Naujausios
Savivaldybė už 300 tūkstančių eurų įrengė prie Rėkyvos ežero nuo Bačiūnų pusės infrastruktūrą vandens sporto mėgėjams. Pastatė konteinerinį administracinį namelį, įrengė dušą, tuoletą, automobilių stovėjimo aikštelę trinkelėmis išklojo takelius ir aikštelę prie ežero.
Visą šia infrastruktūrą Taryba nusprendė išnuomoti už 200 eurų per mėnesį. Opozicija tuomet priekaištavo valdantiesiems, kad nuomos kaina per maža, taip esą neracionaliai naudojamas savivaldybės turtas.
Savivaldybės administracija vieną po kito skelbė nuomos konkursus. Du neįvyko, nes neatsirado dalyvaujančių. Kainą sumažinus iki 180 eurų per mėnesį trečiame konkurse atsirado du dalyviai, o laimėjo UAB „Martyno technika“, užsiimanti kartingų pramogomis.
Jėgos aitvarų asociacijos „Vėjūnai“ lyderis Artūras Dudėnas neslėpė, jog vylėsi, kad ši bazė atiteks būtent „kaituotojams“. A. Dudėnas sakė, kad susitikęs su konkurso laimėtoju, išgirdo, kad jėgos aitvarų mėgėjai naudotis pakrante, kurią daug metų patys tvarkė ir prižiūrėjo, galės tik vieną dieną per savaitę. Tokios sąlygos jiems netinka.
Kodėl patys nedalyvavo konkurse? Jiems netiko sąlygos. Esą per dideli įsipareigojimai, vien žemės mokestis – apie 2 tūkstančiai eurų per metus, dar išlaidos komunalinėms paslaugoms, elektrai, žolės pjovimui, draudimas, kitos išlaidos.
„Ten yra daug darbo, reikėtų samdyti žmones. Prašėme, kad bent tik vandens sezono metu mokėtume tuos mokesčius, o jie norėjo, kad ištisus metus mokėtume. Jėgos aitvarų sporto mėgėjų Šiauliuose yra apie 100 žmonių. Vienu metu sportuoja apie 30 žmonių, dar panašiai tiek – burlentininkų“, – sakė A. Dudėnas.
Išėjęs susitikti su piketuotojais mero pavaduotojas Domas Griškevičius sakė, jog tai pats keisčiausias piketas jo gyvenime.
„Laimėtas konkursas administravimo paslaugoms. Visi, kurie nori gali atvažiuoti, sumokėti nustatytą mokestį ir buriuoti ar „kaituoti„“, – aiškino vicemeras.
Jėgos aitvarų instruktorius Bernardas Maksimavičius akcentavo, kad viešai miesto valdžia visada skelbė, kad kuria jėgos aitvarų sporto bazę, tačiau ji atiteko kitiems. Jis pastebėjo, kad infrastruktūrą Savivaldybė kūrė nepaisydama pirminio projekto ir „kaituotojų“ pastabų. Trinkelėmis išgrįstas privažiavimas prie ežero jėgos aitvarų mėgėjams yra pavojingas, gresia traumomis, kaip ir per aukštai iškeltas krantas.
Aitvarų mėgėjai neneigė, jog tikėjosi, kad ir trečias konkursas neįvyks. Jie Savivaldybės prašė pakeisti konkurso sąlygas – sumažinti nuomos mokestį iki 50 eurų, norėjo kad pati Savivaldybė mokėtų mokesčius, išvežtų šiukšles, pjautų žolę, nupirktų visus reikalingus baldus ir perimtų kitas išlaidas.
Vicemeras D. Griškevičius akcentavo, kad pagal sutartį su konkursą laimėjusia bendrove, ji įpareigota organizuoti asmenų įgūdžių mokymą jėgos aitvarų sporto šakoje, sudaryti sąlygas ir leisti užsiimti jėgos aitvarais bei kitomis vandens sporto šakomis. Per metus mažiausiai du kartus (vasarą ir žiemą) suorganizuoti viešus renginius, susijusius su jėgos aitvarų sportu.
„Yra sutartis. Jei jie kažką darys ne pagal sutartį, bus nutraukta sutartis. Objektas, skirtas pramogoms, įveiklinimui, rekreacijai“, – tikino mero pavaduotojas.
Piketuotojai vylėsi, kad Savivaldybė stebės, kaip konkurso laimėtojas laikysis sutarties nuostatų.
