Naujausios
Darnūs žodžiai
2016 metais prieš Seimo rinkimus „valstiečiai“ kreipėsi į savo potencialius rinkėjus taip:
„LVŽS yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, kad valstybė būtų stipri – bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinį gėrį: saugant žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinant sambūvį su gamta, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką.
LVŽS vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės ir aplinkos, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir finansų bei darnaus valstybės valdymo - strateginėmis nuostatomis.“
Na, koks žmogus galėtų suabejoti, jog šios 5 darnos iš tikrųjų labai svarbios? Darni visuomenė mažiau riejasi, mažiau susipriešinusi. Kuo mažesnė socialinė, ekonominė ar regioninė atskirtis, tuo piliečiai tampa laimingesni. O apie tai, jog visi nori, kad būtų tausojama Lietuvos gamta ar žmogaus sveikata, net neverta ginčytis. Tačiau kaip šias programines nuostatas pavyko įgyvendinti faktiškai?
Silpniausia sritis – aplinkosauga
Socialinių mokslų daktarė, bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sakė, kad labai sunku vertinti, kiek „valstiečiams“ sekėsi vykdyti savo pažadus, nes sveikatos apsaugą bei švietimą labai smarkiai paveikė COVID-19:
„Buvo švietime didelis iššūkis – pereiti prie nuotolinio mokymosi ir „valstiečiai“ su tuo iššūkiu visai neblogai susitvarkė. Aišku, sunkiau buvo, kai šeimoje daug vaikų, kai šeima – socialinės rizikos grupėje, bet, nors ir buvo force majeure, švietime nebuvo kolapso. Šitoje vietoje viskas gerai. Lietuva žymiai geriau susitvarkė nei Didžioji Britanija, nors pastaroji šalis daug turtingesnė.
Sveikatos apsaugoje buvo pastangų atlikti reformas, bet užgriuvo pandemija. Su pandemija „valstiečiai“ tvarkėsi gerai, bet kad kitos medicinos paslaugos dar galutinai neatsigavo, tas blogai.
Šeimos darna mažiausiai nuo politikų priklauso. Tai šeimos vidaus reikalas, kuo mažiau politikai kišasi, tuo mažiau problemų. Negali sakyti, kad šeima „valstiečiams“ nerūpėjo. Šeimos gavo vaiko pinigus, pagalbinių išmokų.
Prasčiausiai buvo tvarkomasi aplinkosaugoje. Tai ir miškų kirtimas, ir padangų gaisras Alytuje. Aplinkosaugos sritis - silpniausia. O šiaip „valstiečiai“ stengėsi. Tik netikėtai ant galvos užgriuvo force majeure.
Lietuviai nėra baisiai bailūs, per daug koronaviruso neišsigando, bet ir „valstiečių“ komunikacija per karantiną nebuvo bloga. Žmonės į ją sureagavo pozityviai. Bet nė viena partija negali įvykdyti visų savo priešrinkiminių pažadų, nes nėra vienvaldė. Yra priklausoma ir nuo koalicijos partnerių. Jei būtų vienvaldystė, galėtume kritikuoti, kad ne viską padarė.“
Klerkų sabotažas
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, kaip „valstiečiams“ pavyko įgyvendinti savo programines nuostatas, tarė, kad vienas į tą klausimą atsakyti negali:
„Čia tikrai mokslinio tyrimo reikia. Bet šalies prezidentas Gitanas Nausėda mūsų šalies ekonomiką prieš kelias dienas pavadino „kosmosu“. Gerąja prasme. (G. Nausėda taip reagavo sužinojęs, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl pandemijos susitraukė tik 5,1 proc. – aut. past.). Atrodo, pabaigsime šiuos ekonominius metus su pliusu. Vieninteliai Europos Sąjungoje, o gal ir pasaulyje. Galima mus kaltinti kuo tik nori, bet iš koronaviruso sukeltų ekonominių problemų išeiname kone geriausiai pasaulyje. Labai džiugu, kai šalies prezidentas taip pasako.
Per 2009-2010 m. krizę tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė daug blogiau tvarkėsi. Anos krizės pasekmes dar ilgai „kosėsime“. O mūsų darbą, manau, galima vertinti teigiamai.
Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, švietime susidūrėme su atviru klerkų sabotažu. Tai, kas buvo nutariama politiniame, ministrų, lygmenyje, ne visada būdavo klerkų vykdoma. Pas mus įprasta paimti atskirus proceso fragmentus ir bandyti juos komentuoti. Dirbant būna klaidų, tačiau apibendrinus visą procesą, pats rezultatas yra labai geras.
Sveikatos apsaugos srityje gerai tvarkomės su koronavirusu. Ekonomikoje gali būti, jog dar turėsime pliusą. Gal valstybės biudžetas nebus surinktas, kiek planuota, bet pliusas yra pliusas. Valstybės taip pat nepraskolinome. Turime labai aukštą kredito reitingą, todėl galime skolintis už minimalias palūkanas. Jei baigsime šiuos metus su pliusu, o kitąmet bus ekonomikos augimas, tada augimas ir grąžins iš bankų pasiskolintus pinigus.
Atėjome į šitą krizę sukaupę 1,7 milijardo eurų rezervą. To niekada nebuvo. Prieš keturis metus jokių rezervų nebuvo.
Žemės ūkio ministerijos neperkėlėme? O kas sakė, kad neperkelsime? Kauno rajone, Noreikiškėse, kur yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, yra valstybei priklausančių žemės plotų. Ten bus suprojektuotas ministerijos pastatas.“
Politologo Vytauto DUMBLIAUSKO komentaras:
„Valstiečių“ programa apie penkias darnas – tai labai geras marketingas. Kaip versle, „parduodant“ savo produktą. O iš tiesų švietimas tapo ne darnus, bet sujauktas. Mokytojai streikavo, užėmė Švietimo ir mokslo ministerijoje kambarį. Tai apie kokią darną galima kalbėti?
Naujas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius dar bandė glaistyti, bet iš principo švietimo sistema nepasikeitė. Labai daug mokytojų neturi viso etato, todėl ir jų metinis stažas bus nepilnas. Čia bus tragedija. Kai ateis laikas išeiti į pensiją, pamatys, kad neturi būtino darbo stažo. Pavyzdžiui, 30 metų dirbo, bet stažo sukaupė mažiau. Gaus mažesnę pensiją.
Taip pat žinau iš labai rimtų šaltinių, kad „valstiečių“ valdymo metu miškų kirtimų tik padidėjo. Net plyno lauko kirtimų. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tikrai nepanašus į gamtosaugininką. Neaiškūs ryšiai su verslo grupėmis.
Taip pat pastebėjau sąmoningą „valstiečių“ „krovimą“ ant konservatorių. Tai sąmoningas visuomenės skaldymas. Kodėl „valstiečiams“ gyvybiškai svarbu konservatorius kuo labiau „sudirbti“? Stengiasi sutelkti elektoratą, kuris nemėgsta konservatorių, ir atimti tą elektoratą iš socialdemokratų ir Darbo partijos. Tai apie kokią darną galime kalbėti?
Tai, jog socialdemokratų bei darbiečių valdymas 2012-2016 m. atrodytų nevykęs, iš dalies prisidėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Labai „daužė“ socialdemokratų premjerą Algirdą Butkevičių ir taip parodė, kad už tą partiją nereikia balsuoti. Matyt, pati to nesuvokdama parengė dirvą „valstiečių“ atėjimui. O dabar „valstiečiai“ demagogiškai stengiasi papirkti rinkėjus vienkartinėmis išmokomis.
Nepavyko jiems ir kova su alkoholiu. Negali alkoholis būti brangesnis nei kaimyninėse šalyse, nes žmonės važiuos ir pirks, kur pigiau.
Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, jog Lietuvoje vartojančių alkoholį padaugėjo. O Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, „valstietė“ Asta Kubilienė pareiškė, kad „ar nebus tie mokslininkai susiję su alkoholio pramone“? Aš tų mokslininkų vietoje paduočiau į teismą už garbės bei orumo pažeminimą.
O kiek darnos Seime kėlė Agnė Širinskienė? Jos veikla kaip teisininkės labai keista.
