Naujausios
6 000 kilometrų žygis Baltijos jūrai išsaugoti
Žygio pėsčiomis aplink Baltijos jūrą idėjos sumanytojas ir vedlys yra gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, visuomenininkas Giedrius Bučas. Šią jūros gelbėjimo nuo taršos ir eutrofikacijos misiją vykdys mokslininkų, visuomenininkų bei ekologijos aktyvistų komanda.
Šiaulių rajono gyventojas Kęstutis Songaila „Šiaulių krašto“ skaitytojams žinomas iš publikacijos apie jo žygį Camino Lituano. Po šio žygio jis kartu su maršruto iniciatoriais savanoriaudamas sukūrė naujų trasų ir kokybiškai išplėtė Camino Lituano iki 1 000 kilometrų. Jam teko pakeliauti ir Camino Latvia keliu.
Pamatęs skelbimą, kviečiantį dalyvauti žygyje aplink Baltijos jūrą, vyras nedvejodamas nusprendė dalyvauti atrankoje. Jis buvo pakviestas į žygeivių komandą.
Kęstutis pasakoja, kad 6 000 kilometrų žygis pėsčiomis aplink Baltijos jūrą skirtas tam, kad atkreiptų žmonių dėmesį į jos aplinkosaugines problemas, apie jai eutrofikacijos, žemės ūkio, buitinių vartotojų daromą didelę neigiamą žalą. Eutrofikacija – tai ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus. Vandens ekosistemos yra ypač jautrios fosfatų padaugėjimui.
Skaičiuojama, kad aplink Baltijos jūros baseiną gyvena apie 85 milijonus gyventojų, kurie turi įtakos jos būklei.
„Mes jūros tokios neišsaugosime. Norime atkreipti aplink jūrą gyvenančių žmonių dėmesį, kad jie keistų savo įpročius, požiūrį. Kasdien buityje naudojamai chemijai galima rasti sveikesnę alternatyvą ir prisidėti prie jūros sistemos išsaugojimo. Situacija metai iš metų blogėja“, – sako Kęstutis.
Iškeliauja 9 mėnesiams
Praėjusią savaitę žygeivių būrį sudarė 12 žmonių, turėjo prisijungti dar ir 13-asis. Žygis truks apie 9 mėnesius, keliauti teks per 9 šalis. Tik per Kaliningrado sritį nuspręsta neiti, ji bus apvažiuota autobusu.
Iš Šiaulių krašto Kęstutis – vienintelis. Būryje – žmonių iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, po vieną Italijos ir Estijos pilietį.
Kovo 8 dieną vyks išlydėtuvės iš Vilniaus Rotušės. Vėliau visi išvyks į Klaipėdą, ten jų dar laukia keli susitikimai su mokslininkais, su visuomene. Kovo 11 dieną žygis prasidės. Sugrįžti planuojama lapkričio 30 dieną.
Komandą lydės mikroautobusas, kuris šiuo metu yra įrenginėjamas pagal žygeivių poreikius. Jame ne tik bus sudėti keliautojų daiktai, bet ir virtuvė, kita reikalinga įranga. Komandos nariai jį vairuos rotacijos būdu. Keliaujantys pėsčiomis nešis 5 kilogramų kuprines.
Visi komandos nariai yra pasiskirstę funkcijas: nuo maisto ruošimo iki maršruto sudarymo. Kęstutis yra atsakingas už logistiką.
Žygeiviai derina nakvynės vietas bent jau pavasario etapui, ieško bendruomenės namų, kuriuose galėtų pernakvoti. Štai Lenkijoje juos priimti pasisiūlė ugniagesių komandos, kurios turi nakvynės vietas. Estijoje, Latvijoje yra turizmo sodybos, bendruomenių namai. Atšilus orams dažniausiai gali tekti apsistoti kempinguose, palapinėse.
Žygiui ruošiasi stovyklose
Leidžiantis į tolimą kelią yra ir nežinios.
„Nedarę tokio dalyko, nelabai žinome iki galo, ko tikėtis. Yra nerimo ir dėl sveikatos dalykų, ir kaip seksis komandai susibendrauti, pasidalinti funkcijas. Visi turim savo darbus ir turėsime kaip šeima gražiai gyventi. Gal tai yra iššūkiai, kuriuos jau bandome įveikti. Visą mėnesį turime stovyklas. Kartu miegame, valgome, mankštinamės, klausomės paskaitų, vyksta susitikimai tiek su partneriais, tiek su fizinio rengimo profesionalais“, – pasakojo Kęstutis.
