Naujausios
Pėsčiųjų žygiai atskleidžia krašto grožį ir istoriją
Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos Šiaurės Lietuvos skyriaus vadovas, atsargos karininkas Nerijus Kundrotas, žygiuose įveikęs 1769 kilometrus, yra tituluojamas variniu žygeiviu. Vienas iš naktinio pėsčiųjų žygio „Pergalių ir kovų keliais“ Radviliškio rajone organizatorių sako, kad žygiai – ne tik sportas, bet ir būdas pažinti kraštą, susipažinti su istorija. Žygeivių judėjimas Lietuvoje plinta.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Žygis užkrečia
Pėsčiųjų žygių asociacijos internetiniame puslapyje perspėjama: „Vienkartinis pabandymas iššaukia priklausomybę!“
Kuo žygiai tokie patrauklūs, kad nuo jų negalima pagyti? „Anksčiau sakiau, niekados nekeliausiu, pakanka, kiek nueinu. Bet, kai dar tarnavau kariuomenėje, vienas seržantas metė baltą pirštinę, kad štabo karininkai negali pažygiuoti. Aš pirštinę pakėliau“, – šypsosi prieš dvejus metus į atsargą išėjęs N. Kundrotas.
Tąkart Rukloje žygis truko keturias dienas, kasdien teko nueiti po 42 kilometrus. N. Kundrotas šią distanciją įveikė lengvai.
Pasak šiauliečio, pėsčiųjų žygių era Lietuvoje prasidėjo nuo žygio „Radvilų keliais“, jo sumanytojas – dabartinis Pėsčiųjų žygių asociacijos vadovas Vidmantas Genys.
Išėjęs į atsargą, V. Genys pradėjęs organizuoti civilius žygius. Judėjimas palengva įsibėgėjo. Dabar Pėsčiųjų žygių asociacija Lietuvoje žygius organizuoja kone kiekvieną mėnesį.
Sausį žygeiviai eina „Klaipėdos sukilėlių keliais“, šių metų vasarį organizuotas naujausias žygis „Protėvių valdovų žygiai“, balandį – „Kęstutėnai“, gegužę – „eXtreme 2x100 km“, birželį – „Pasieniečių keliais“, liepą – „Dzūkų kovų keliais“, rugpjūtį – „Radvilų keliais“, rugsėjį „Dragūnų keliais“. Spalį žygeiviai renkasi į Radviliškio rajoną – keliauti „Pergalių ir kovų keliais“.
Praplečia akiratį
Į Šiaulių kraštą žygių bacila atskriejo prieš trejus metus, kai Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius, kuriam vadovauja N. Kundrotas, su bendraminčiais organizavo žygį „Pergalių ir kovų keliais“.
„Svarstėme, kokį žygį organizuoti, nes jį norėjome susieti su istoriniais įvykiais, paveldu. Radviliškietis viršila Alvydas Tamošiūnas pasiūlė vietų, kurias būtų verta aplankyti. Nuvažiavome, pažiūrėjome. Mintis ir idėjas suvienijome. Pavyko“, – šypsosi N. Kundrotas.
50 kilometrų naktinį maršrutą organizatoriai dėliojo remdamiesi istoriniais faktais. Starto vieta pasirinkta Baisogala, nes būtent čia buvo štabas, iš kurio vadovauta mūšiui prieš bermontininkus. Greta bermontininkų istorijos organizatoriai įtraukė ir su partizanų kovomis susijusias vietas Balandiškėse, Mėnaičiuose.
N. Kundrotas sako, kad žygiuose dalyvavę NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdę belgai, amerikiečiai, čekai, danai stebėjosi, kad Lietuvoje vyko toks pasipriešinimas – užsieniečiai apie jį nežinojo.
„Yra žmonių, kurie istorinių vietų nėra nei matę, nei girdėję. Tai, ko gero, mūsų visos valstybės problema – nesireklamuojame, neskelbiame“, – sako N. Kundrotas.
Žygeiviai trasoje sutinka karo istorijos klubo „Grenadierius“ narius, vilkinčius Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio dalyvių, 1919 metų Lietuvos karių savanorių, Sovietų Sąjungos represinės žinybos (NKVD), Vermachto karių bermontininkų uniformomis.
Jubiliejinė sukaktis
Pirmajame žygyje „Pergalių ir kovų keliais“ dalyvavo apie 800, antrajame – per 1000 žygeivių.
Trečiajame žygyje pasiūlyta papildoma – 100 kilometrų – trasa. Į žygį atvyko apie pusė tūkstančio žmonių.
„Kas žmones traukia? Tai – savotiškas gyvenimo būdas. Auginame žygeivius, mylėtojus keliauti ir ilsėtis kitaip“, – sako N. Kundrotas. Jo teigimu, viena šiaulietė, dabar dirbanti Norvegijoje, 50 kilometrų įveikė avėdama aukštakulnius!
Šiemet pergalėms prieš bermontininkus ties Radviliškiu sukaks 95-eri metai. Šventinės sukakties proga organizatoriai galvoja apie naujoves. Planuojama, kad žygio programa prasidės mūšiu prie Radviliškio malūno. Čia bus ir žygeivių startas, o finišas – Baisogaloje.
Dar vienas planas – maršrutas vaikams. Jo ilgis būtų apie 20 kilometrų.
