Pilietiškumo šauksmas: prašo padėti išsaugoti taktilinius žemėlapius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Nuo taktilinių žemėlapių Saulės Laikrodžio aikštėje dingo medžių „kepurės“, šauliuko strėlė.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Šiaulius papuošė du unikalūs mažosios architektūros kūriniai – taktiliniai žemėlapiai. Tačiau šie objektai jau ne pirmą kartą užkliūva piktavaliams chuliganams, kurie nulaužo jame esančias dalis. Spaudos konferencijoje Šiaulių vicemeras Justinas Švėgžda ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialo tarybos pirmininkė Odeta Jurevičienė prašė miestiečių padėti išsaugoti unikalius ir labai reikalingus objektus.

Vandalai taktilinius žemėlapius gadino ne kartą

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Šiaulius papuošė du mažosios architektūros kūriniai – taktiliniai žemėlapiai. Vienas iš jų pastatytas Prisikėlimo aikštėje, kitas – Saulės Laikrodžio aikštėje. Horizontalūs žemėlapiai išlieti iš bronzos, atvaizduoja tų aikščių reljefą, augmeniją, turistinius objektus. Tačiau šių taktilinių žemėlapių tikslas nėra vien miesto puošyba. Pirmiausia jie yra skirti akliesiems ir silpnaregiams, kurie liesdami minėtuose žemėlapiuose esančias skulptūras gali įsivaizduoti, kaip atrodo šios vietovės, geriau jose orientuotis. Be to, ant jų pagrindo yra užrašai Brailio raštu.

Spaudos konferencijoje vicemeras Justinas Švėgžda apgailestavo, kad neilgai šiauliečiai, ypač regėjimo negalią turintys žmonės, galėjo pasidžiaugti naujais kūriniais. Jau pirmąją naktį jie buvo apgadinti.

Abu taktilinius žemėlapius kūrė dizaineris profesorius Vakaris Bernotas ir Nacionalinės premijos laureatas skulptorius Arūnas Sakalauskas iš Klaipėdos. Kovo mėnesį jie atvyko ir atnaujino apgadintus kūrinius.

Tačiau piktavaliai juos nuniokojo ir vėl. Anot vicemero, nulaužytos medžių skulptūrėlės, o Saulės Laikrodžio aikštėje esančiame žemėlapyje nupjauta ten stovinčio šauliuko strėlė. Vicemeras pažymėjo, kad, norint nulaužti tvirtai stovinčias žemėlapių detales, reikia tam ruoštis, gal net turėti kuo nupjauti.

„Gaila, tačiau Šiauliuose yra piktos valios žmonių, kurie nori šiuos kūrinius iš aklųjų ir silpnaregių bei visų šiauliečių atimti. Žemėlapiai ne pirmą kartą nukenčia nuo vandalizmo“, – sakė J. Švėgžda.

Jis informavo, kad pažeidėjai yra nustatyti, atliekami ikiteisminiai tyrimai. Kadangi miestas yra stebimas vaizdo kameromis, nustatyta, kad objektus niokojo kelių jaunuolių grupė.

„Prašome visuomenės susivienijimo, saugant miestą nuo panašių įvykių. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, todėl labai prašome miesto gyventojų, aplink gyvenančių šiauliečių, pamačius įtartinas veiklas aplink šiuos žemėlapius, pranešti atsakingoms tarnyboms arba sudrausminti tuos nedorėlius“, – vicemeras kreipėsi į miesto bendruomenę su, kaip pats sakė, pilietiškumo šauksmu.

Reikalingi akliesiems ir silpnaregiams

Vicemerui pritarė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialo tarybos pirmininkė O. Jurevičienė. Ji pabrėžė, kad regėjimo negalią turintiems žmonėms labai svarbūs tokie objektai, padedantys susipažinti su centrine miesto dalimi.

Organizacija turėjo planų kviesti atvykti į Šiaulius kitų savivaldybių akluosius ir silpnaregius, būtent per liečiamus taktilinius žemėlapius pristatyti miestą, jo grožį. Taip užsimegztų tarpusavio bendradarbiavimas, draugystė.

„Labai gaila, kad regintieji nesupranta neregių problemų ir skriaudžia mums tokius brangius objektus. Didžiulis prašymas to nedaryti“, – prašė O. Jurevičienė.

Šiaulių miesto savivaldybei dviejų taktilinių žemėlapių įrengimas kainavo apie 44 tūkstančius eurų.

Kiek vėliau dar vieną tokį žemėlapį Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare pastatė Turizmo informacijos centras. Pačią pirmą jo pastatymo dieną buvo nulaužta šauliuko skulptūrėlė, tačiau nepavogta, palikta ant taktilinio žemėlapio ir vėliau buvo pritvirtinta iš naujo. Nuo to karto chuliganai šio objekto neužkliūva, nes yra žmonių lankomoje, gerai apšviestoje vietoje.

Vicemeras pranešė, kad Savivaldybės atstovai šiuo metu kalbasi su taktilinių žemėlapių autoriais, kurie žada pasiūlyti priemonių, kaip padidinti jų apsaugą. J. Švėgžda norėtų, kad kita šių objektų restauracija būtų paskutinė.