Pirmą mėnesio savaitę komanda stovyklavo Kaune, antrąją – Vilniuje, praėjusią savaitę – Palangoje, o paskutinę savaitę – vėl Vilniuje.
Stovyklos metu yra daug veiklų: vyksta susitikimai su saviugdos specialistais, su kineziterapeutais, su projekto partneriais, su rėmėjais. Pavyzdžiui, Klaipėdoje lankėsi Jūrų tyrimų institute, kuris yra vienas iš projekto partnerių, pabuvojo jūrų tyrimų laive, susipažino su veikla.
„Kaip pasiklosim, taip išmiegosim. Ruošiamės visi kartu“, – apibendrino kurtuvėniškis.
Šis projektas vyksta tik iš privačių rėmėjų lėšų, be valstybinio finansavimo.
„Kviečiame visus prisidėti, paremti, kad ir mes sočiau valgytumėme, ir misiją įvykdytumėme. Tai nebus tiesiog pasivaikščiojimas. Mes turime suplanuotų susitikimų įvairiose šalyse, sostinėse su mokslininkais, tyrimų institutais, vyks darbas su bendruomenėmis“, – akcentavo žygeivis.
Gyvenimo kelionė
Kęstutis pasakoja, kad jis leidžiasi į savo gyvenimo kelionę, kuri niekada nebepasikartos. Ši kelionė keičia jo gyvenimo būdą. Jis išėjo iš darbo, dabar šis žygis – jo naujas darbas. Nors jis ir terminuotas, bet labiau prie širdies. Tai didžiulis posūkis jo gyvenime, ateityje ketina atsidėti žygių planavimui, projektams.
Devyniems mėnesiams tenka palikti šeimą. Vyras džiaugėsi, kad sulaukė pritarimo iš šeimos, kuriai gana ilgai teks pačiai savimi pasirūpinti.
„Jau stovyklų metu pasiilgstam artimųjų, bet teks iškentėti. Niekas paprastai gyvenime nesidaro, ypač turint didesnių tikslų“, – teigia į gyvenimo kelionę susiruošęs aktyvus žygeivis.
Jis pabrėžė, kad dalyvaudami šiame žygyje ne tik daro gerą darbą. Kartu tai yra ir savęs išbandymas, ir naujų tikslų siekimas, ir nauja patirtis. Viskas kartu susideda ir susijungia į didelę prasmę.
Pokyčius turime pradėti nuo savęs
Kęstutis iškeliauja į žygį aplink Baltijos jūrą su viltimi, kad žmonės juos išgirs.
„Dalykus turime pradėti keisti nuo savęs. Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų darbų. Kartais pagalvoji, kad realiai mes niekuo negalime prisidėti prie tos ekologijos, tačiau išminusavus tą chemiją, kurią naudojame skalbiant, tvarkant namus, jau nuo vieno ūkio turėtume pagerėjimą. Jei visi padarytų po mažą žingsnelį...“ – kviečia pradėti nuo savęs Kęstutis.
Jis siekia atkreipti dėmesį, kad jūra kenčia, nors ir mažais žingsneliais turime judėti į priekį. Visi norime gražios jūros.
„Aš kartais paklausiu: „Ar važiuotumėte į Nidą, jei ten nebūtų jūros?“ Tikriausiai retas kuris. Poilsiaudami pajūryje mes tos taršos iš esmės neapčiuopiame. Tačiau tas plastiko ir negyvųjų zonų plotas yra ženkliai padidėjęs ir didėja kas metai. Tiek šiukšlės paplūdimyje, tiek žydintis vanduo, dumbliai, kurie neteikia malonumo niekam, yra mūsų neatsakingumo pasekmė. Ir tai ne vien lietuvių. Mes linkę labiausiai kaltinti žemės ūkį, didžiąsias įmones. Taip, jos daro žalą, bet mes visi kartu darome ženkliai didesnę įtaką“, – aiškina žygeivis.
Juk visiems patinka laiką leisti pajūryje, maudytis jūros bangose. Žygeiviai kviečia nepaversti Baltijos jūros negyvąja atliekų zona.