„Norime atkreipti dėmesį, kad nėra nukreipiamųjų rodyklių į lankytinus objektus. Žmonės, važiuojantys iš Šiaulių, Vilniaus ar Kauno, turi pasiruošti namų darbus, kad nepasiklystų ir atvažiuotų į Balandiškes ar Mėnaičius. Reikalingos ir rodyklės, nukreipiančios į Nepriklausomybės kovų vietas, karių kapines“, – sako N. Kundrotas.
Ieško naujų maršrutų
Pėsčiųjų žygių judėjimas, neabejoja N. Kundrotas, populiarėja. Iš Šiaulių į žygius pajuda apie 50 nuolatinių žygeivių, kurie tapo tarsi šeima.
Lietuvos žygius pamėgo ir užsieniečiai. „Šveicaras Oliveris yra praėjęs visus Lietuvos žygius. Jis jau neblogai kalba lietuviškai. Ir dabar išvažiuodamas atsisveikino: „Iki pasimatymo!“. Ispanas Aleksas Lietuvoje įveikė gal tris žygius“, – vardija N. Kundrotas.
Vasarą žygeiviai planuoja naują žygį po Varnių regioninį parką, kurieme yra graži kalnagūbrių grandinė, sujungta kūlgrindomis. Kūlgrindų atkarpų yra išlikusių, tad į maršrutą būtų įtraukta ir kūlgrinda, ir kiti įdomūs gamtos, architektūros objektai. Numatomas kilometražas – nuo 20 iki 40 kilometrų.
„Ieškome įvairesnių variantų, kad žygis būtų siejamas su istorija, – sako N. Kundrotas. – Norime žmonėms parodyti, koks gražus mūsų kraštas. Važiuojame į Vakarus, o viską turime šalia. Ateikite, pažiūrėkite!“
Galima tapti auksiniu žygeiviu
N. Kundrotas parodo Pėsčiųjų žygių asociacijos knygelę, į ją po kiekvieno žygio dedamas antspaudas. Taip žygeiviai renka asmeninį kilometražą. Nukeliavusiam 1000 kilometrų, suteikiamas varinis žygeivio įvertinimas – medalis ir diplomas.
N. Kundrotas, nukeliavęs 1769 kilometrus, jau artėja prie bronzinio žygeivio vardo. Šis titulas skiriamas už 2500 kilometrų. Auksiniu žygeiviu tampama nuėjus 15 tūkstančių kilometrų.
Šiaulietis yra dalyvavęs ir žygyje užsienyje – Čekijoje, Brno mieste. Jis atkreipė dėmesį, jog į žygius užsienyje atvyksta daug vaikų ir brandaus amžiaus žmonių – 60-ečių, 70-mečių ir vyresnių.
„Kai jie atverčia žygių knygutes, savąją norisi paslėpti", – juokiasi N. Kundrotas.
Pėsčiųjų žygių asociacijos valdyba siekia, kad ir Lietuvos žygiai taptų tarptautiniai.
Švietimo spragos
Dviejose taikos palaikymo misijose Balkanuose dalyvavęs N. Kundrotas dirba Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykloje. Jis pakviečia į mokyklos muziejų, jame greta mokyklos istorijos saugomas ir tarptautinėje taikos operacijoje Bosnijoje žuvusio N. Valterio atminimas.
Kovo 10 dieną N. Valterio jaunimo mokykla su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyriumi organizuoja žygį „11 nuotraukų Lietuvai“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Planuojama, jog žygyje dalyvaus apie 200 žmonių.
„Patriotizmas, meilė Tėvynei priklauso nuo savęs: ką nori priimti, kiek priimi, kiek suvoki, – sako N. Kundrotas. – Paimkime istorijos vadovėlį – jame labiau aiškinamės Amerikos išsivadavimą ar Bastilijos žlugimo priežastis, o Lietuvos laisvės kovoms skiriami keli puslapiukai, kovoms su bermontininkais – gal keli sakiniai.“
Praėjusią savaitę N. Kundrotas lankėsi Lietuvos švietimo istorijos muziejuje Kaune, jame sukaupti 1918–1940 metų sąsiuviniai, ant kurių viršelių atspausti Lietuvos didvyriai.
„Tai yra patriotizmo, meilės Tėvynei skiepijimas. Dabar pasirenkamas pats lengviausias kelias – užsakyti sąsiuvinius Kinijoje. Koks kinams skirtumas, kam atspausti“, – sako N. Kundrotas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
INICIATYVA: „Jei mes visi galvosime: jūs organizuokite, o mes atvažiuosime, niekas nevyks. Pasakysiu paprastai: o kas, jeigu ne mes?" – apie iniciatyvą sako Nerijus Kundrotas, Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacijos Šiaurės Lietuvos skyriaus vadovas.
MEDALIAI: Nerijaus Kundroto žygių medalių kolecija.
Asmeninio albumo nuotr.
ŽYGEIVIS: Nerijus Kundrotas naktiname žygyje Radviliškio rajone.
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
KARIAI: Naktiniame žygyje „Laisvės ir kovų keliais“ žygeiviai gali pamatyti skirtingų laikų uniformas.
PAŽYMA: Žygio punktuose keliauninkams dedami antspaudai, įrodantys įveiktą atstumą.
