kovoja už mažesnius mokesčius darbdaviams, „Sodrai“. Visas pasaulis kalbėjo apie krizę: kai kurių valstybių priimti verslui naudingi sprendimai mus dabar stato į nelygią konkurencinę kovą. Tokie sprendimai, kaip griežtos sankcijos, progresyviniai mokesčiai šioje situacijoje — nepriimtini.
„Putokšnis“ yra eksportuojanti įmonė: kiekvieną dieną turime kalbėtis su klientais, kad būtų įvykti įsipareigojimai tarp ūkio subjektų.
Šiandien reikia peržiūrėti, kur galima susiveržti diržus. Viena iš sričių — elektros kaštai, todėl įmonė stato kogeneracinę jėgainę. Energetiniai projektai mažina sąnaudas.
Šiemet darbuotojų skaičiaus mažinti neplanuojame, nes gamyba vykdoma pagal metinį planą. Bet kalbu apie šią minutę, nes niekas nežino, kaip situacija pakryps po trijų mėnesių ar pusmečio.
MAISTAS: Kam išleisti pinigus — duonai ar dainoms? Kol kas užkandžių pardavėjai sako nepastabėję krizės ženklų. Žmonėms valgyti reikia.
SIGNALAS: Šiaulių darbo biržos direktorės pavaduotoja Jolanta Mikšionytė vardija nerimą keliančius signalus: biržoje registruojasi vis daugiau žmonių, o laisvų darbo vietų mažėja.
SITUACIJA: Gėlėmis prekiaujančios moterys gyvena su baime ir be jokios garantijos dėl rytdienos.
PROGNOZĖ: Šiaulių „Sodros“ teritorinio skyriaus direktorius Leonas Strazdauskas prognozuoja, kad kitąmet nedidės jokios išmokos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Išnaša:
„Itin išryškėjusi problema — pablogėję atsiskaitymai. Yra ne tik skolininkų, bet ir pinigus “nusinešusių“ bankrutavusių firmų.
